|
Didysis fizikų atradimas ir kalbotyra
Milžiniškas atomo mikrodalelių greitintuvas, kurį sudaro 27 km ilgio žiedas, esantis po žeme Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje, yra pats sudėtingiausias iš kada nors sukurtų mokslinių instrumentų, kainavęs net apie 10 milijardų litų. Manoma, kad jis pajėgus sudaryti tokias sąlygas, kokios buvo iškart po Didžiojo sprogimo, ir galbūt padės atskleisti Visatos kilmės paslaptį. Jis jau atskleidė profesoriaus Peterio Higgso bozoną, dar vadinamą Dievo dalele, rodančią šviesos pavertimą mase. Apie visa tai mąstant prisimena Louiso Pasteuro žodžiai Šiek tiek mokslo paragavęs žmogus nutolsta nuo Kūrėjo, o tikras mokslininkas prie jo artėja.
Mums įdomu tai, kad analogiškas šviesos reikšmės pakitimas energijos ir materijos reikšmėmis yra įvykęs ir žodyje Dievas, kuris kilo iš baltų Deivas (plg. prūsų deiwis). Šio žodžio pirmykštė reikšmė buvo dangus, taigi iš esmės šviesa. Tokią reikšmę išlaikę šis žodis, pasiskolintas finų, ir šiandien suomių tariamas taivas (suomiai neturi skardžiųjų priebalsių), bet reiškiantis dangų. Ir latvių tarmėse aptikta žodį dievs vartojant dangaus reikšme. Taigi senovės baltų tikybos terminas deivas buvo dangaus (šviesos) personifikacija, ilgainiui gavusi materialią dievybės reikšmę.
Žodis dievas sudarytas iš pirmykštės šaknies die-, baltų dei-, tos pačios kaip ir die-na, baltų dei-nā (irgi reiškė šviesą!), išplėstos pirmykšte priesaga vas. Ši šaknis nuo seniausių, lingvistine analize pasiekiamų, laikų reiškė šviesą.
Pats žodis dievas yra labai senas veldinys, išlikęs tik senosiose indoeuropiečių kalbose, plg. lotynų deus, sanskrito devas, sen. islandų tivar dievai. Slavų bog (galbūt skolinys iš iranėnų, senovės liekana yra slavų divo stebuklas) ir germanų got yra antrinės kilmės žodžiai, bet ne senovės veldiniai.
Viso to, kas pasakyta, įsisąmoninimas mus artina prie Kūrėjo didžiųjų paslapčių.
Zigmas Zinkevičius
Vilnius
© 2012 XXI amžius
|