Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Etnografija

Vakaras apie tradicinius Šermenų giedojimus ir papročius

Kun. Saulius Stumbra

Iš kairės: stačiatikių giesmininkai, tėvas Viktoras Timoninas ir kun. Saulius Stumbra

Jau ketvirti metai Klaipėdos etnokultūros centre rengiamas renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“. Didelis dėmesys skiriamas tikėjimo ir liaudies tradicijai, tautinio-religinio tapatumo gaivinimui ir ugdymui.

Spalio 26-osios vakarą klaipėdiečiai ir svečiai buvo pakviesti į renginį „Tradiciniai giedojimai. Šermenų giesmės ir papročiai Romos Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių tradicijoje“. Gausiai susirinkusiai auditorijai renginio vedėjas Klaipėdos universiteto doktorantas kun. Saulius Stumbra sakė, kad renginio tema įdomi ir intriguojanti. Pirmą kartą dviejų seniausių ir didžiausių krikščioniškų bendruomenių atstovai pristatys savo tradicinius giedojimus ir papročius šermenų apeigose. Renginyje dalyvavo Klaipėdos Visų Rusų šventųjų parapijos protojerėjus kunigas Viktoras Timoninas ir giesmininkų grupė bei Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos giesmininkai (vadovas Vidmantas Budreckis). „Šventojo Rašto žodžių padrąsinti krikščionys su tikėjimu ir viltimi palydi savo mirusiuosius per gyvenimo ir mirties slenkstį. Per daugiau nei 2000 metų susiformavo turtinga šermenų tradicija, persmelkta Kristaus prisikėlimo žinia. Šermenų maldos, giesmės ir apeigos yra katalikų liaudiškojo pamaldumo dalis. Šermenys – budėjimas prie mirusiojo iki laidotuvių (šarvojimas, budynės, laidotuvės). Turtingiausios šermenų tradicijos sutinkamos Žemaitijos etnografiniame regione“, – kalbėjo kun. S. Stumbra.

Susirinkusiai auditorijai buvo pristatyta abiejų Bažnyčių šermenų tradicija. Pristatęs katalikiškas šermenų tradicijas tėvas Viktoras įdomiai papasakojo apie kai kuriuos katalikų ir stačiatikių šermenų skirtumus. Anot tėvo Viktoro, ir katalikų, ir stačiatikių akcentuojamas žmogaus tikėjimo kelias, nes Bažnyčia palydi su malda ir liturginėmis apeigomis savo vaikus, ir ši mintis palydi visą šermenų nuotaiką. Stačiatikių giesmininkai pagiedojo ištrauką iš šermeninių giedojimų (litaniją).

Vakaro metu ne tik aktualiai pateikta informacija apie tikėjimo ir vilties ženklus krikščioniškuose šermenyse, bet ir pasiklausyta, ir giedota daug tradicinių katalikiškų giesmių, kurios gyvos šermenų tradicijoje nuo vyskupo M. Valančiaus kantičkų iki šių dienų. Giesmes skambiai vedė Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos giesmininkai.

Po bendros „Viešpaties Angelo“ maldos renginio žiūrovai turėjo galimybę pateikti klausimus. Tai buvo puiki proga sužinoti, abejonę išsklaidyti ar net pasitikrinti savo žinias. Vienas kitą papildydami į klausimus atsakinėjo abiejų Bažnyčių dvasininkai.

Tikėjimo metų pradžia, Visų šventųjų ir Vėlinių dienų laukimas suteikė ypatingą nuotaiką visam vakarui. Artėjantis žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus priminė visiems renginio dalyviams apie Naujosios evangelizacijos kvietimą – atnaujinti savo bendrystę su Jėzumi Kristumi.

Renginiai „Tradiciniai giedojimai“, vykstantys Klaipėdoje, yra tarsi gražus atsiliepimas į Naujosios evangelizacijos kvietimą skelbti Jėzų ne tik ad extra, bet visų pirma ad intra tikintiesiems ir kultūroms, kuriose Evangelijos druska nustojo sūrumo.

Klaipėda

© 2012 „XXI amžius“