Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Šv. Roko atlaiduose paminėtas bažnyčios varpo 570-metis

Daiva Červokienė

Prie kultūros namų scenos nusifotografavo Elektrėnų kultūros centro mėgėjų teatro ir Kruonio kultūros centro Kalvių skyriaus mėgėjų teatro „Brasta“ aktoriai, suvaidinę N. Erdmano komediją „Savižudis“ ir „Sakmę apie Kalvius“

Bendruomenės „Strėva“ iniciatoriai Silva ir Antanas Bielskiai

Procesija aplink bažnyčią ir centrinį bažnyčios altorių 2011 metų Šv. Roko atlaiduose

Prie stebuklingu laikomo Šv. Roko paveikslo

Semeliškės. Vieno iš seniausių šalyje bažnyčių varpų, esančio Šv. Lauryno bažnyčioje, nuliedinto dar 1442 metais, jubiliejui Semeliškių bendruomenė „Strėva“ skiria kultūrinių renginių savaitę „Nuo Lauryno iki Roko“.

Varpo istorijos detalės

Apie Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje esantį varpą daug rašo ne vienas šalies informacinis leidinys. Tai – respublikinės reikšmės kultūros paminklas, antras pagal senumą varpas Lietuvoje (seniausias, datuojamas 1420 metais, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Šis 53 cm aukščio, 55 cm skersmens, 123 kg sveriantis varpas yra įtrūkęs, dėl to jau nenaudojamas, nors vyriausieji semeliškiečiai dar prisimena, kaip jis kviesdavo į pamaldas. Varpas buvo nuliedintas 1442 metais ir dedikuotas Vytautui Didžiajam. Manoma, kad jis galėjo kabėti kurioje nors Vidurio Lietuvos arba dabartinės Baltarusijos ribose buvusioje Rytų Lietuvos bažnyčioje. Žinoma, kad 1915 metais varpas buvo evakuotas į Rusiją, o 1927 m. sausio 25 d. atgabentas į Semeliškes. Šį varpą matome ir Semeliškių herbe bei vėliavoje.

Naujienos remiasi tradicijomis

Renginių „Nuo Lauryno iki Roko“ savaitė Semeliškėse vyksta jau vienuoliktą kartą. Elektrėnų savivaldybėje seniausio, savo istoriją nuo pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (1276 metais) skaičiuojančio Semeliškių miestelio entuziastai vis randa progų tokiai šventei – tai bažnyčios ir miestelio jubiliejai. Jos iniciatoriai – miestelio naujakuriai, tiesa, Semeliškėse gyvenantys jau beveik 15 metų, bendruomenės „Strėva“ iniciatoriai Silva ir Antanas Bielskiai. Beje, Silva yra ir seniūnijos kultūrinių renginių iniciatorė. Pasak S. ir A. Bielskių, tokio renginio poreikis tiesiog sklandė ore. Jie pasiryžo tai įgyvendinti. Tiesa, Semeliškėse giminių susibūrimas per Šv. Roko atlaidus – labai sena tradicija. Šio miestelio bažnyčia, tituluota Šv. Lauryno vardu, daugiausiai žmonių sutraukia per Šv. Roko atlaidus. Manoma, kad jie įvesti 1783–1786 metais, kiti šaltiniai teigia, kad jie švenčiami net nuo 1772 metų. Bažnyčia garsėja stebuklingu Šv. Roko – ligonių globėjo – paveikslu, kabančiu didžiajame altoriuje. Jau daugiau kaip du šimtus metų tikintieji jį lanko ir prie jo meldžiasi kaip prie stebuklingo.

Nepamiršti Šv. Roko stebuklai

Ketvirtį amžiaus Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje klebonavęs kun. Romualdas Šalčiūnas ne kartą yra pasakojęs apie stebuklingus pagijimus meldžiant Šv. Roko užtarimo. Kartą atėjusi moteris paprašė už sūnų aukoti šv. Mišias. Paklausta, kas atsitiko, pasiskundė, kad jos sūnui jau septyneri metai, bet jis dar nevaikšto. Kitą dieną jį turėjo vežti į ligoninę Vilniuje ir operuoti. Kunigas pasiūlė jai į bažnyčią užeiti tuoj pat, atlikti išpažintį ir melstis prašant stebuklo. Parėjus namo motinos laukė staigmena – vaikas vaikščiojo.

Antras paslaptingas įvykis taip pat susijęs su vaiku. Atėjusi motina paprašė aukoti šv. Mišias už sūnų. Jis sirgo taip stipriai, kad Elektrėnų ligoninėje, kurioje gydėsi vaikas, atsisakė jį gelbėti – gydytojai buvo įsitikinę, jog vaikas mirs ir, vengdami skandalo, kurį sukeltų ši mirtis, išrašė jį į namus. Kunigas Romualdas nuėjo su motina į bažnyčią, pasimeldė, aukojo šv. Mišias. Parvažiavusi namo motina taip pat rado sveiką vaiką.

Kartą pavakarį kunigui paskambino valstybinės įstaigos darbuotojai, kurių vadovo vaikas sunkiai sirgo. Gydytojai tvirtino, kad jis mirs. Kun. Romualdas pasikvietė tos įstaigos tarnautojus į bažnyčią pasimelsti už vaiko sveikatą. Darbuotojai tuoj pat ir atvažiavo. Anot kunigo, jie visi labai gražiai ir jautriai pasimeldė, atliko išpažintį. Vėliau, vakare, kunigas sulaukė dar vieno skambučio – direktoriaus tėvas pranešė, kad vaikas sveiksta. Pasak kun. R. Šalčiūno, šie stebuklai buvo neišsiskiriantys ir nedideli, bet labai reikšmingi tikintiems žmonėms.

Šiemet Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios klebonas Gintautas Antanas Jančiauskas pirmąsias Šv. Roko atlaidų pamaldas rugpjūčio 16-ąją pradėjo pašventindamas votą – jį kaip padėkos ženklą už patirtą Šv. Roko malonę dovanojo vienas atvykęs žmogus. Tai pirmas toks įvykis kun. G. A. Jančiauskui klebonu esant miestelyje.

Tradiciniai turgūs ir giminių suėjimai

Šv. Roko atlaidai – tradicinis giminių susitikimo laikas. Vyresni miestelio gyventojai dar puikiai prisimena didelius turgus prie bažnyčios per Šv. Lauryno ir Šv. Roko atlaidus ir giminių suėjimus tomis dienomis. Tada žmonės į bažnyčią suvažiuodavo arkliais, prie bažnyčios juos sustatydavo – visą kalnelį užkišdavo. Greta jo būdavo javų laukai, juos iki Šv. Roko atlaidų būtinai nupjaudavo, tad atvykę į atlaidus ir giminių miestelyje neturintys žmonės po šv. Mišių ten pasitiesdavo paklodes ir vaišindavosi susėdę lauke.

Nors Šv. Roko atlaidai Semeliškėse sutraukia daugybę žmonių, tačiau tokio šurmulio kaip kažkada nekelia – dauguma pasimelsti norinčiųjų atvyksta automobiliais vienai dienai, giminaičių susibūrimo savaitgalį nebeliko. Žmonės greitai susirenka, greitai ir išsiskirto.

Pasak dabartinio Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios klebono kun. G. A. Jančiausko, tai daugiausia maldininkų šalyje sukviečiantys Šv. Roko atlaidai šalyje. Tiesa, dalyvių skaičius kasmet gana svyruoja, daug priklauso nuo orų. Vieni atvykusieji apeina keliais didįjį bažnyčios altorių tris kartus, kiti už bažnyčios šventoriaus šurmuliuojančioje mugėje išgeria alaus ar pastovi šventoriuje.

Kun. R. Šalčiūnas prisimena, jog buvo metų, kai per šiuos atlaidus Komunijos sakramentą suteikdavo beveik 10 tūkst. žmonių.

Turtinga savaitė

Kultūrinių renginių savaitė „Nuo Šv. Lauryno iki Šv.Roko“ siūlė semeliškiečiams ir miestelio svečiams įvairių renginių. Šiemet ji rugpjūčio 14 dieną prasidėjo Elektrėnų kultūros centro mėgėjų teatro spektakliu Nikolajaus Erdmano komedija „Savižudis“ (režisierė Nijolė Skorupskienė) ir Kruonio kultūros centro Kalvių skyriaus mėgėjų teatro „Brasta“ spektakliu „Sakmė apie Kalvius“ (režisierė Janė Bernotienė).

Rugpjūčio 15 dieną miestelio kultūros namuose operetės vakare „Tik dėl tavęs, mano meile“ dainavo baritonas Jonas Sakalauskas, sopranas Loreta Kovalevskytė (režisierius Raimundas Banionis).

Rugpjūčio 16 dieną Semeliškėse vyko sporto šventė (lauko ir stalo teniso, šachmatų, šaškių, futbolo ir riedlenčių varžybos), rugpjūčio 17 dieną – komiška opera „Livjeta ir Trakolas“ (režisierius Marius Jampolskis), kurioje dainavo sopranas Jurgita Lopetaitė, bosas Liudas Mikalauskas, grojo Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (dirigentas Donatas Katkus).

Rugpjūčio 18-ąją, šeštadienį, Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 56 parapijos jaunuoliams, giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), vyko tradicinis maždaug 3 km bėgimas nuo Semeliškių vidurinės mokyklos iki Nestrėvaičio ežero šv. Roko garbei, o vakare prie ežero – Semeliškių miestelio šventė. Joje pasirodė vietos mėgėjų meno kolektyvai, tradiciškai apdovanoti sporto šventės nugalėtojai ir gražiausiai savo sodybas puoselėjantys ir gėlynus prižiūrintys seniūnijos gyventojai. Jais šiemet tapo Angelė ir Andrius Nasutavičiai bei buhalterė Verutė Siniauskienė. Baigiamąjį šventės vakarą prie Nestrėvaičio ežero koncertavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“, atlikėjas Radžis, pasirodė ugnies fakyrų šou „Hefaistas“, o renginį užbaigė šventiniai fejerverkai.

Dar laukia gilesnė pažintis

Šia renginių savaite Semeliškių Šv.Lauryno bažnyčioje varpo 570-mečio minėjimas dar nebaigtas – rudenį įvyks Gintauto Žalėno knygos „Kaišiadorių vyskupijos varpai“, kurioje daug dėmesio skiriama ir žymiojo varpo istorijai, aptarimas.

Elektrėnų savivaldybė

© 2012 „XXI amžius“