|
Nutilęs Lietuvos Laisvės varpas
Pagal emigracijos rodiklius Lietuva pirmauja Europoje. Jaunimas masiškai vyksta į užsienį, o dauguma taip ir negrįžta į Tėvynę. Emigracijos padidėjimą tarp jaunų žmonių lemia ne tik ekonominės priežastys. Per ilgus okupacijos metus žodžiai Tėvynės meilė ir patriotizmas kai kam tapo keiksmažodžiais. Patriotinis jaunimo auklėjimas, tautinės savimonės ir pilietiškumo ugdymas šiuo metu turėtų būti labai svarbus tėvų, mokyklos, visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos uždavinys. Jaunimas neturi jokios informacijos apie mūsų tautos ir valstybės simbolius.
Kaunas turi neįkainojamus turtus, kokiais negali pasigirti net sostinė Vilnius. Kauniečiai gali ir turi didžiuotis atstatyta paminkline Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Laisvės paminklu, Nežinomo kareivio kapu, Lietuvos Laisvės varpu.
Atkūrus prieškario tradiciją, Karo muziejaus sodelyje Šaulių sąjungos iniciatyva švenčių metu iškilmingai keliama Vyčio kryžiaus ordino vėliava. Prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo vyksta valstybinių švenčių renginiai, apie tai visuomenė informuojama spaudoje. Lietuvos Laisvės varpo istorija jaunajai kartai visiškai nežinoma. Vienintelis istorikas Steponas Gečas domėjosi šia tema ir apie tai rašė. Laisvės varpą į Lietuvą, Kauną, tuo metu laikinąją sostinę, Amerikos lietuviai perdavė prieš 90 metų 1922-aisiais.
Laisvės varpas Lietuvos nepriklausomybės simbolis. Varpo idėja senojoje JAV sostinėje Filadelfijoje esantis Amerikos laisvės varpas, simbolizuojantis 1776 metais paskelbtą JAV nepriklausomybę.
Lietuvių draugijų konferencijoje, Čikagoje, 1919 m. gegužės 9 dieną, advokatui Jonui Bagdžiūnui pasiūlius, nutarta nuliedinti nepriklausomybės simbolį Lietuvos Laisvės varpą ir įteikti jį 1919 m. birželio mėnesį įvyksiančiam Amerikos lietuvių Seimui, kurio dalyviai tą varpą padovanotų Lietuvai. J. Bagdžiūnas buvo įpareigotas užsakyti ir nuliedinti varpą. Planas pavyko. Varpas buvo 4 pėdų aukščio (apie 1,2 m) ir 3 pėdų pločio (apie 1 m), svėrė 1000 svarų (daugiau nei 600 kg). Vienoje jo pusėje buvo Vytis ir K. Balučio eilės: O, skambink per amžius vaikams Lietuvos. Tas laisvės nevertas, kas negina jos. Kitoje išlietas įrašas: Amerikos lietuvių Seimas Lietuvai. Birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, ILL.
Varpo atidengimas ir pirmasis paskambinimas įvyko vakare prieš rinkimus, birželio 8 dieną, didžiausiame Čikagos Auditorium teatre. Čia dalyvavo daugiau kaip 4000 žmonių, daug žymių Amerikos valdžios atstovų. Šių iškilmių metu moteris, vaizdavusi Ameriką, perdavė varpą kitai moteriai, vaizdavusiai Lietuvą. Šį vaidmenį atliko Lietuvos solistė Odeta Staniulytė. Ji pirmą kartą paskambino Laisvės varpu, miniai giedant Lietuvos himną. Tą jaudinantį momentą nebuvo lietuvio, kuris nebūtų verkęs.
Seimas prasidėjo birželio 9 dienos rytmetį ir baigėsi 11 dienos vidurnaktį. Renginio metu prezidiumas įteikė varpą seimui. Laisvės varpo globai ir aukoms tvarkyti buvo išrinktas komitetas. Iš seimo surinktų aukų Laisvės varpui buvo paskirta didelė pinigų suma.
1919 m. rugpjūčio 24 dieną Čikagoje įvyko Laisvės varpo išleistuvės, kuriose dalyvavo įvairių išeivijos organizacijų atstovai. Po parado Čikagos gatvėse iškilmės baigtos vienoje didžiausių miesto salių.
Aukotojai išeivijoje Laisvės varpą buvo skyrę Lietuvos sostinei Vilniui. Jo dūžiai turėjo aidėti iš Gedimino pilies bokšto visai Lietuvai. Tačiau 1920 metų rudenį lenkai okupavo Vilnių.
1920 metais Laisvės varpą organizatoriai vežiojo po lietuvių kolonijas ir rinko aukas. Didesnė aukų dalis buvo išsiųsta į Paryžių lietuvių taikos delegacijai. Atvykus į JAV Lietuvos misijai, Laisvės varpą su įranga bei likusius suaukotus pinigus organizatoriai perdavė Lietuvos misijai.
1922 m. sausio 22 dieną varpas pasiekė Lietuvą ir buvo įkeltas į senąjį Kauno muziejaus bokštą. Pirmą kartą Lietuvoje juo skambino per Vasario 16-osios dienos iškilmes seniausias aušrininkas Petras Vileišis ir Amerikos lietuvis Julius Kaupas (pavadavęs negalintį atvykti Joną Šliūpą). Iškilmėse dalyvavo valstybės prezidentas Aleksandras Stulginskis, Karo muziejaus viršininkas Vladas Nagevičius. Kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas iškilmingai varpą pašventino.
1937 metais, pastačius naujus muziejaus rūmus ir bokštą, Laisvės varpas įkeltas į naująjį bokštą. Jis skambėdavo kiekvieną vakarą, nuleidžiant vėliavą, pagerbiant Nežinomo kareivio kapą bei tautinių ir valstybinių iškilmių metu, primindamas apie brangiausią turtą laisvę.
1940 metais prasidėjo sovietinė okupacija, vėl sutrukdžiusi Laisvės varpą perkelti į sostinę. Varpas nustojo skambėti ir Kaune.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui 1988 metų rudenį virš Karo muziejaus bokšto pirmą kartą po ilgai trukusio tylėjimo, keliant trispalvę, varpas vėl sugaudė.
2006 metų pradžioje, Karo muziejaus bokšto karilione, montuojant naujus, Olandijoje nulietus varpus, Laisvės varpas buvo laikinai iš bokšto iškeltas ir kelis mėnesius demonstruojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Jau daugiau nei 20 metų atkurta Lietuvos nepriklausomybė, bet Kaune neatkuriama tradicija valstybinių ir tautinių švenčių metu skambinti Laisvės varpu. Būtina ją atkurti.
Valstybinių švenčių, vykstančių Karo muziejaus sodelyje, organizatoriams vertėtų informuoti visuomenę apie skambinimą Laisvės varpu, priminti jo, kaip nepriklausomybės simbolio, reikšmę mūsų tautai ir valstybei.
Vytautas ZENKUS,
LŠS muziejaus direktorius,
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narys
© 2012 XXI amžius
|