|
Išnašos
Lietuviai ir krikščionybė
Zigmas Zinkevičius
|
XIII amžiaus viduryje Mindaugo
pastatyta mūrinė Vilniaus Katedra
(rekonstrukcija iš knygos Gimtoji istorija)
|
Įvadinės pastabos Tautų istorija rodo, kad religija jų likimui darodidelį poveikį. Perėjusi į kitą tikėjimą tautos ar valstybės dalisneretai atskyla nuo masyvo (Indija, Serbija, Kroatija, Mažoji Lietuva),ir tai gali nulemti net svarbiausio tautos požymio kalbos skirtingąraidą (Indija Pakistanas, Serbija Kroatija...). Tautų ir religijųsąveikos procesai labai sudėtingi. Religija gali tapti ne tik tautos
|
|
Etnografija
Vakaras apie tradicinius Šermenų giedojimus ir papročius
Kun. Saulius Stumbra
|
Iš kairės: stačiatikių
giesmininkai, tėvas Viktoras
Timoninas ir kun. Saulius Stumbra
|
Jau ketvirti metai Klaipėdos etnokultūros centre rengiamas renginių ciklas Tradiciniai giedojimai. Didelis dėmesys skiriamas tikėjimo ir liaudies tradicijai, tautinio-religinio tapatumo gaivinimui ir ugdymui. Spalio 26-osios vakarą klaipėdiečiai ir svečiai buvo pakviesti į renginį Tradiciniai giedojimai. Šermenų giesmės ir papročiai Romos Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių tradicijoje. Gausiai susirinkusiai auditorijai renginio vedėjas Klaipėdos universiteto doktorantas kun. Saulius Stumbra sakė, kad renginio tema įdomi ir intriguojanti. Pirmą kartą dviejų seniausių ir didžiausių krikščioniškų bendruomenių atstovai pristatys savo tradicinius giedojimus ir papročius šermenų apeigose. Renginyje dalyvavo Klaipėdos Visų Rusų šventųjų parapijos protojerėjus kunigas Viktoras Timoninas ir giesmininkų grupė bei Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos giesmininkai (vadovas Vidmantas Budreckis). Šventojo Rašto žodžių padrąsinti krikščionys su tikėjimu ir viltimi palydi savo mirusiuosius per gyvenimo ir mirties slenkstį. Per daugiau nei 2000 metų susiformavo turtinga šermenų tradicija, persmelkta Kristaus prisikėlimo žinia. Šermenų maldos, giesmės ir apeigos yra katalikų liaudiškojo pamaldumo dalis. Šermenys budėjimas prie mirusiojo iki laidotuvių (šarvojimas, budynės, laidotuvės). Turtingiausios šermenų tradicijos sutinkamos Žemaitijos etnografiniame regione, kalbėjo kun. S. Stumbra.
|
|
Kronika
Seminaristai paminėjo buvusį rektorių
Kauno kunigų seminarijos bendruomenė lapkričio 9 ir 11 dienomis iškilmingai paminėjo ilgamečio šios Alma mater rektoriaus, tautos dainiaus prel. Jono Mačiulio-Maironio jubiliejinius metus. Lapkričio 9 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko minties ir žodžio vakaras Noktiurnas Maironiui. Renginį pradėjusi šio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė pasidžiaugė, kad kiekvienų metų rudenį seminarijos bendruomenė ateina tarsi į svečius pas Maironį pabūti, sušilti, pasidžiaugti vienas kitu ir pasidalyti kūryba. Šis vakaras buvo baigiamasis renginių ciklo Kauniečiai Maironiui akordas, todėl tautos dainiaus svetainėje nesutilpo visi norintys dar kartą pabūti su Maironiu. Renginyje klierikai dalijosi kūrybiniais ieškojimais, šiemet suguldytais kukliame leidinėlyje Poetikos brevijorius. Rengiant vakarą, viltasi, jog tai bus lyg malda su tautos dainiumi. Melstis padėjo folklorinis ansamblis Sedula iš Ilgakiemio, pagiedojo keletą senų, lietuviškų giesmių. Daug šilumos vakarui suteikė ir solistas Mangirdas Dapkus. Jis atliko ne vieną muzikinį kūrinį. Antroje vakaro dalyje pasirinktus Maironio eilėraščius skaitė Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, klierikai. Renginio pabaigoje kalbėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
|
|
Kronika
Mokyklose Maironio 150-mečiui paminėti skirti renginiai
Maironiui šiemet 150 metų, todėl minėdamos šią didžią datą Kauno rajono mokyklos visus 2012 metus organizuoja įvairius renginius. Meninio skaitymo konkursai, dailės projektai, literatūrinės popietės, teminiai stendai ir net teatrinės impresijos pedagogai atrado įvairių formų mūsų didžiam tautos dainiui atminti, padėti iš naujo atrasti Maironio kūrybos versmes. Kaip praneša Kauno rajono savivaldybė, nemaža dalis mokyklų suorganizavo ugdomąsias keliones moksleiviams tiek į Maironio lietuvių literatūros muziejų Kaune, tiek į poeto gimtinę.
|
|
|