Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Maironio minėjimo vakaras

Inesė Ratnikaitė

Spalio 19-osios vakarą Šiauliuose organizuotas renginys, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Iškilmingas minėjimas „...Jei žemė širdį viliojo...“ vyko miesto centre esančioje koncertų salėje „Saulė“.

Renginį sveikinimo kalba pradėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Jis prisiminė, kaip septynerius metus dirbdamas Kauno Arkikatedroje Bazilikoje praeidavo pro Maironio amžinojo poilsio vietą; gerai žinomi marmuro plokštėje įrašyti žodžiai. „Šį vakarą poetas tarsi prisikelia ir trokšta prabilti į mus savo poezijos ir gražiųjų dainų ir giesmių posmais“, – sakė Šiaulių vyskupas.

Maironio gimimo metinių minėjimas reikšmingas ir tuo, kad jam „susitelkė Šiaulių inteligentija“, „susijungė pasaulietinės ir religinės pastangos“, – tai pranešimą minėjimo metu skaičiusios profesorės Viktorijos Daujotytės pastebėjimas. Iškilmingas kunigo ir poeto minėjimas pilnoje koncertų salėje išryškino šiandieninės visuomenės vertybes. Profesorė tarp kitų akcentavo laisvę – apsispręsti, pasirinkti, neatmetant būtinybės ir įsipareigojimų. Tokiai laisvei reikalingi autoritetai, mokytojai, vedliai: „Kaip laisva tauta, negalime būti pasaulyje be autoritetų, mokytojų, vedlių“. Vienas tokių buvo ir tebėra lietuvių kunigas, profesorius ir poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Pranešime prof. hab. dr. V. Daujotytė Maironį pristatė kaip priklausantį „svarbiesiems naujojo laiko lietuvių kultūros vadams, tautos vedlių, mokytojų, globėjų kastai“. Profesorė priminė, kad Maironis formavo visuminę lietuvių ir Lietuvos programą, sukūrė poetinį Lietuvos kūną. „Pradėjęs nuo istorijos, apėmė visuomenę, kultūrą, literatūrą, religiją. Visą savo apsibrėžtą prasmių lauką persmelkė ir apvainikavo poezija, pelniusia Maironiui svarbiausio lietuvių poeto vardą“. Pasiremdama Sigito Gedos mintimi, žodinį Maironio palikimą lektorė metaforiškai prilygino Šventraščiui, Evangelijai, Apokalipsei – Šventraščiui, nes Maironio giesmė „Marija Marija“ yra viena svarbiausių lietuvių religinių giesmių, „sakytume religinis himnas, išplečiantis tikėjimo erdvę bendrosiomis dvasinėmis pagavomis“, Evangelijai, nes priespaudos metais išleista Maironio poezijos rinktinė daugeliui galėjo būti legalus kišenėje nešiojamas padrąsinimas, sustiprinimas, kelrodis, kreipiantis mintį link išsivadavimo ir Kūrėjo, Apokalipsė, nes ir šiuolaikinės technologijos ir antivertybių suklestėjimo momentais Maironio – kunigo ir poeto – dvasia globia mus, stiprina, kelia pasididžiavimą savo tautos kūrybinio genijaus galia, moko, padeda susitelkti sunkiuose išbandymuose. „Maironis mums tarsi sako: gyvenimas nėra tik socialinės ir ekonominės problemos, gyvenimas nėra tik kova, kad ir už gryniausius siekimus ir idealus, gyvenimas yra gyvenimas dėl jo paties giliųjų pamatų, dėl dvasios arba sielos rūpesčių, dėl ko neramu žmogui, ko jis ieško, ką stengiasi suprasti, į ką geba atsiliepti. Žmogus gali justi daugiau nei pajėgia suprasti ir sielos gilinimasis į tą daugiau žmogiškumo likimui yra esminis“. Maironis yra tas, kuris kalba ir šių dienų žmogui, skatina, anot profesorės, į šiandienos apokalipses žvelgti iš amžinybės ir tikrosios Tiesos pozicijų. Tai liudijo minėjimo metu salėje tvyrojusi nuotaika, paskatinusi visus atsistoti dainuojant Maironio antruoju Lietuvos himnu tapusią „Graži tu mano, brangi tėvyne“, giedant „Marija Marija“.

Renginio pabaigoje perduoti Šiaulių miesto mero Justino Sartausko sveikinimai.

Minėjimo vakarą vedė, Maironio eiles skaitė aktoriai Olita Dautartaitė, Mindaugas Ancevičius ir Jūratė Budriūnaitė. Dainas bei giesmes atliko folkloro ansamblis „Vaiguva“, Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, akompanavo Šiaulių kamerinis orkestras.

Šiauliai

© 2012 „XXI amžius“