|
Prisimename kunigą, lietuvybės puoselėtoją
Atskirų žmonių garbė greitai praeina, bet išlieka šlovės švyturys, metęs spindulius per amžių bangas.
Vydūnas
Rūsčių audrų, išbandymų kelius praėjo Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. Kunigams skirta ypatinga misija. Jie budėjo ir budi, pasišventusiai dirba, kad mūsų žemėje nenutiltų Viešpaties balsas, neužgestų Jo uždegta Dieviškoji Šviesa, Didžioji Amžinybės Viltis. Kiekviena šalis, parapija neužmiršta dvasininkų, pasiaukojamai atlikusių savo didžią pareigą.
Tarp kalvų, miškelių, sraunių upeliukų įsikūrę Bartninkai miestelis Vilkaviškio rajone. Už 30 kilometrų jau ir Paprūsė, Karaliaučiaus kraštas. Bartninkai minimi net nuo XV amžiaus. Tuo metu čia buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Epidemijos, maras, stichinės nelaimės beveik visai išnaikino gyventojus. Tačiau Bartninkams nebuvo lemta išnykti. Šio krašto istorijoje išliko įžymių kunigų vardai, neįkainojami jų darbai. Vienas ryškiausių Bartninkuose dirbusių dvasininkų kun. Jonas Burdulis. Apie šį iškilų kunigą, taurų žmogų rašoma enciklopedijose, katalikiškuose leidiniuose. Jo atminimą karta iš kartos saugo parapijiečiai.
Jonas Burdulis-Burdulevičius gimė 1802 m. birželio 10 d. Vaiponiškių k., Suvalkų apskrityje. Baigęs Tikocino kunigų seminariją, 1827 metais įšventintas kunigu. Vienuolika metų tarnavo įvairiose Augustavo vyskupijos bažnyčiose. 1838-aisiais paskirtas Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonu. Šioje parapijoje kun. J. Burdulis išdirbo iki mirties 1886 metų.
Neįkainojami šio pasišventusio dvasininko nuopelnai Bartninkų kraštui.
Sūduva, kaip ir visa Lietuva, ištisus šimtmečius buvo svetimųjų invazijos naikinama. Intensyviai nutautinami buvo ir bartninkiečiai. Rusifikacija, polonizacija veržėsi agresyviai, išstumdamos mūsų skambiąją lietuvių kalbą, papročius. Iš bažnyčios į parapijiečius lietuviškai prabilo tik kun. J. Burdulis.
Didžiausias šio dvasininko nuopelnas lietuvybės puoselėjimas, šviečiamoji veikla ir didi, humanistinė, demokratinė nuostata visų parapijiečių atžvilgiu. Juos mokė lietuviškai melstis. Vargonininkui ir zakristijonui liepė gyventojus mokyti lietuviškai skaityti. Šis taurus kunigas ypač žadino jaunimo dvasią. Visiškai atsidavė parapijos gyvenimui, jos žmonėms. Varguolius, vaikus laidojo veltui. Savo lėšomis remontavo bažnyčią, perstatė jos bokštus. Kun. J. Burdulis krikštijo Joną Basanavičių, turėjo įtakos jo tautinės savimonės formavimui.
48 metus kun. J. Burdulis pasiaukojamai dirbo Bartninkų parapijoje. Gyvenimo saulėlydyje prisipažino: Užgimiau varguoliu, varguoliu ir mirštu.(...) Kolegos kunigai teiksis mane palaidoti dovanai, nes ir šiam dalykui nieko nepalieku. Visa, kas liko, kunigui mirus, jis paskyrė bažnyčiai. Amžinam poilsiui kun. J. Burdulis pasiliko Bartninkų bažnyčios šventoriuje. Laikas, istorijos audros sunaikino šio didžio žmogaus, kunigo kapą. Tik žaliuojantys medžiai jam ošia tylią maldą...
Atėjo laikas įamžinti kun. J. Burdulio vardą. Bartninkietė Valerija Kalavinskaitė-Januškevičienė pirmoji spaudoje prabilo apie paminklą garbingam dvasininkui. Iš Punsko archyvų parsisiuntė apie jį dokumentus. Kilniai idėjai įgyvendinti darbo ėmėsi Bartninkų klebonas kun. Alvydas Dvareckas. Jis ieškojo pagalbininkų, rėmėjų. Paminklas jau stovi. Belieka jį užbaigti. Kitą pavasarį pašventintas iškilus monumentas amžinai saugos kun. J. Burdulio atminimą.
Negalima nutylėti ir apie dabar Bartninkuose labai gražiai besidarbuojantį kleboną kun. A. Dvarecką. Tai darbštus entuziastas, per septynerius metus spėjęs atnaujinti visą Bartninkų sakralinę erdvę. Šventoriuje ir miestelyje atstatyti kryžiai, rūpestingai prižiūrimos kapinės, aplinka, šventorius. Viskas išpuoselėta, estetiška. O bažnyčia, po karo įsikūrusi parapijos namuose, neatpažįstamai atnaujinta.
Pusę amžiaus dunksojo nepaliesti karo metais sudegintos Bartninkų bažnyčios kuorai. Kun. A. Dvareckas atsigręžė ir į juos. Su talkininkais iškuopė griuvenas ir laiko sąnašas. Dabar senojoje bažnyčioje, tarp griuvėsių, žaliuoja sodri žolė. Jau vyksta ir religinės apeigos, koncertai, kuriamos tradicijos.
Daug, labai daug gali padaryti ir vienas žmogus dvasiniuose ir žemiškuose pasaulio plotuose. Laiminga parapija, turinti tikrus bažnyčios fundatorius.
Petronėlė Pauliulytė-Paškauskienė
Bartninkai, Vilkaviškio rajonas
© 2012 XXI amžius
|