Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Laikas ir žmonės

Visiems tarnaujantis su meile

Antanina STRUMILIENĖ

Mons. Juozapas Užupis

Šiandien, rugsėjo 21-ąją, sukanka 60 metų, kai Prienų miesto garbės pilietis, ilgametis Prienų parapijos klebonas ir dekanas, dabar altaristas, monsinjoras Juozapas Užupis laužo duoną Dievo vaikams, linkėdamas ramybės ir vilties. Jis jau šešios dešimtys metų laimina žmogų ir jo darbus, teikia sakramentus, meldžia sveikatos ligoniams ir neįgaliesiems, dėkoja Viešpačiui už teikiamas malones, už pasaulio ir gyvenimo grožį, linki, kad visų mūsų širdys būtų tyros, o darbai – geri. Kunigo laiminti pakeltos rankos padeda nepasiduoti pykčiui, pamiršti blogį, ištverti sunkumus.

84-uosius einantis J. Užupis yra kilęs iš Griškabūdžio parapijos. 1948–1953 metais studijavo Kauno kunigų seminarijoje teologijos ir filosofijos fakultete. 1953–1956 metais buvo Radviliškio vikaras, 1956–1959 metais – Žalpių (Kelmės r.) klebonas, 1959–1963 metais – Gižų (Vilkaviškio r.) klebonas, 1963–1964 metais – Gelgaudiškio (Šakių r.) klebonas, 1964–1965 metais – Ūdrijos (Alytaus r.) klebonas; 1965–1968 metais – Gudelių (Marijampolės r.) klebonas. Paskui atkeltas į Kauną, kur 1968–1976 metais buvo Tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu. 1976 metais paskirtas klebonauti į Prienus, kur dirbo iki 2003-ųjų. Dirbdamas Prienuose ėjo ir kitas pareigas: 1979 metais paskirtas Vilkaviškio vyskupijos tribunolo oficiolu, 1989 metais – Vilkaviškio vyskupijos kunigų tarybos nariu, 1990–1999 metais buvo Aleksoto dekanato vicedekanu, o nuo 1999-ųjų dekanu. 1989 metais Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas monsinjoru. 1990–1993 mokslo metais buvo Vilkaviškio vyskupijos katechetinės mokyklos dėstytojas, o  1993–1997 mokslo metais – Prienų antrosios vidurinės (Revuonos) mokyklos mokytojas. 2003 metų pavasarį išėjo į užtarnautą poilsį ir tapo Prienų parapijos altaristu. 1989–1992 metais J. Užupis rūpinosi Naujosios Ūtos parapijos atkūrimu ir bažnyčios statyba.

Kunigas yra katechetinių ir liturginių straipsnių autorius; apdovanotas draugijos Lietuvai pagražinti Padėkos raštu; 1997 metais gavo Prienų miesto mero Padėką; 1999 metais – Metų žmogaus titulą. Minint kunigystės 50 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II suteikė mons. J. Užupiui specialųjį apaštalinį palaiminimą, monsinjorui taip pat atsiųsta prezidento V. Adamkaus padėka. Monsinjorą įvertino ir Prienų globos namų direktorė, kurios Padėkoje rašoma: „Jūs buvote, esate ir išliksite mūsų širdyse kaip tikrojo dvasingumo etalonas“. Mons. J. Užupio moto: Visiems patarnauti su meile.

Tėviška Aukščiausiojo ranka vedė kunigą per nelengvus Jo kunigystės dešimtmečius. Įstojus į kunigų seminariją visi jį vadindavo Juozapėliu. Šiurpiais pokario metais saugumiečiai tardė klierikus ir profesorius. Seminarijoje klierikų tada buvo 460, o po ketverių metų jų liko tik 60. Vieni buvo ištremti, kiti – numarinti, dar kitus jų išvarė bebaigiančius seminariją. Bet kunigais jie vis tiek tapo. J. Užupio likimas dar skaudesnis. Buvo išdraskyta jo tėviškė, išvežti tėvai. Visi aplinkiniai žmonės Užupių šeimą gyrė, gerbė, bet juos vis tiek ištrėmė. Sunku buvo likus be pastogės ir tėvų globos. Tremtyje mirė mama – šventa moteris. Ji savo kančia išmeldė palaimos našlaičiais likusiems vaikams. Juozapas tapo kunigu, kunigas yra ir jo brolio sūnus Arūnas (dabar Alytaus dekanas).

Nuo 1976 metų, būdamas Prienų parapijos klebonu, mons. J. Užupis susipažino su visais savo parapijiečiais ir labai myli savo dvasios vaikus. Kunigo pareigos – tai ne vien bažnyčios remontas. Tai –jaunimo ir suaugusiųjų katekizacija, rūpestingi pamokslai, sakramentai ligoniams, jaunavedžiams, brevijoriaus malda, nuolatinis gyvenimas Dievo artumoje. Visas šias pareigas ilgametis Prienų parapijos klebonas stengiasi rūpestingai atlikti. Kiek Jo nuveikta ir patirta per šešis kunigystės dešimtmečius! Tik Dievas visus jo darbus suskaičiuos, įvertins ir atlygins.

Atrodo, dar tik vakar į Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią buvo suvažiavę vyskupai, Kauno kunigų seminarijos profesoriai, prelatai, kanauninkai, kunigai, klierikai, susirinkę minios žmonių pasveikinti kunigystės 50-metį šventusį jubiliatą mons. J. Užupį. Vyskupas perskaitė Šventojo Tėvo sveikinimą jubiliatui, rajono meras perdavė Prezidento Padėkos žodį. Jubiliatui buvo uždėtas Garbės vainikas, įteikta simbolinė lazda, sugiedotas padėkos himnas. Prienų bažnyčia skendo gėlių žiedų, žvakių šviesos ir vargonų muzikos jūroje. Visi dėkojo Jubiliatui už jo ilgametį darbą Dievo ir artimo meilės darbuose, nes mylėti Dievą – aukščiausias pašaukimas, ypatingas tikslas ir ne kiekvienam tai duota. Tik bažnyčios šviesoje suranda ramybę visi – pavargę ir paklydę. Visi linkėjo kunigui dar ilgai darbuotis Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui. Minėdamas savo kunigystės 50-metį, kunigas J. Užupis sakė: „Tegul šis jubiliejus kam nors sužadina mintį: ir aš būsiu kunigas.“

Ir štai jau mons. J. Užupio kunigystės 60-metis. Prienų miesto Garbės pilietis mons. J. Užupis kiekvieną kunigystės dieną priima kaip Dievo dovaną. Su tikinčiųjų antplūdžiu prie altoriaus, su bažnyčios jubiliejais ir svečiais, su parapijiečių džiaugsmais ir savais rūpesčiais. Kunigystė – aukščiausias pašaukimas, kurio tikslas ypatingas: Dievo ir artimo meilės darbai.

Atsiriboję nuo supančio pasaulio ir susitelkę maldoje kartu su kunigu tikintieji kelia akis į dangų, apmąstydami, kam gyvena šioje žemėje. Mons. J. Užupis meldžia malonių mums visiems, laimina duoną ir ją auginantį žemdirbį, meldžia palaimos sausros ir liūčių iškankintiems laukams ir žmonėms. Kunigo įkvepiančio žodžio laukia tikintys, mylintys. Kasdienybėje labiau už viską mons. J. Užupis vertina paprastumą. Paprastumas yra tai, kas sunkiausia pasaulyje. Visos mintys ir darbai, kurie turi milžiniškus padarinius, yra paprasti. Kunigas labai išgyvena dėl to, kad aplink mus dar tiek daug dvasinių griuvėsių: klesti girtavimas, palaidumas, narkomanija, irsta šeimos. Nuodėmė sena kaip pasaulis. Ko reikia, kad išliktume šviesūs, nepaliesti moralinių griuvėsių, kad nepasinertume vien į pelno siekimą ir malonumus? Apie tai kiekvieną dieną nepaliauja galvoti J. Užupis, skelbiantis, koks iškilus yra Aukščiausiojo vardas ir kviečiantis gelbėti savo artimą nuo pražūties.

...Prienų bažnyčioje suskamba varpas. Jis pakviečia tikinčiuosius maldai. Maldos namų dvasia visus sujungia ir atgaivina.

„Aš ir miręs norėčiau jums patarnauti“, – per savo amžiaus 80-mečio jubiliejų yra ištaręs mons. J. Užupis. Kunigo šventos tarnystės patirtis yra labai svarbi, unikali ir vertinga. Ją turime apsaugoti nuo užmaršties. Kunigo gyvenimas tebus kaip angelas – amžinas, tobulas, palaimintas.

Kartą per dykumą ėjo pavargęs, vienišas žmogus. Tolumoje jis pamatė kryžių. Priėjęs arčiau ir pažvelgęs į prikalto Kristaus žaizdas jis paklausė:

– Ar labai skauda?

Kristus atsakė:

– Ne. Tik šypsotis sunku...

Prienų parapijos altaristas mons. J. Užupis visada gyvena taip, kad šalia esantiems šypsotis būtų lengva...

Mons. Juozapo Užupio kunigystės 60-mečio iškilmingos šv. Mišios bus aukojamos rugsėjo 23-iąją, sekmadienį, 12.30 val. Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje.

© 2012 „XXI amžius“