|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Paminėta Laisvės diena Albertas Griganavičius
Rugpjūčio 25-ąją, Padėkos ir Vilties žygio į Šiluvą išvakarėse, Šiauliuose paminėta Laisvės diena. Kaip ir kasmet su Fatimos Dievo Motinos statula atvyko atstovai iš tarptautinės Tradicijų, šeimos ir nuosavybės (TFP) organizacijos, kuri, Lietuvai vaduojantis iš okupacijos gniaužtų, savo iniciatyva 26 Vakarų pasaulio šalyse per keturis mėnesius surinko 5,3 milijono parašų, reikalaujančių pasaulio vyriausybes Lietuvą pripažinti nepriklausoma valstybe. Tie parašai, aplaistyti juos renkant avarijoje žuvusių amerikiečio vairuotojo Fredo Porfilio ir kino studento Daryl Huango krauju, 1990 metų gruodžio pradžioje buvo nuvežti į Maskvą Michailui Gorbačiovui. Šis žygdarbis, Gineso rekordų knygoje įregistruotas kaip didžiausia žmonijos istorijoje tokio pobūdžio akcija, padėjo pamatus šiltiems ir nenutrūkstantiems Lietuvos ir TFP ryšiams. Šiemet garbingieji svečiai apsilankė Ginkūnų memoriale ir prie paminklo sugiedojo Marijos valandas už nukankintus ir žuvusius laisvės kovotojus, o Sukilėlių kalnelyje įvyko tradicinė XI šiauliečių sueiga, skirta Laisvės dienai paminėti. Kartu prisimintas prieš 150 metų gimęs tautos dainius Maironis, kurio giesmės ir dainos vedė mus į Nepriklausomybės žygius, prieš 25 metus paskelbtas palaimintuoju arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kvietęs blogį įveikti gerumu ir kurio paskutiniai testamento žodžiai Rikiuokitės, pasišvęskite, rikiuokitės ir aukokitės ir šiandien mums išlieka labai aktualūs. Paminėta, kad prasidės metai, paskelbti Tikėjimo metais. Skambėjo Lietuvos himnas, giesmės apie Mariją, Maironio eilės. Kalbėjo svečių delegacijos vadovas Renato Murta de Vaskonsales, lietuviškai kalbėjo delegacijos nariai Maskvos Medicinos instituto profesorius Sergiejus Voznesenskis ir minskietis Aleksandras Strelcovas, Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Rytas Kupčinskas, miesto savivaldybės Trišalės komisijos pirmininkas Aurimas Nausėda, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos Šiaulių skyriais pirmininkas Tomas Petreikis, Sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Kulikauskas. Jų mintyse atsispindėjo džiaugsmas dėl iškovotos laisvės, jos teikiamų galimybių ir privalumų, bet pripažįstama, kad ne visos jos išnaudojamos. Didžiausiu stabdžiu Lietuvos gerovei tampa gilėjantis tautos susiskaldymas ir emigracija. Negalime smerkti tų, kurie, bėgdami nuo tikro skurdo, važiuoja užsidirbti svetur, tačiau daugelis ieško lengvesnės duonos. Šitaip į užsienį išvyksta Lietuvoje sukurta ir jai reikalinga kvalifikuota darbo jėga. Dar yra vilties, kad dalis išvykusiųjų kada nors sugrįš. Nepalyginamai skaudesnė yra emigracija, iš kurios nebegrįžtama, narkomanija, alkoholizmas, smurtas, lengvabūdiškumas, kuri kasmet nusineša ne vieną tūkstantį žmonių gyvybių, bet visuomenė, partijos ir jų sudaryta valdžia į tai žiūri aplaidžiai, nesiima ryžtingų priemonių šioms negerovėms stabdyti, o kartais savo sprendimais jas net paskatina. Kritiškoje padėtyje atsiduria tautos pagrindas tradicinė šeima institucija, sistemingai niekinama ir griaunama. Paminėta, kad tautos susitelkimu pasiekėme politinę Nepriklausomybę, tačiau lyg pavergta tauta dar tebemokame milijardinę duoklę Gazpromui ir jo bendrams. Rusijai uždarius dujotiekį mums išlikti padėjo pastatytas Būtingės naftos terminalas. Jei dar turėtume suskystintų dujų terminalą, Visagino atominę elektrinę, tauta būtų visai laisva, nebeterorizuojama kaimynų imperialistinių užmačių, todėl visi žmonės yra raginami blaiviai pamąstyti, į kieno rankas atiduosime tautos likimą ateinantiems ketveriems metams. Po sueigos minėjimo dalyviai su giesmėmis ir patriotinėmis dainomis iškilmingai nuėjo į Katedrą. Čia Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis aukojo šv. Mišias už Lietuvos Nepriklausomybę. Autoriaus nuotrauka
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |