2012 m. rugsėjo 21 d.    
Nr. 35
(2010)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

 

Šiame numeryje:

Dėl Darbo partijos
pirmininko
dalyvavimo
rinkimuose į Seimą

Demokratiški
ir teisingi
rinkimai neįvyks

Visiems
tarnaujantis su meile

Visą amžių –
Dievo keliu

Mirė vyriausias
Lietuvos kunigas

Paminėjome
iškilų dvasininką

Apaštalinis paraginimas svarbus Rytų ir Vakarų krikščionims

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI pasirašo
dokumentą „Ecclesia in Medio Oriente“

Iškilmė Harisos šventovėje

Nors praėjusi, jau 24-oji, popiežiaus Benedikto XVI apaštalinė kelionė buvo į Artimųjų Rytų regiono šalį Libaną, tačiau kaip ir kitais atvejais ji susilaukė plataus atgarsio visoje tarptautinėje bendruomenėje, turėjo įtakos visam Katalikų Bažnyčios gyvenimui. Tai nestebina, žinant šios pasaulio dalies, kenčiančios dėl nuolatinių konfliktų, reikšmę čia gyvenusio ir mokiusio Dievo Sūnaus bei išganytojo Jėzaus Kristaus išpažinėjams, jų vienybės paieškoms, tarpreliginiam krikščionių, musulmonų ir žydų dialogui, pagaliau tarptautinei politikai bei ekonomikai (ypač dėl regione sukauptų energetinių resursų). Kaip tik dėl šių priežasčių, ypač žvelgiant iš Visuotinės Bažnyčios perspektyvų, svarbiausiu įvykiu rugsėjo 14–16 dienomis vykusioje minėtoje Šventojo Tėvo kelionėje buvo laikomas jo oficialaus magisteriumo dokumento – apaštalinio paraginimo „Ecclesia in Medio Oriente“ („Bažnyčia Artimuosiuose Rytuose“) – pasirašymas ir paskelbimas. Tai – krikščionių problemoms šiame regione skirto 2010 metais Vatikane vykusio Vyskupų Sinodo baigiamosios išvados ir nuorodos tolesniam bažnytiniam veikimui sudėtingomis nuolat diskriminaciją patiriančių krikščionių egzistencijos sąlygomis.


Didžiausias yra tas, kuris yra paskutinis

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus, keliaudamas per Galilėją, mokiniams pranašavo apie savo neišvengiamą kančią, mirtį ir prisikėlimą, ir Jo žodžiai pribloškė juos. Mokytojas jau buvo padaręs nemažai stebuklų, įrodančių, kad tikrai yra daugiau negu pranašas, bet kai Jis antrą kartą prabilo apie būsiantį savo likimą, mokiniai Jo žodžiais netikėjo. Jiems kur kas lengviau buvo tikėti, kad Jėzus yra laukiamas Mesijas, kuris stebuklingais – žmones išlaisvinančiais bei gydančiais – ženklais liudija savo dievišką kilmę, nei imti ir pripažinti, kad Jo brutali mirtis ant gėdingo kryžiaus, prie kurio be gailesčio buvo kalami nusikaltėliai, yra kiekvienam asmeniui ir visai žmonijai skirta aukščiausia ir neįkainojama dovana.


Baigėsi Šilinių atlaidai

Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius SJ kiekvieną dieną
atlaiduose maldininkams aukojo
šv. Mišias, sakė homilijas
Edvardo ŠIUGŽDOS nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Šiluvoje baigėsi dešimt dienų trukę didieji Šilinių atlaidai.

Rugsėjo 12 dieną, trečiadienį, Šilinių atlaiduose Dievo Motinos Gimimą šventė kunigai, kunigų seminarijų bendruomenės, seminaristų ugdytojai. Liturginę katechezę prieš pagrindines pamaldas vedęs kun. Artūras Kazlauskas kvietė piligrimus pamąstyti apie kunigystės dovaną atrandant, jog kiekvienas pakrikštytasis dalyvauja karališkoje kunigystėje. Iš šios visuotinės Dievo tautos, visos Kristaus šeimos karališkosios kunigystės kyla tarnaujančioji kunigystė. Kunigų tarnystės uždavinys – būti Kristaus atvaizdu broliams ir seserims. Eucharistijos švęsti prie altoriaus Kunigų dieną atėjo didžiulė dvasininkų procesija. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Jėzaus Draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ bei 98 Kauno arkivyskupijos bei kitų Lietuvos vyskupijų kunigai. Giedojo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios jaunimo choras (vad. br. Eugenijus SJ). „Dėkojame už kunigystės dovaną Bažnyčiai ir ypač meldžiamės už ištikimai žmonėms tarnaujančius kunigus. Dvasinės paramos taip pat reikia kunigams, išgyvenantiems pašaukimo ar tikėjimo krizę“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius SJ, atkreipdamas dėmesį, jog net šventieji, kaip, pavyzdžiui, palaimintoji Motina Teresė, išgyvendavo tokių krizių. Homilijoje kviesta melsti Dievo malonės, kad kunigai nuolat ieškotų Dievo artumos, kad jokie reikalai neužgožtų jų pastangų patiems kilti aukštyn ir kelti savo ganomųjų dvasią. Ypač raginta melsti pašaukimų, pabrėžiant, jog kunigystei pasiryžti šiandien reikia drąsos – kunigystė negarantuoja ramaus, saugaus, pagarbos pilno gyvenimo, aprūpintos senatvės. Kita vertus, pasak ganytojo, niekas negarantavo, jog ir Švč. Mergelės Marijos gyvenime nebus kančios. Tikėjimas visada reikalauja pasitikėjimo Dievu, be jo ir kunigų gyvenime gali rastis vien žmogiškieji išskaičiavimai. Arkivyskupas ragino nuolat malda palaikyti kunigus, prašyti Viešpatį ir Dievo Motiną Mariją pagalbos, kad kunigai uoliai dalytų save žmonėms.


Protestuotojai: mes nesitrauksime

Praėjus keturiems mėnesiams nuo dramatiškų įvykių Garliavoje, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas mažametę velionio Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti motinai, šalia prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, protestuojantys piliečiai ir toliau nežada trauktis. Jie tikina niekada nepamiršiantys to, kas įvyko Klonio gatvėje ir yra pasirengę tęsti protesto akcijas. Pirmadienio vakarą į S. Daukanto aikštę susirinko apie 100 žmonių. Jie minėjo gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje. Nepaisant to, jog teisėsaugos pareigūnai tikina, kad smurtas prieš buvusios teisėjos Neringos Venckienės globotinę nebuvo naudojamas, protestuotojai Klonio gatvėje kilusį chaosą iki šiol vadina „masiniu smurto aktu“. Minėjimo dalyviai tradiciškai kreidelėmis ant S. Daukanto aikštės grindinio rašė žodį „Tie-SOS“. Šis žodis dar kartą atgijo ir kitu pavidalu – akcijos dalyviai jį šalia Prezidentūros sudėliojo iš žvakučių, kurias vėliau uždegė. Akcijos metu grojo pučiamųjų orkestras.


Komunistams sukurti savo „didvyrių“ ir „šventųjų“ nepavyks

Mielieji Laisvės gynėjai,

prieš kelias dienas paštu gavau laišką, kuris mane ir nuliūdino, ir pritrenkė. Manau, kad ir Jūs, laisvės kovotojai, patys tai įvertinsite. Štai šito laiško kopija:

P. kun. Prel. Alfonsui Svarinskui

Odminių 10–2 Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė maloniai kviečia


Lietuva – kaip Sacharos dykuma

Gintaras Visockas

Lietuvoje – pats kalbėjimo įkarštis. Prieš rinkimus postringauti ir savo privalumus bei nuopelnus sureikšminti linkę visi – ir tie, kurie nori patekti į Seimą, ir tie, kurie nenori iš jo trauktis. Klaidos arba nutylimos, arba jas bandoma permesti ant oponento pečių. Parlamentaro kėdės trokštantys save liaupsina visur, kur tik įmanoma. Net ir autobusų, troleibusų stotelėse jau puikuojasi plakatai su akį rėžiančiais šūkiais: „Mes žinome, mes galime, mes mokame“. Atvirai kalbant, nesinori vakarais sėdėti prie televizijos ekrano ir klausytis priešrinkiminių ginčų, nes tokiose diskusijose tiesos – mažiausiai. Tačiau ignoruoti vangią, nuobodoką rinkiminę kampanijos – lyg ir nedera susipratusiam piliečiui. Juk netrukus, po kelių savaičių, reikės dalyvauti rinkimuose. Tad valstybės reikalams neabejingiems piliečiams, nori jie to ar ne, tenka stebėti „politines muilo operas“. Vis neapleidžia mintis: o gal staiga ims ir paaiškės, už kokią partiją balsuoti – prasmingiausia? Deja, kuo daugiau valandų praleidžiama stebint priešrinkimines batalijas, tuo labiau tokia viltis blėsta. Ir vėl lietuviai verčiami rinktis ne geriausius iš geriausiųjų, o tik mažesniąją blogybę iš visų įmanomų bei nuspėjamų šunkelių ir klystkelių. Sąmokslo teorijų gerbėjai čia galėtų kelti rimtas versijas, ar tik tokios žaidimo taisyklės mums nėra specialiai primestos?


Tauta gyva tik savo garbinga istorija

Lietuvos spaudoje bei kitose žiniasklaidos priemonėse pastaruoju metu vėl pagausėjo siūlymų ir net raginimų deramai įvertinti pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą.  Vienoje iš radijo laidų prieš keletą dienų buvęs jo ilgametis bendražygis, politikos veteranas Česlovas Juršėnas pasiūlė, kad vienas iš sostinės tiltų, pavyzdžiui, 1968 metais pastatytas Žirmūnų tiltas, būtų pavadintas A. M. Brazausko vardu. Savaime suprantamas šio politiko ir kitų buvusio šalies vadovo gerbėjų noras dar sykį sugrįžti prie tos temos – juk rugsėjo 22-ąją A. M. Brazauskui sukanka 80 metų, taigi geresnės progos dar labiau paafišuoti prieš porą metų mirusį žmogų nesurasi.


„XXI amžiaus“ redakcija išleido 2013 metų katalikų kalendorių. Norintieji įsigyti kreipkitės telefonais:

(8-37) 22 49 42, 20 77 78.

Kaina priklauso nuo perkamų egzempliorių skaičiaus – nuo 25 iki 50 centų.

 

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija