Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Vaižgantinės

Vytautas BAGDONAS

Pasveikinus naujojo Vaižganto mažosios premijos laureato Ferdinando Jakšio seserį Žanetą Kibickienę, su ja nusifotografavo Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis (dešinėje) ir Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis

Aktorius Tomas Vaisieta pasveikino Perpetua Dumšienę ir kartu pozavo fotografams

Naująjį savo darbą visuomenei pristato skulptorius Aleksandras Tarabilda. Dešinėje – svėdasiškių draugijos „Alaušas“ ir Vaižganto giminaičių sambūrio „Ainiai“ pirmininkas Algimantas Indriūnas

AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Arvydas Radimonas atvežė ir padovanojo Svėdasų krašto muziejui atkurto Vaižganto bareljefo, kuris vėl puoš tiltą Žaliojoje, kopiją

Naująją skulptūrą, skirtą Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ herojui Rapolui Geišei, laimina Svėdasų klebonas kun. Vydas Juškėnas

Vaižgantinių dalyvių susirinko nemažai

Žanetos Kibickienės, Vaižganto mažosios premijos įteikimo ceremonijoje atstovavusios brolį aktorių Ferdinandą Jakšį, pasveikinti atskubėjo pirmosios premijos laureatė svėdasiškė Irena Guobienė

Naująją laureatę sveikina dzūkės iš Nedzingės

Per „Vaižgantines“ savo sukurtas patriotines dainas, pritardama gitara, dainavo svėdasiškė Utenos muzikos mokyklos auklėtinė dainų kūrėja ir atlikėja Samanta Veršelytė

Koncertuoja Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus etnografinis ansamblis

Puiki erdvė fotoparodoms eksponuoti – senųjų Malaišių pastatų sienos

Tarp Malaišius papuošusių skulptūrinių kompozicijų knygos apie Svėdasus sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautorius kraštietis mokslininkas Vytautas Rimša

Vienuoliktąją Vaižganto respublikinės premijos laureatę Perpetua Dumšienę pasveikino Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis

Broliai Vytautas (kairėje) ir Bronius Budreikos ne tiktai su savadarbe patranka saliutavo, bet ir visiems besidomintiems mielai aiškino patrankos veikimo principą

Rugsėjo 22-ąją link Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimo traukė lengvųjų automobilių ir autobusų kolonos. Čia, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto tėviškėje, tądien vyko tradicinis respublikinis renginys – Vaižgantinės, kurį organizavo Svėdasų seniūnija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius.

Susirinkusieji į šį gilia istorine praeitimi alsuojančią, sėlių laikus menančią vietovę turėjo galimybę pavaikštinėti po etnografinį kaimą, pasigrožėti rudenėjančių laukų panorama, apžiūrėti ant senųjų Malaišių pastatų sienų eksponuojamą fotografijos parodą „Vaižganto premijų teikimo Svėdasų krašte akimirkos“, pavartyti naujausius Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus ir vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ leidinius bei specialiai Vaižgantinėms išleistą naujutėlaitį laikraščio „Pragiedrulių žemė“ numerį, kurio leidybai lėšas skyrė Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės paramos ir labdaros fondas. Tądien netoliese, Kunigiškių kaime esančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje, buvo „atvirų durų diena“, tad visi norintys turėjo puikią progą apžiūrėti atnaujintas muziejaus ekspozicijas, naujas parodas.

Vidurdienį, kai erdvi Malaišių aikštė prisirinko tradicinės šventės dalyvių, kai buvo užsėsti visi specialiai tam renginiui pagaminti suolai, pasigirdo svėdasiškių etnografinio ansamblio atliekama daina, o Vaižgantinių vedėja, Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientė, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus meno mėgėjų kolektyvų narė Ramunė Lapienytė eilėmis pasveikino visus, susirinkusius į Vaižganto tėviškę. Ji pabrėžė, kad šiemetinės Vaižgantinės yra vienas iš Anykščių – Lietuvos kultūros sostinės – renginių. Ir tuomet Malaišių laukais nuskardėjo trys patrankos salvės už Tėvynę Lietuvą, Vaižganto šviesų atminimą, Vaižganto premijų laureatus ir visus Vaižgantinių dalyvius. Tokią atrakciją visiems tradicinio renginio dalyviams dovanojo savadarbę patranką pagaminęs anykštėnas Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, meninės kalvystės puoselėtojas, Anykščių technologijos mokyklos dėstytojas Bronius Budreika su savo broliu debeikiečiu Vytautu bei kunigiškiečiu Pranu Maišeliu.

Pertraukėlių metu, kol salvėms buvo užtaisoma patranka, savo ir kitų autorių kūrybos dainas atliko, pritardama gitara, talentinga svėdasiškė jaunoji atlikėja Samanta Veršelytė.

Po įstabių dainų, po patrankų šūvių prasidėjo dviejų Vaižganto premijų įteikimo iškilmės. Per šiemetines Vaižgantines organizatoriai pateikė dvi naujoves. Jei anksčiau šios premijos buvo įteikiamos renginio pabaigoje, tai nuo šių Vaižgantinių laureatų pagerbimo iškilmės atkeltos į šventės pradžią. Na, o naujųjų laureatų kasmet lauks dailus krėslas, sumeistrautas svėdasiškio menininko Aleksandro Tarabildos. Šį „karališką sostą“ pirmajai teko išbandyti kaunietei rašytojai ir žurnalistei, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narei Perpetua Dumšienei, kuri už knygą apie poetą Antaną Kalanavičių (1945–1992) „Dulkėto erškėčio ugny“ tapo vienuoliktąja respublikinės Vaižganto premijos laureate. Naująją laureatę visuomenei pristatė ir pirmieji pasveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) tarybos ir valdybos narys, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narys, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis ir šiemetinės Vaižganto premijos vertinimo komisijos pirmininkas, 2010 metų Vaižganto premijos laureatas Juozas Kundrotas. Svėdasiškiai papuošė laureatę ąžuolo lapų vainiku, sveikinimo žodžius tarė Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Šimėnas, teisininkas Kęstutis Tubis, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Lietuvos universitetų moterų asociacijos atstovai ir kiti šventės svečiai. Iš Dzūkijos, garsiosios Nedzingės atvykusios tautiniais kostiumais apsirengusios moterys laureatę pasveikino daina, nepagailėjo gražių žodžių savo „marčiai“ – juk Perpetua Dumšienė buvo tragiško likimo poeto Antano Kalanavičiaus žmona, o šis talentingas kūrėjas gimė, augo, gyveno, kūrė ir savo gyvenimo saulėlydį pasitiko būtent Nedzingės krašte... Naująją Vaižganto premijos laureatę ir visus „Vaižgantinių“ dalyvius išraiškingai perskaityta kūrinio ištrauka pasveikino ir Dzūkijos atstovas – garsusis aktorius, Vytauto Didžiojo ordino kavalierius Tomas Vaisieta. Padėkos žodį tarusi rašytoja ir žurnalistė P. Dumšienė ne tik pasidžiaugė jos pagerbimu gražioje aplinkoje, Vaižganto tėviškėje, bet ir perskaitė keletą eilėraščių ir A. Kalanavičiaus kūrybos.

Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis paskelbė ir Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureato pavardę. Ketvirtosios premijos laureato vardą buvo nuspręsta suteikti kraštiečiui teatro, kino ir televizijos aktoriui Ferdinandui Jakšiui. Vos tik seniūnas ištarė šią pavardę, pasigirdo garsūs plojimai, lydimi šūksnių – „Ferdinandas! Ferdinandas!“ Taip su pasitenkinimu renginio dalyviai pritarė svėdasiškių sprendimui Vaižganto mažąją premiją skirti jų mėgstamam aktoriui, nuolatiniam Svėdasų krašto renginių dalyviui F. Jakšiui. Tačiau pats naujasis laureatas „Vaižgantinėse“ nedalyvavo, nes tuo metu Anglijoje vaidino išeivijos dramaturgo Kosto Ostrausko monospektaklį „Vaižgantas“ renginyje, skirtame atminti neseniai mirusį šio spektaklio autorių. Todėl ąžuolo lapų vainiku buvo papuošta aktoriaus sesuo uteniškė pedagogė, vertėja, verslininkė Žaneta Kibickienė, jai teko garbė priimti ir Vaižganto mažosios premijos laureato diplomą, gausybę gėlių bei dovanų, skirtų broliui Ferdinandui. Ir padėkos žodį už brolį teko tarti Žanetai, kuri labai džiaugėsi svėdasiškių sprendimu gražiai pagerbti savo kraštietį. Kolegos kūrybinės veiklos įvertinimu džiaugėsi ir F. Jakšio kurso draugė vilnietė aktorė, režisierė Alvyda Čepaitytė, po sveikinimų prabilusi meniniu žodžiu.

Nuolatinis Vaižgantinių dalyvis, pamaloninantis kvapnios duonos kepalais, Rokiškio krašto ūkininkas Vytautas Šlikas ir šį kartą atvyko ne tuščiomis rankomis. Duonutės kepalus jis įteikė naujiesiems Vaižganto premijos laureatams, Vaižganto giminaičiams, Vaižgantinių organizatoriams. Garbaus amžiaus žemdirbys, kaimo šviesuolis kultūrininkas V. Šlikas apgailestavo, kad į tokį prasmingą renginį – Vaižgantines – kasmet susirenka beveik tie patys jau pagyvenę žmonės, o jaunų būna mažoka. „Kur dingo moksleiviai, kodėl jiems nerūpi tokie dvasingi renginiai, kodėl jaunimas abejingas Vaižganto skelbtoms idėjoms?“ – jaudinančiu balsu klausė prie mikrofono rokiškėnas ūkininkas. Jis piktinosi dėl šalies valdžios abejingumo tuštėjančiais, nykstančiais kaimais...

Pasibaigus Vaižganto premijų teikimo ceremonijai, Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas palaimino šį rudenį Malaišiuose pastatytą medžio skulptūrą, įamžinusią Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ veikėją tijūną Rapolą Geišę (praėjusiais metais Malaišius papuošė medžio skulptūra, skirta tos pačios Vaižganto apysakos herojams Severiutei ir Mykoliukui). Naująją skulptūrą visuomenei pristatė autorius, svėdasiškis skulptorius Aleksandras Tarabilda ir šio akcento kūrimo darbais besirūpinęs svėdasiškių draugijos „Alaušas“ bei Vaižganto giminaičių sambūrio „Ainiai“ pirmininkas Algimantas Indriūnas.

Per Vaižgantines vyko ir tradiciniai „Vaižganto skaitymai“. Mintimis apie žymiojo kraštiečio Juozo Tumo-Vaižganto atminimo saugojimą, svėdasiškių puoselėjamas tradicijas, sveikintinas iniciatyvas dalijosi Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis, svečiai iš JAV – Baltimorės lietuvių muziejaus kuratorius Algimantas Grintalis, svėdasiškis architektas Floridoje gyvenantis Almuntas Baronas – ir kandidatai į Lietuvos Respublikos Seimo narius – parlamentaras, Kovo 11-osios akto signataras Jonas Šimėnas, teisininkas Kęstutis Tubis. AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Arvydas Radimonas, pasidžiaugęs, kad jų įmonės, rekonstravusios tiltą per Šventąją Žaliojoje, iniciatyva buvo atkurti vagišių pavogti skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti Vaižganto bareljefai, ir įteikė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui tokio bareljefo gipsinę kopiją...

Renginio metu taip pat buvo sutikta Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ parengta knyga „Svėdasai: praeitis ir dabartis“, kurią pristatė šios knygos sudarytojas, mokslinis redaktorius, kraštietis mokslininkas Vytautas Rimša.

Pertraukas tarp pasisakymų užpildė Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus etnografinio ansamblio, vadovaujamo Rožės Lapienienės, ir svėdasiškio bardo Algimanto Barono atliekamos dainos. Vėsoką rudens dieną sužvarbę galėjo pasišildyti prie smagiai liepsnojančio Svėdasų girininkijos darbuotojų sukrauto laužo, o po oficialiosios dalies užkąsti, pabendrauti visi susirinko prie bendro suneštinių vaišių stalo čia pat, po senųjų Malaišių klevais ir liepomis, kur gražiai skambėjo ir svėdasiškių meno mylėtojų dainos.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“