Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Tėviškės lobiai

Tarp augalų prisimiršta visos negandos

Vytautas Bagdonas

Visi aplinkos tvarkymo darbai gula ant Genovaitės Balčiūnienės pečių

Net namo numeris ir gatvės pavadinimas puošia namą

Kokia sodyba be pavėsinės? O daili pavėsinė sodybą dar ir papuošia

Sodyboje daug žalios vejos, gėlių ir dekoratyvinių krūmų

Jaukioje savo sodyboje tarp augalų Genovaitė primiršta ir savo ligas, ir kitas gyvenimo negandas

Kieme galima pamatyti ne vieną tokią „grožio salelę“

Medžiai, kryžius, medinės skulptūros jau ne vienerius metus puošia traupiečių Balčiūnų namus

Kieme galima pamatyti ne vieną tokią „salelę“

Kai prieš 28-nerius metus į Traupio miestelį iš Zerkiškių kaimo persikėlė Genovaitė ir Juozas Balčiūnai, pirmiausia prie savo namo pasisodino sidabrinę eglutę ir gluosnį. Paskui vis sodino ir sodino įvairiausius augalus, puoselėjo sodybos aplinką. Neatsitiktinai Balčiūnų sodyba Traupyje tapo viena gražiausių.

Gyvenimas prie Nevėžio

Dviaukštis Balčiūnų mūrinukas stūkso visai netoli vinguriuojančios Nevėžio upės. Namo sieną puošia medinis raižytas numeris ir gatvės pavadinimas. Sodybą puošia gėlynų salelės, akmenų kompozicijos, medinės skulptūros, medžiai ir dekoratyviniai krūmai. Išlikę ir tie pirmieji jų pasodinti augalai – tiktai eglė  su gluosniu jau dideli, išlakūs medžiai. Priešais gyvenamąjį namą pastatytas medinis kryžius, netoliese – miniatiūrinis šulinys su svirtimi. Kieme suręsta jauki pavėsinė skęsta žalumoje...

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žemė šičia derlinga, tad ir gėlėms, ir medžiams ar dekoratyviniams krūmams tik vešėjus vešėti. Kaip sako Genovaitė, aplinkui – vien žvyras. Kai šeima čia apsigyveno, kaimynai sakė, kad teks vargelį vargti dėl tokio žvyryno.  Ir tam, kad visas šis grožis augtų, teko daug juodžemio maišų išpilti...

Padeda užsimiršti, atsipalaiduoti

Dabar ir erdviame gyvenamajame name, ir didžiuliame kieme šeimininkauja viena Genovaitė Balčiūnienė. Neseniai pasimirė vyras Juozas. Ir toji skaudi netektis buvo ne vienintelė bėda, aplankiusi jų namus. Po laidotuvių Traupyje gyvenančio keturiasdešimtmečio neįgalaus sūnaus sveikatos būklė dar labiau pablogėjo – jis buvo paralyžuotas. Pati Genovaitė per vienerius metus iškentė net tris operacijas ir vis tiek ligos nesitraukia. Nors sveikata šlubuoja, rankos ištinusios, bet ji troboje ramiai nenusėdi. Vis sukiojasi po kiemą, po gėlynus, apie želdinius, tvarkosi, ravi, grėbia, šluoja. Žinoma, ją aplankę Kaune gyvenantys vaikai kiek gali padeda tvarkytis sodyboje, tačiau pagrindinius darbus vis tiek tenka jai pačiai nudirbti. Čia, tarp gėlių, ji primiršta ir savo ligas, ir gyvenimo negandas, randa nusiraminimą, sielos atgaivą.

Traupis, Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos 

© 2012 „XXI amžius“