Laikas ir žmonės
Kur tas šalcinėlis...
Alvyra Grėbliūnienė
|
Savo kūrybos eilėraščiu sveikina
jaunystės dienų draugė
Emilija Klimavičienė.
Sėdi Stasė Radzevičienė
|
|
S. Radzevičienės rankdarbiais
gėrisi renginio dalyviai
|
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės
parapijoje Stasė Kulikauskaitė-Radzevičienė gerai pažįstama. Ji
šio krašto senbuvė. Nuo Caritas įsikūrimo aktyviai dalyvauja
labdaringame darbe, daugiau kaip 10 metų gieda bažnyčios chore,
yra senjorų mokytojų klubo Bičiuliai, Tėvynės pažinimo draugijos
Druskininkų atstovybės narė, žinoma ir jos kūrybinė veikla. Ši dzūkelė
iš Druskinikų yra Druskininkų poezijos ir kitų menų asociacijos
(PMMA) narė. Pavasarį Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje
ji pakvietė į savo kūrybos popietę Tėviškės šaltinių sakmė. Bibliotekos
direktorė Laima Žėkienė, pristatydama šį renginį, pasidžiaugė, kad
jai visada malonu pristatyti visus susitikimus, ypač tuos, kuriuose
yra nedidelis būrys žmonių, nes tiesiog akimis galima bendrauti
su kiekvienu. Tai labai šilti ir dvasingi renginiai. Toks buvo ir
pastarasis tarsi grožio šaltinėlio gysla, atajusi iš Druskinykų,
gražia dzūkiška tarme iš senjoros Stasės širdies liejosi prisiminimų
srovė. Jos švelnus, melodingas balsas, įtaigi dzūkiška šnekta visus
susirinkusius greitai subūrė draugėn prie kūrybos stalo. Pedagogė,
iš dziedulių ir tėvų paveldėjusi meilę tėviškei, Tėvynei, gamtai
ir žmogui, šiuo turtu dalijosi savo krašto mokyklose su mažaisiais
mokinukais ir toliau rinko, dėjo in dzūkiškų kaparėlį dienoraštį.
Kai išėjo į pensiją, pabiro knygelės, tarsi lietuviško lino žiedai.
Guvi senjora porino: Rašyti pradėjau ir išleidau pirmąją knygelę
Sakmė tėviškės šaltinių 2005 metais, 2006-aisiais Paprocų gyvascis
dzūkų veseiliosa, 2007 metais Kasdienybės labirintai, 2009
metais savo kūrybos ir dzūkiškai giedamų senovinių dainų kasetę.
2010 metais dviejų dalių knygelę vaikams Metų kaita Noriu žinoti.
2011 metais Protėvių takais ir takeliais. Ir gali būti, kad
tai ne pabaiga... Susipažinus su S. Radzevičienės kūryba, norisi
pacituoti prof. Igno Končiaus žodžius: Gimtąjį kraštą pažinęs,
save ir savo tautą pažinsi.
Pirmiausia ji ir prisiminė dziedulio mylimiausią
dainą Kur tas šalcinėlis. Reikia pasakyti, kad šios ir kitų dainų
žodžiai buvo padalinti renginio dalyviams ir, Staselei vedant, dainavo
visi. Antroje knygelėje, remdamasi dziedulio ir mamytės pasakojimais,
gražiai suparėdkavojo veseilių paprocus, prisiminė dainą Ot tai
dzyvai. Jautriai ir nostalgiškai skambėjo daina Dzūkijos sesei.
Ji skirta tikrai sesei, anksti iškeliavusiai į Amžinybę. Ši ir kitos
dainos, padedant etnologei Gražinai Kadžytei, buvo sudėtos į diskelį
Širdies poringės. Trumpai ir įdomiai mokytoja papasakojo apie
kiekvieną leidinėlį, kurių išleista ne tik dideliems, bet ir mažiems.
Raiškiai padeklamavo eiles, kurios surinktos per visą jos gyvenimą
nuo vaikystės iki brandaus amžiaus. Taip pat paskaitė prozos ištraukas.
Pabaigė eilėraščiu Lietuva, nes dabar jau galinti tik eilėmis
po ją keliauti. Renginio dalyviai galėjo pasigrožėti ir S. Radzevičienės
dailiai išsiuvinėtomis lininėmis staltiesėmis, takeliais, megztomis
servetėlėmis. Mokytoja tiesiog įsimylėjusi liną. Nostalgiškai
prisiminė tėvų laikus, kada linas aprengdavo ir jauną, ir seną,
dominavo kasdienėje buityje. Senjora užminė mažai girdėtą mįslę
apie liną.
S. Radzevičienę sveikino jos bendraminčiai, dėkojo
už tautos paveldo įprasminimą, už sielos atspindžius metų tėkmėje.
Druskininkai
Autorės nuotrauka
© 2012 XXI amžius
|