50 kilometrų naktinis žygis Pergalių ir kovų keliais
Alvydas Tamošiūnas
|
Naktinio žygio dalyviai
|
|
Sausumos pajėgų vado generolo
majoro Almanto Leikos vadovaujama
komanda išeina į naktinį žygį
|
|
Po finišo Radviliškio Gražinos
pagrindinėje mokykloje
|
|
Sausumos pajėgų vado generolo
majoro Almanto Leikos vadovaujama
komanda nusifotografavo
|
Rugsėjo 29 dieną Radviliškio rajone 50 km naktiniame žygyje Pergalių ir kovų keliais startavo apie tūkstantis dalyvių, nebijančių iššūkių, norinčių išbandyti ištvermę ir prisiminti šalies istoriją. Antrus metus iš eilės vyksiančio žygio dalyviams teko tamsiu paros metu pakartoti 1919 metų Lietuvos karių savanorių operacijos RadviliškisŠiauliai metu įveiktą distanciją ir nueiti tą patį 50 km atstumą pėsčiomis. 70 proc. maršruto nusidriekė lauko ir miško keliukais, likusi dalis asfaltuotais keliais ir gatvėmis.
Praėjusiais metais žygyje dalyvavo beveik 700 sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mylinčių įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. Jame dalyvavo įvairių profesijų ir amžiaus atstovai: kariai, policininkai, pasieniečiai, studentai, mokytojai ir mokiniai, jauniausiam dalyviui buvo 12 metų, o vyriausiam 70 metų. Pernai su lietuviais savo ištvermę išbandė danai, o šiemet prie žygeivių prisijungė dešimt čekų karių, vienas karys atvykęs iš Šveicarijos, keli studentai iš JAV, Turkijos, Čekijos ir Slovakijos. Žygyje taip pat dalyvavo ir kapelionai (kunigai), kurie įveikę maršrutą aukojo šv. Mišias Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.
Žygio idėja priminti Lietuvos istoriją, populiariai ir interaktyviai ją pristatyti. Žygeiviai keliaudami aplankė 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybės susitikimo ir 1919 metų Nepriklausomybės kovų vietas. Viso žygio metu įvairiose vietose patruliavo ir improvizavo įvairias situacijas karo istorijos klubo kariai. Žygio metu dalyviai sutiko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyvius, 1919 metų Lietuvos karius savanorius, Sovietų Sąjungos represinės žinybos (NKVD) ir Vermachto karius, bermontininkus. Įvairių laikmečių kariai dėvėjo aprangą ir ekipuotę, naudojo laikotarpį atitinkančias transporto priemones.
Žygio dieną, pakėlus vėliavas, nuo 12 iki 18 val. Baisogalos kultūros centre vyko dalyvių registracija, vyko įvairūs liaudies kolektyvų pasirodymai. Tuo metu prie Baisogalos dvaro rūmų veiksmus derino ir rengėsi įvairiems pasirodymams karo istorijos klubo Grenadierius nariai. Lietuvos partizanai pirmiesiems žiūrovams pademonstravo kovos taktiką ir veiksmus. Žiūrovai taip pat turėjo galimybę stebėti vieną iš pokario rezistencijos kovų dalyvių tradiciją kautynėse pasižymėjusio partizano apdovanojimą.
Iki starto likus porai valandų, prie Baisogalos dvaro ir po miestelį su senovinėmis transporto priemonėmis važinėjo įvairių laikotarpių ir įvairių kariuomenių kariai. Prieš startą visi žygio dalyviai, Baisogalos miesto svečiai, žiūrovai ir miestelio gyventojai buvo pakviesti įsiamžinti bendroje nuotraukoje, o karo istorijos klubo nariai inscenizavo 1919 metų susirėmimą tarp bermontininkų ir Lietuvos karių savanorių. Mūšyje pasiekta lietuvių karių savanorių pergalė buvo palydėta gausių žiūrovų aplodismentų. Po Radviliškio rajono mero pavaduotojo Kazimiero Augulio ir Seimo nario Algimanto Salamakino sveikinimo žodžių miestelio klebonas kartu su karo kapelionu palaimino žygeivius ir žygį. Paskui buvo išneštos gėlės kariams ir partizanams į Baisogalos kapines, Mėnaičių memorialo, kitas gėles Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo komanda gabeno visą maršrutą ir padėjo ant karių savanorių kapų Radviliškio kapinėse. Starto ceremoniją užbaigė ir tris salves iš pabūklo iššovė 1863 metų sukilėlių patrankos komanda ir paskelbė žygio pradžią. 1863 metų sukilėliai priminė, kad jau kitąmet visa Lietuva minės sukilimo 150 metų sukaktį.
Buvo pristatyta palapinių, degė laužai, žygeiviai galėjo reikalui esant sustoti, pailsėti, susitvarkyti ir tęsti žygį. Įveikus apie pusę distancijos, Mėžaičių gyvenvietėje buvo galima pasistiprinti ant laužo virtu karštu šiupiniu.
Visi, atkeliavę į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio bunkerį, ant specialiai paruoštos medžiagos buvo kviečiami atminimui parašyti palinkėjimus, kuriuos vėliau ketinama eksponuoti. Sodybos šeimininkė ir 1949 metų įvykių liudininkė Julijona Mikniūtė-Petrėnienė parašė: Nakties žygeiviams linkiu ištvermės ir stiprybės.
Dauguma dalyvių grįžo 58 val. Nemažai žmonių neįveikė visos distancijos ir, užfiksavus konkretaus asmens įveiktą atstumą, buvo pergabenti į finišo vietą. Čia visiems buvo pasiūlyta karšta arbata ir sudarytos sąlygos poilsiui. Kai kurie žygeiviai buvo tokie nuvargę, kad vos tik išgėrę valgykloje arbatos ten pat ir užsnūdo.
Žygio statistika dar tikslinama, preliminariais duomenimis startavo apie 1000 dalyvių, visos distancijos neįveikė beveik dešimtadalis užsiregistravusių žygeivių. Paaiškėjo, kad jauniausias žygio dalyvis įveikė visą distanciją keliaudamas tėvelių stumiamame vežimėlyje, nes jis tebuvo vos 9 mėnesių... Vyriausiam asmeniui, įveikusiam visą distanciją, buvo 68 metai. Žygeivių registracijos metu buvo dalinama anketa su klausimais apie žygius, jų organizavimą, gautos informacijos šaltinius ir efektyvumą. Surinktais apklausos rezultatais tikimasi pasinaudoti tobulinant ir populiarinant žygius.
Žygį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius. Jam padėjo Radviliškio rajono savivaldybė, rajono seniūnijos ir įmonės, mokymo įstaigos. Prie žygio organizavimo svariai prisidėjo Lietuvos kariuomenės Šiaulių ir Panevėžio įgulų vienetai, Šaulių sąjunga.
Anot organizatorių, šis žygis ne tik puikus būdas išbandyti save, bet ir galimybė interaktyviai pažinti Lietuvos istoriją.
II naktinis žygis Pergalių ir kovų keliais įvyko, kitąmet laukiame trečiojo.
Radviliškio rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2012 XXI amžius
|