Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Prikelta atmintis

Albertas Ruginis

Renginio akimirka Adolfinos Striaukienės nuotrauka

Agentui „Petrov“ pranešus, jog Balėnų miške įvyks partizanų būrių susirinkimas, Telšių MGB, sutelkusi kariuomenės 32 pulko kareivius ir Telšių, Varnių, Sedos, Plungės bei Mažeikių stribus, 1951 m. gegužės 9 d. apsupo Balėnų mišką. Nelygioje kovoje žuvo Vytautas Laurinavičius-Šviesa, g. 1929 m., Stasys Lukšas-Voldemaras, g. 1933 m., Tadas Norkus-Vėtra, g. 1925 m., Marijona Norkutė-Giraitė, g. 1923 m., Valerija Norkutė-Smilgelė, g. 1927 m., Kostas Paulauskas-Raketa, g. 1925 m., Vaclovas Razonas-Vitka, g. 1921 m., Stefanija Kozickaitė-Eglutė, g. 1928 m. Antanas Bernotas-Lendrė, g. 1928 m., sunkiai sužeistas, paimtas į nelaisvę, tą pačią dieną mirė. Visi žuvusieji buvo užkasti Nevarėnų žvyrduobėje. Genė Strimaitytė-Laima paimta į nelaisvę. Iš apsupties prasiveržė Vytautas Visminas-Ąžuolas, Aleksas Gimbutas-Vaidutis, Adomas Lukošius-Lendrūnas ir penkiais šūviais sužeistas Stasys Kvečas-Švyturys.

Kai prasidėjo Atgimimas, Telšių Laisvės Lygos, Šaulių ir Sąjūdžio iniciatyva, vadovaujant K. Šalkauskiui, partizanų palaikai buvo iškasti iš žvyrduobės.

Tuometinis Nevarėnų klebonas Antanas Beniušis pasiūlė, o vyskupas Antanas Vaičius pritarė, kad partizanai būtų palaidoti bažnyčios šventoriuje. Iškilminga laidotuvių ceremonija vyko 1989 m. lapkričio 5 d., nors tuometinė valdžia tam priešinosi ir trukdė. Ant kapo kryžiaus užrašyta: „Čia palaidoti 9 žuvę partizanai 1951 m.“ Kryžiaus autorius – Stasys Puplauskas.

Remdamiesi Mažeikių muziejaus darbuotojo Algimanto Muturo ir šaulio Alfonso Degučio surinkta medžiaga, Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyrius inicijavo Atminimo ženklo statybą. Šis paminklas buvo pastatytas ir iškilmingai pašventintas 2007 metais Balėnų miške, netoli kautynių vietos prie kelio Tirkšliai–Mažeikiai.

Laikui bėgant, kryžius ant partizanų kapo sunyko. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) Telšių skyriaus pirmininkės Adolfinos Striaukienės, Zenono Jaškos ir Alberto Gargaso iniciatyva šių metų rugsėjo 16 d. buvo pašventintas atstatytas partizanų kapo paminklas.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje. Jas už žuvusiuosius aukojo ir paminklą šventino klebonas Aloyzas Žygaitis. Jis prasmingoje homilijoje prisiminė ir savo giminės partizanus bei tremtinius.

Giedojo Telšių tremtinių choras „Tremties aidai“ (vadovė M. Ulkšinaitė).

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKS) Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis pasakojo apie Balėnų miško kautynes, likusių gyvų partizanų likimus. Paskutinysis Balėnų kautynių dalyvis Vytautas Visminas-Ąžuolas iki šiol gyveno Ventos miestelyje, mirė tik šiemet – 2012 metų rugpjūtį.

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) atkurtos Žemaičių apygardos vadas Steponas Grybauskas prisiminė kupiną pavojų ir sunkų partizanų gyvenimą drėgnuose bunkeriuose. Jis dėkojo visiems žmonėms, kurie statydami paminklus, saugo žuvusiųjų už laisvę atminimą.

Jaunieji Alsėdžių šauliai pagerbė žuvusiuosius šautuvų salvėmis. 12 jaunųjų Telšių šaulių prie partizanų kapo priėmė priesaiką.

Paminklo ir šventės organizatorė LPKTB Telšių skyriaus pirmininkė Adolfina Striaukienė dėkojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorei Teresei Birutei Burauskaitei, antkapio autoriui skulptoriui Jonui Jagėlai, Nevarėnų seniūnei Vilmai Šakienei, pasižadėjusiai prižiūrėti kapą, šilališkėms Teresei Uksnienei ir Loretai Kalnikaitei, Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Plungės bei Šilalės šauliams, politiniams kaliniams ir tremtiniams.

Renginį vedė Nevarėnų kultūros centro direktorius Albinas Šmukšta ir Telšių penktos kuopos šaulių vadas Arūnas Juška.

Telšių rajonas

© 2012 „XXI amžius“