2012 m. lapkričio 16 d.    
Nr. 43
(2018)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Tėviškės lobiai

Gražioje aplinkoje gyvena žmogus su gražia siela...

Vytautas BAGDONAS

Pavyzdingai tvarkomos sodybos
šeimininkas Algimantas
Eiva neišmetė nė vieno seno
daikto – viskas praverčia

Iš akmenų suręstas vėjinis malūnas

Iš tolo Algimanto Eivos sodyba
dėmesį atkreipia tvarkingumu

Algimanto Eivos sodyba Troškūnų seniūnijos Baraišių kaime – viena gražiausiai tvarkomų Anykščių rajone. Kai rajono sodybų aplinkos tvarkymo konkurso komisija čia užsuko, ne vienas jos narys tiesiog aikčiojo iš nuostabos. Kažkas, žavėdamasis gėlynais, mažosios architektūros statiniais, rūpestingai sutvarkyta sodybos aplinka, net prasitarė: „Gražioje aplinkoje gyvena žmogus su gražia siela“.

Algimantas, pradėjęs ūkininkauti, apsigyveno savo tėvų sodyboje Baraišių kaime. Tarp gėlynų kieme jis pastatė tėvų atminimui medinį stogastulpį, kurį išdrožė garsus anykštėnas tautodailininkas Jonas Tvardauskas. Užrašas ant skulptūros skelbia, kad tai paminklas tėvų, šioje sodyboje gyvenusių 70 metų, atminimui. Pasak Algimanto, jis buvo su tautodailininku sutaręs ir dar dėl kelių medžio skulptūrų sukūrimo, privežė tam tikslui ir ąžuolų. Deja, ta svajonė taip ir liko neįgyvendinta, nes aną vasarą menininkas J. Tvardauskas tragiškai žuvo...

Jau iš pirmo žvilgsnio, vos pažvelgus į namus, kuriuose šeimininkauja A. Eiva, galima susidaryti tvirtą nuomonę, kad jis mėgsta tvarką, švarą, grožį. Kiekvienam daiktui čia yra sava vieta. Labai dera visur ir seni daiktai, kuriuos sodybos šeimininkas išsaugojo. Tarp gėlynų, dekoratyvinių krūmų gražiai įkomponuoti didelių gabaritų jau seniai nebenaudojami namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai. Mažesnes senienas Algimantas „apgyvendino“ viename iš kiemo pastatų – taip atsirado savotiškas muziejėlis, kuriame „sugyvena“ ir prieškariniai, smetoninių laikų daiktai, ir sovietmečio reliktai. Visur, kur tiktai pažvelgsi, gali pamatyti gėlių darželius, įvairiausiomis spalvomis žydinčių žolynų „saleles“. Pasak Algimanto, visą tą grožį jis sukūrė per ketverius metus. Jo pomėgis gėlėms atsirado neatsitiktinai – juk šviesios atminties žmona Janina Eivienė garsėjo savo gėlynais, gėlių ir dekoratyvinių krūmų kolekcijomis ne tik Anykščių rajone, bet ir visoje Lietuvoje, dažną dieną jų sodyboje Troškūnuose lankydavosi ekskursijos. Teko pabuvoti Olandijoje, Kanarų salose –daug visokių grožybių pamatė ir davė sau tvirtą žodį, kad panašiai galima susitvarkyti ir savo namuose gimtajame Baraišių sodžiuje...

Didžiuodamasis Algimantas aprodo neseniai iškastą tvenkinį, kurį apsodino gėlėmis ir berželiais, liepaitėmis, eglutėmis, klevais, gudobelėmis. Pavieniai medžiai arba jų grupės auga ir erdvioje aikštėje, kurioje pilna įvairiausio dydžio akmenų. Kai kurie akmenys milžiniški. Gerokai nustebino sodybos šeimininko žodžiai, kad visi tie akmenys yra išrausti kasant tvenkinį. Toje vietoje, kur dabar tyvuliuoja vanduo ir žydi vandens lelijos, linksmai nardo žuvys, buvo vieni akmenys, tiesiog, pasak Algimanto, „akmuo ant akmens gulėjo“. Savo akimis nepatikėjo, iš kur ten gali būti tiek akmenų. Net geologai buvo atvažiavę. Jie nustatė, kad tiktai toje vietoje, kur Algimantas kasė tvenkinį, buvo akmenų sangrūdos. O kitur aplinkui – smėlynai, akmenų ne per daugiausia. Pasirodo, tirpstant ledynams, upėmis almėjęs vanduo ten ir sunešė šitiek akmenų. Pavargo A. Eiva, bet užtat dabar tie akmenys labai puošia aplinką. Matyt, dėl to, kad aplinkui stūksojo šitiek akmenų, kolūkmečiu tas žemės plotas buvo apsėjamas liucerna, kad nereikėtų lauko arti, įdirbti žemės...

Viename didžiulio lauko kampe sumūrytas iš lauko akmenų vėjinis malūnas. Kol kas statinys dar tuščias, bet idėjų nestokojantis sodietis jau kuria planus, ką tame originalios konstrukcijos pastate įrengti.

Žinia, prižiūrėti tokį didžiulį žemės plotą (apie 2 hektarus) – sudėtinga. „Kai pradedu žolę šienauti rytmetį apie dešimtą valandą, tai su traktoriuku ir plušu visą dieną. Apie akmenis, augmeniją pjaunu žolę su trimeriu – darbo pakanka“, – pasakoja Algimantas. Tačiau prisipažįsta, kad sodybos priežiūra – malonus darbas. Jau nebeūkininkauja kaip anksčiau, tai daugiau laisvesnio laiko turi. Dar reikia pridurti, kad A. Eiva išrinktas seniūnaičiu, jis aktyviai reiškiasi kaimo bendruomenės veikloje

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija