Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Žvilgsnis

Kelionė po Suvalkiją

Regina Pakalnienė

Prie Vilkaviškio Katedros su teol. dr. kun. Rimu Skinkaičiu

Marijampolėje alytiškius pasitiko Argentinos Marijonų vienuolijos brolis Giedrius Juozas Bakūnas

Palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio tėviškėje Lūginėje aplankėme jo garbei pastatytą koplyčią

Saulėtą ir šiltą paskutinę liepos mėnesio dieną būrys Alytaus valstybinių vaikų globos namų ugdytinių, lydimi direktoriaus pavaduotojų Anelės Adamavičienės bei Jūratės Žvaliauskienės, socialinės pedagogės Astos Dainauskienės, socialinio darbuotojo Edgaro Dimšos išsiruošė į kelionę po Suvalkiją. Keliauti ir artimiau susipažinti su iškiliais praėjusio amžiaus bei šių dienų Sūduvos kraštiečiais, aplankyti įdomius architektūros paminklus juos pakvietė ilgalaikio neformalaus švietimo projekto „Dorybių mokyklėlė“ partneriai – viešosios įstaigos „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva kartu su Alytaus dekanu ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonu garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Kelionėje taip pat dalyvavo „Dienos namų“ bendradarbės Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos seserys Rubelinda Varela ir Rosarija Gonzales, savanoriai Regina Pakalnienė, Lukas Marčiulaitis. Alytaus dekanas, šios išvykos rėmėjas, atvykęs palydėti ir palaiminti dalyvių, po bendros maldos palinkėjo kiekvienam kelionėje sutikti Dievą, atpažinti Jo meilės veikimą ir, sugrįžus namo, tapti Dievo gerumo liudytojais.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio takais Marijampolėje

Autobusui pajudėjus, kelionės vadovė K. Bondareva trumpai supažindino dalyvius su būsimo maršruto pagrindiniais objektais, linkėjo moksleiviams kelionėje nelikti vien stebėtojais, bet pagarbiai bendrauti ir patarnauti šalia esantiems. Pasak vadovės, meilės dorybę savyje turime puoselėti visą gyvenimą, net ir atostogų metu.

Vadovaujant bei pritariant gitara seselėms vienuolėms, autobuse giedojome nuotaikingas giesmes, todėl kelionė neprailgo, ir netrukus tolumoje išvydome Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo šventovės bokštus. Prie Bazilikos mus pasitiko Argentinos lietuvių išeivijos atstovas Marijonų vienuolijos brolis Giedrius Juozas Bakūnas, prieš keturis mėnesius atvykęs į Lietuvą, besiruošiantis studijuoti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Su įdomia Marijampolės istorija ekskursijos dalyvius supažindino šio miesto Kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Jurgita Jasevičienė. Pasivaikščiojimą po Marijampolę pradėjome apžiūrėdami Marijonų vienuolyno pastatų kompleksą: vienuolinius namus, tarpukariu statytus spaustuvės ir bibliotekos, Marijonų gimnazijos pastatus. Vaikščiojome „Poezijos parko“ takais, sustojome ant Jakavonio upelio kranto – ribos, XVIII–XIX a. skyrusios miesteliui ir Marijonų vienuolynui priklausiusias žemes, kurias grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė dovanojo vienuolynui. Ekskursijos metu apžiūrėjome dalį to, kas išliko, prie ko prisilietė ir kokį miestą matė Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje aplankėme Švč. Jėzaus Širdies koplyčią, kurioje įrengtas Pal. arkivysk. Jurgio Matulaičio altorius. Po paskelbimo palaimintuoju 1987 metais, čia perkelti jo palaikai.

Vėliau Marijonų vienuolis G. J. Bakūnas mus vedžiojo po Pal. arkivysk. J. Matulaičio muziejaus ekspoziciją, pabrėždamas, kad Dievui nėra negalimų dalykų. Brolio Giedriaus teigimu, sunku buvo patikėti, kad, likęs našlaičiu ir turėdamas sunkią negalią, mažasis Jurgutis ateityje taps arkivyskupu. Apžiūrėję muziejų bei prisilietę prie išskirtinės Marijonų arkivyskupo gyvenimo istorijos, susėdome sode prie Bazilikos pasikalbėti su broliu Giedriumi apie jo gyvenimą Argentinoje. Jauniesiems piligrimams parūpo sužinoti, kur mokėsi, ką veikė gyvai bei nuoširdžiai bendraujantis vienuolis ir kas paskatino jį pasirinkti Dievui pašvęstojo gyvenimo kelią.

Pasivaikščioję Pal. J. Matulaičio takais Marijampolėje, pakeliui į Vilkaviškį užsukome į Šunskų seniūnijos Lūginės kaimą, kur gimtosios Palaimintojo arkivyskupo sodybos vietoje 1991 metais pastatyta jam dedikuota koplyčia. Trumpam stabtelėję poilsio ant Šešupės kranto gėrėjomės nuostabia gamta, mąstėme apie čia prabėgusią palaimintojo dvasininko vaikystę.

Žvilgsnis į Vilkaviškio krašto įžymybes

Su Vilkaviškio miestu ir Katedros istorija mus supažindino jos rezidentas Vytauto Didžiojo universiteto doc. teologijos dr. kun. Rimas Skinkaitis. Jis  papasakojo apie 1998 metais atstatytos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedros istoriją, jos atstatymo darbus, kuriais rūpinosi Vilkaviškio dekanas prel. Vytautas Gustaitis. Kun. dr. R. Skinkaitis supažindino su šiame krašte XIX a. pabaigoje tarnavusio garbaus vyskupo Juozapo Oleko gyvenimo istorija, atsakė į moksleivių klausimus. Gėrėjomės vitražais, Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi statula. Visiems labai patiko gausybė žydinčių gėlių šventoriuje bei prie klebonijos. Sužavėti gražios aplinkos bei šilto priėmimo, dėkingi atsisveikinome su nuoširdžiu dvasininku, skubėdami link galutinio kelionės objekto – Paežerių dvaro. Čia esančio Vilkaviškio krašto muziejaus ekspozicijoje pamatėme suvalkietiškos seklyčios baldus ir buities daiktus. Trijuose kambariuose yra įruošta muziejaus mecenatės, JAV lietuvių išeivijos atstovės Magdalenos Birutės Stankūnienės dovanotų muziejinių vertybių ekspozicija: dailininkės asmeniniai daiktai, kūrybos pavyzdžiai, kelionių suvenyrai ir jos motinos tremties relikvijos. Pasižvalgę parodose, vaikai kopė į Belvederio bokštą – iš viršaus pasigerėti Paežerių, Alvito ir Vilkaviškio apylinkėmis.

Pasiryžome blogį įveikti gerumu

Ir štai pagaliau ilgai laukta agapė Paežerių dvaro teritorijoje, prie seno ąžuolo (kuriam jau keturi šimtai metų) esančioje pievoje, pilnoje boružėlių... Labai skanūs visiems pasirodė mergaičių kelionėje pagaminti su dešra bei daržovėmis pagardinti sumuštiniai!

Grįždami namo, dalinomės nepakartojamais kelionės įspūdžiais. Visur buvo įdomu: ir bažnyčiose, ir muziejuose, ir gamtoje. Vaikams kilo klausimas – kiek pasaulyje bažnyčių? Teks vadovams skaičiuoti, o dabar aptarėme, kaip gražu Suvalkijos bažnyčiose. Susipažinę su Sūduvos krašto įžymybėmis, namo grįžome kupini meilės Dievui, savo tėviškei ir artimui. Grįžome nusiteikę savo aplinkoje gėrį sėti, o blogį, Palaimintojo Jurgio Matulaičio pavyzdžiu, pasiryžome įveikti gerumu. Pro autobuso langą žiūrint į bėgančias pro šalį sodriai žaliuojančias Suvalkijos lygumas, mintyse skambėjo prelato Maironio žodžiai: „Graži tu mano, brangi Tėvyne, šalis, kur miega kapuos didvyriai...“

Luko Marčiulaičio 
ir autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“