Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Mokslininkų dovana gimtajam kraštui

Knygos apie Svėdasus sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautorius Romualdas Vytautas Rimša

Prof. Osvaldas Janonis pristato savo knygą apie Surdegio stačiatikių vyrų šv. Dvasios vienuolyną

V. Rimšos knyga apie Svėdasus

Surdegio žinynas

Anykščių miesto šventės metu prie naujojo L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos pastato susirinko anykštėnai ir Miesto šventės svečiai pasveikinti dviejų kraštiečių: mokslininko bibliotekininko-bibliografo Vytauto Rimšos, išleidusio knygą „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ ir profesoriaus, dr. Osvaldo Janonio savo lėšomis išleidusio istorijos ir kraštotyros žinyną rusų kalba „Surdegio Šv. Dvasios vyrų vienuolynas“.

Apžvelgiant anksčiau išleistus leidinius apie Svėdasus, norisi prisiminti, ką 1995 metais kovo 29 d. laikraštyje „Anykšta“ rašytojas Rimantas Vanagas rašė apie žurnalisto Vytauto Bagdono 1994 metais išleistą knygelę „Svėdasų kraštas: svarbiausios žinios“: „Ši knygelė – tarsi savotiška bibliografinė rodyklė, smalsiam žmogui pasitarnausianti kaip nuoroda, kur ko ieškoti, jei domiesi tėviškės praeitimi ir dabartimi. Belieka tik pasvajoti, kad kada nors bus išleista tikra Svėdasų krašto istorija – ne tik su datom ir žmonių pavardėm, bet ir su išsamiais likimais. O kol kas... kol kas pasidžiaukime bent tuo, ką turime“.

Taigi, prieš 17 metų užrašyta rašytojo R. Vanago svajonė išsipildė. V. Bagdono knygelė buvo tarsi postūmis kitiems autoriams rinkti toliau medžiagą ir tęsti jo pradėtą darbą. V. Rimšos nauja 440 puslapių knyga yra kaip tik skirta Svėdasų miestelio istorijai ir dabarčiai, kurioje spausdinami istoriniai, kraštotyros, informaciniai ir biografiniai straipsniai, paskelbtos 48 žymių Svėdasų krašto žmonių biografijos su jų  įvairiapusės veiklos aprašymais.

Knygoje skaitytojas sužinos apie gilios senovės laikus, kur pasakojama apie Svėdasų miestelio vardo kilmę, skelbiami kai kurie archeologinių tyrimų duomenys, spausdinamas pirmasis 1645 metų Svėdasų miestelio planas ir kita istorinė medžiaga. Besidomintys galės paskaityti ir apie šių dienų įvykius Svėdasų krašte. Daugiausia dėmesio skirta vykusiems renginiams. Čia rašoma apie mokslinę popietę, skirtą svėdasiškių tarmei, iškilmingai paminėtą Svėdasų bibliotekos 70-mečio sukaktį, Malaišiuose vykusias Vaižgantines ir Vaižganto mažąją premiją, apie surengtą miestelyje tradicinę penkių seniūnijų šventę „Sveiki, kaimynėliai!“ ir kt.

Knygoje rašoma apie parengtus laikraščius, lankstinukus, įvairias brošiūras bei knygas apie Svėdasų kraštą. Daugiausia rašoma apie laikraščius „Alaušo varpas“, „Svėdasų panorama“ ir „Pragiedrulių žemė“. Nepamiršti paminėti ir su nuotraukomis patalpinti knygoje teminiai informacijos ir kraštotyros lankstinukai, išleistos knygos ir brošiūros apie Svėdasų miestelį. Aptariant knygas, apžvalgų pabaigoje įdėti ir į autoriaus akiratį patekusių knygų aprašai, šalia jų nurodytos leidinių recenzijos ar pristatymai spaudoje.

Tai mokslininko bibliotekininko-bibliografo profesionaliai išleista knyga, skirta Svėdasų krašto praeičiai ir dabarčiai, šio krašto žmonėms, jų veiklai atspindėti.

Prof. O. Janonis pristatydamas savo knygą apie Surdegio stačiatikių vyrų šv. Dvasios vienuolyną papasakojo apie archyvuose atrastus dokumentus, džiaugėsi surastais šaltiniais, kurių dar nebuvo radę kiti Surdegio istorijos tyrinėtojai.

Susirinkusiems į renginį jis priminė, kad stačiatikių religija Lietuvoje turi ilgą istoriją, kad nuo XIV amžiaus net 56 kunigaikščiai lietuviai buvo stačiatikiai, o Surdegio vienuolynas mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus. Jis įsteigtas  1627 metais ir gyvavo ilgiau (iki 1917 metų) nei kitas mūsų krašto visiems gerai žinomas Troškūnų bernardinų vienuolynas. Beveik tris amžius visas Surdegio gyvenimas sukosi apie jį: vietos amatininkai, pirkliai, dvarininkai, valstiečiai iš jo gaudavo nemažai pajamų. Buvo laikai, kai prie Surdegio Dievo Motinos stebuklingosios ikonos (beje, jos vardas įrašytas į stačiatikių kalendorių ir žinomas viso pasaulio stačiatikiams) į Surdegį plaukdavo jūros maldininkų ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos. Vietos gyventojams tai irgi atnešdavo daug pajamų.

Vienuolynas minimas lenkų karalių Augusto II ir Augusto III 1720 ir 1735 metų privilegijose. Jo globėjai buvo LDK karo ir politikos veikėjai Aleksandras, Samuelis-Leonas ir Janas Oginskiai, grafas Liudvikas Tiškevičius. Jis turėjo nuosavybės ne tik aplinkinėse vietovėse (Skėriškėse, Važdėlėse, Petkūnuose, Akmenoje, Anykščiuose, Rubikiuose, Juostininkuose), bet ir Žemaičių Kalvarijoje bei Telšiuose. Jam priklausė Jurgiškių, Rubikių ir Alsėdžių ežerai. Vienuoliai ir naujokai į Surdegį buvo atkeliami iš įvairiausių vienuolynų: Berezvečės, Borunės, Gardino, Supraslio, Žirovičių, Vilniaus ir Pažaislio vienuolynų. Vienuoliai buvo kilę iš Jaroslavlio, Kijevo, Kostromos, Kursko, Novgorodo, Penzos, Podolės, Poltavos, Tverės ir kitų gubernijų. Iš aukotojų garsiausi yra Rusijos caras Petras I (tiesa, jo auka nedidelė) ir kamer-freilina Ana Orlova-Česmenskaja (ji paaukojo 5 tūkst. rublių sidabru). Gausiausiai jį rėmė Rygos stačiatikiai. Įvairiu laiku Surdegio vienuolyne yra pabuvoję daug įžymių žmonių – rusų ir šveicarų dailininkė Mariana Veriovkina, žinomo ir lietuviams palankaus generolo dukra, Šiaurės Vakarų krašto viršininkas Konstantinas Kaufmanas, Kauno gubernatorius Aleksejus Rogovičius, vyskupas Tichonas, arkivyskupas Juvenalijus ir kiti garsūs valstybės, visuomenės ir stačiatikių veikėjai. Rusijos dailininkai Karlas Vėjermanas, Eduardas Damiuleris ir Laurentijus Seriakovas sukūrė įspūdingas graviūras su Surdegio vienuolyno vaizdais.

Surdegio Dievo Motinos ikonos yra Panevėžio, Lebeniškių, Paberžės, Pskovo, Rygos ir kitose cerkvėse. Viena ikona 2011–2012 metais buvo eksponuojama parodoje Ispanijos mieste Santjago de Kompostela. O Pskovo ikona su kitomis vertingiausiomis Rusijos ikonomis prieš keletą metų vežiota po visą Rusiją. Jai sukurta nuostabaus grožio malda-giesmė – „Akatistas“.

Nauja knyga labai džiaugėsi į renginį atvykusi Panevėžio rusų kultūros centro direktorė Valentina Vatutina. Ji akcentavo, kad žinyne surinkta informacija turėtų padėti atkreipti visų atsakingų žmonių dėmesį į nykstantį Surdegio kultūros paveldą. Žinoma, kad pirmiausia žinynas yra naudingas Lietuvoje gyvenantiems stačiatikiams. Reikia tikėti, kad knyga sudomins istorikus, religijotyros specialistus, kraštotyros darbo entuziastus, muziejininkaus, bibliotekininkus ir tuos, kuriems rūpi mūsų krašto praeitis.

Žinyno autorius O. Janonis apgailestavo, kad Surdegyje vienuolynas baigia sugriūti ir ateityje apie jį gal žinosime tik iš knygoje likusių šaltinių.

Kraštiečius V. Rimšą ir O. Janonį sveikino rašytojai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis, Pasaulio anykštėnų bendrijos sekretorė Jolanta Zabulytė, Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovė Evgenija Baltronienė ir jos auklėtinės Kornelija Urbonaitė ir Neringa Dilytė. Mergaitės įteikė autoriams suvenyrus – centro simbolius – ir užrašytus palinkėjimus, pavadintus „Gražaus gyvenimo receptas“.

Audronė BEREZAUSKIENĖ,
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Vytauto Bagdono nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“