|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šiaulių vyskupijoje Pakruojo dekanate Atlaiduose paminėjo buvusio klebono jubiliejų
STAČIŪNAI. Rugpjūčio 12-ąją į titulinius Šv. Lauryno atlaidus parapijiečiai ir svečiai rinkosi šventiškai išpuoštoje bažnyčioje kartu paminėti ir buvusio klebono kun. Petro Mikučio 100-ąsias gimimo metines. Atlaidai prasidėjo šv. Mišiomis, jas aukojo rūpestingai šią parapiją aptarnaujantis Lygumų klebonas kun. Donatas Kryževičius, palydimas darnaus parapijos choro, vadovaujamo Jono Janulio. Homilijoje pamokslininkas, išsamiai nušviesdamas šv. Lauryno nuopelnus Bažnyčiai bei pasiaukojamą rūpinimąsi vargšais. Už tai jis buvo persekiojamas ir žuvo kankinio mirtimi kaip tvirto tikėjimo karžygys už Kristaus mokslą ir išlieka gilaus tikėjimo pavyzdžiu visų laikų žmonijai, skatinančiu nugalėti pasaulio gundymus ir įveikti sunkumus kelyje į amžinuosius Viešpaties namus. Tačiau tenka apgailestauti, kad persekiojimų ir kankinimų dėl tikėjimo ir Bažnyčios vis dar nepavyksta išvengti ir šiame amžiuje, ypač okupacijos metais, kai persekiojimus ir sunkumus teko išgyventi tikintiesiems ir dvasininkams, ir kun. P. Mikučiui per 55-erius kunigystės metus. Stačiūnuose jis darbavosi 20 metų, prisidėjo prie ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos, kovojusios prieš Lietuvos kunigų bei tikinčiųjų persekiojimą, ne tik platinimo tikintiesiems, bet ir aktyvios veiklos pasirašant Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupų ir kunigų pareiškimus 1987 metais okupantų valdžiai ,,Dėl tikinčiųjų mokinių ir mokytojų persekiojimo. Tai rodo Lietuvos dvasininkijos griežtą nusistatymą ir drąsą ginant tikinčiuosius, nors už tai tekdavo net kalėti, kaip dabartiniam arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, mons. Alfonsui Svarinskui ir kitiems, o kai kuriems ir žūti už tikėjimą (kun. Juozui Zdebskui). Kun. P. Mikutis daug dėmesio ir jėgų skyrė bažnyčiai remontuoti ir ją tvarkyti. Jo rūpesčiu buvo pagaminta šv. Goreti skulptūra ir 1987 m. liepos 5 d. įmontuota prie didžiojo altoriaus kaip jaunimo ir šeimų skaistybės saugojimo simbolis, žmonijos moralės egzistavimo principas. Minint palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio metus, džiugu prisiminti, kad kun. P. Mikutis jau 1987 m. liepos 12 d. jo garbei suorganizavo pamaldas, pašventindamas jo rūpesčiu nutapytą palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslą didžiajame Stačiūnų bažnyčios altoriuje. Atlaidų šv. Mišios užbaigtos iškilminga procesija aplink bažnyčią, po kurios prie buvusio klebono kun. P. Mikučio kapo, sugiedojus Viešpaties angelą, maldininkai pakviesti į susitikimą-agapę parapijos salėje. Ten dalintasi prisiminimais apie buvusio klebono ilgą ir garbingą gyvenimą. Susirinkimo dalyviams ir giminių atstovams džiugu buvo išgirsti parapijiečių, ypač choristų, gražius prisiminimus apie jo kuklumą, pareigingumą bei kruopštumą remontuojant ir tvarkant bažnyčią, jos aplinką, bet ir nuoširdžiai bendraujant su parapijiečius, katekizuojant vaikus ir rengiant juos šv. Komunijai, lankant ligonius, padedant vargingesniems. Apie jubiliato ilgo ir garbingo gyvenimo kelią, mokslą ir studijas bei pastoracinę veiklą per 55 kunigystės metus Kauno arkivyskupijos vienuolikoje bažnyčių parapijiečiams buvo pristatyta eseistinių apmąstymų bei prisiminimų knyga ,,Kunigas Petras Mikutis Viešpaties vynuogyne, parengta jo sūnėno šių eilučių autoriaus. Ji išdalyta bažnyčios choristams, kad prisimintų garbingą kleboną. Kadangi dėl riboto tiražo visų pageidaujančių nebuvo įmanoma patenkinti, tai Stačiūnų bibliotekai perduotas elektroninis diskelis, parengtas bendradarbiaujant su šios knygos redaktoriumi rašytoju Leonu Balčiūnu. Kalbant apie kun. P. Mikučio rūpesčius okupacijos metais su nuoskauda prisiminta nekaltų Lietuvos žmonių tremtis, kurios neišvengė ir kunigo šeima bei giminės. Minėjimo dalyvius sudomino jubiliato jau tremtyje gimusios dukterėčios Reginos nuoširdūs prisiminimai ir padėka tremtinius rėmusiems geradariams, padėjusiems įveikti tremties bado šmėklą ne tik materialiai, bet ir malda. Pasidžiaugta, kad kun. P. Mikutis už uolų sielovados darbą buvo garbingai įvertintas, suteikiant Šventojo Tėvo Pauliaus VI apaštališkąjį palaiminimą dar 1972 metais, dirbant Paupio Šv. Šeimos bažnyčios klebonu, taip pat popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkąjį palaiminimą kunigystės auksinio jubiliejaus proga 1989 metais, jau darbuojantis Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčioje. Sveikindamas šia proga Popiežius pasidžiaugė, kad Lietuvos dvasininkija ir tikintieji nepalūžo sunkioje kovoje su tautos okupantais dėl Tėvynės laisvės ir Bažnyčios žiauraus persekiojimo. Jis kvietė melstis Viešpačiui, dėkoti už Jo palaimą, nugalėti grėsusį blogį ir pasisemti jėgų išsilaisvinimui iš piktų persekiojimų kelyje į Tėvynės laisvę ir Bažnyčios suklestėjimą. Šie linkėjimai netrukus išsipildė 1990-ųjų kovo 11-ąją. Apie šią pergalę kunigas Petras savo pamoksluose su pagarba ir meile parapijiečiams priminė Lietuvos Sąjūdį ir kovotojus su okupantais, kaip Kražių skerdynių 1893 metais kovotojų ainiu. Kunigui Petrui dar pavyko pasidžiaugti popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje iškilmėse su šventu palaiminimu 1993 m. rugsėjo 7-ąją Šiluvos atlaidų išvakarėse. Kun. P. Mikutis mirė 1994 m. balandžio 9 d. Parapijiečiai paraginti daugiau domėtis katalikiška spauda, ypač XXI amžiumi ir Artuma. Šiuos leidinius klebonas irgi stengiasi garsinti. Paminėjimą užbaigiant prisiminta jau nuo studijų teologijos fakultete metų jubiliato pamėgta didžiojo Lietuvos poeto prelato Maironio, kurio garbingam atminimui skirti šie metai, kūryba. Tad jo garbei padeklamuotos patriotinės 1918 metų Tėvynės laisvės atgavimo eilės ,,Nepriklausomybę atgavus ir uolių bažnyčios choristų, sugiedota tautinė giesmė ,,Lietuva brangi. Doc. Vytautas Mikutis
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |