Atmintis
Paminėjome iškilų dvasininką
|
Prel. Leopoldas Pratkelis
|
Gražaus prasmingo gyvenimo, kilnios sielos, artimi dūšiai žmonės neužmirštami, o jiems Amžinybėn iškeliavus, jų pasigendame, net pasiilgstame. Vienas iš tokių žmonių, kurio šimtmetį nuo gimimo ir trisdešimtmetį nuo mirties minime, Linkuvos parapijos klebonas, Panevėžio Katedros kapitulos pirmininkas Leopoldas Pratkelis buvęs Panevėžio Berniukų gimnazijos kapelionas, vikaravęs Klovainiuose, Pabiržėje, Rokiškyje ir Šeduvoje, klebonu dirbęs Pumpėnuose, Smilgiuose, Debeikiuose. Jis buvo ir Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris, o 19501956 metais kalėjo Sibiro lageriuose. Buvo abstinentas: nei pats gerdavo, nei kitiems siūlydavo.
Šį kartą noriu prisiminti prelatą, kaip intelektualą, kuris iš lotynų kalbos į lietuvių kalbą išvertė II Vatikano Susirinkimo nutarimų liturginę konstituciją ir kaip labai rūpestingą kleboną. Jis atsisakė Lietuvos vyskupijų Liturginės komisijos nario darbo, kad kaip klebonas daugiau galėtų rūpintis dvasiniu ir sakramentiniu tikinčiųjų gyvenimu su Kristumi, sielų amžinąja ateitimi. Iš rūpestingumo patarnauti žmonėms, nė karto gyvenime nebuvo išvykęs atostogų. Šventasis Tėvas Benediktas XVI yra pareiškęs, kad didžiausia artimo meilė yra rūpestis jo sielos išganymu.
Prelatui persikėlus į Linkuvą dirbti klebonu, čia vykę Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai atgijo savo dvasingumu ir iškilmingumu.
Reikšdami nuoširdumą ir dėkingumą buvusiam klebonui liepos 14 dieną Linkuvos bažnyčioje atlaidų proga šv. Mišių auką už prelato vėlę aukojo Panevėžio Katedros kapitulos kanauninkai: Petras Budriūnas, Juozas Janulis, Pranciškus Tamulionis, o iš Linkuvos kilęs Saulius Filipavičius vadovavo koncelebracijai. Smilgių klebonas apašt. prot. Bronius Antanaitis pasakė homiliją. Po to kunigai ir bažnyčioje buvusieji bendra malda susikaupė prie prelato ir kitų čia palaidotų kunigų kapų šventoriuje. Tai, kas parašyta L. Pratkelio antkapyje Broliai ir seserys, būkite tvirti tikėjime, ištvermingi maldoje, ištikimi meilėje nesensta. Šie žodžiai ypač svarbūs mūsų dienomis, kai nesijaučiame tvirti, ištikimi ir ištvermingi.
Apašt. prot. Bronius ANTANAITIS
© 2012 XXI amžius
|