Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Etnografija

Gruodžio orų spėjimai

Daiva Červokienė

Gruodis – pirmasis kalendorinės žiemos mėnuo, tačiau gamtos reiškiniai dažnai visai neprimena žiemos: neretai aplinkui pilka, o ne balta, lyja, o ne sninga. Ar tai klimato šiltėjimas? Gal ką nors šio mėnesio orai gali pasakyti ir apie kitų metų derlių bei orus?

Statistinis gruodžio mėnesio paveikslas

Pati aukščiausia šio mėnesio temperatūra buvo 13–16 laipsnių. Iki 13,4 laipsnio temperatūra buvo pakilusi 1953 metais Šiauliuose, iki 15,6 laipsnio – 1982 metais Druskininkuose. Itin šalti buvo 1969 ir 1979–1980 metų gruodžiai, temperatūra buvo nukritusi iki 28–34 laipsnių šalčio. Šaltas buvo ir 2002 metų gruodis. Tą mėnesį atodrėkiai buvo tik 1–2, pajūryje 3–5 dienas.

Šaltas gruodis – labiau retenybė nei taisyklė. Vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra Lietuvoje 1961–1990 metais buvo 2–3 laipsniai šalčio, 2011 metų gruodį – 2 laipsniai šilumos. Taigi neretai gruodį oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.

Šiltas gruodis primena rudenį. Retai pašąla net naktimis. Be to, gruodis – vėjuotas mėnuo. Paprastai perėjimas iš rudens į žiemą būna neramus: dažnai siaučia stiprūs vėjai. Prisiminkime 1999 metų uragano Anatolijaus išdaigas, dėl jo į Vilniaus Vingio parką Suomijos Kalėdų senelis nenusileido. Šventę teko atidėti, nes vėjas laužė medžius, o malūnsparnį būtų nunešęs lyg kokį popierinį žaislą.

Saulės ilgesys

Gruodis – pats tamsiausias ir niūriausias metų mėnuo: saulė šviečia vidutiniškai 28 valandas per mėnesį, o vidutinis kritulių kiekis yra 30–70 milimetrų. Tačiau, jei gruodis pasitaiko sniegingas, jo pabaigoje vietomis sniego dangos storis gali siekti beveik pusę metro.

Kažkada svarbiausi gruodžio mėnesio darbai būdavo linų mynimas ir kiaulės skerstuvės. Iš kiaulės kasos storio spėdavo, kokia bus žiema. Jei kasos pradžia stora, žiemos pirmoji pusė bus šalta.

Pastaruosius du dešimtmečius gruodžio orai dažniau primena rudenį, o ne žiemą. Lietuviškajam Kalėdų seneliui Kalėdai dažnai tenka pasiguosti, kad nešdamas dovanas nuo namų iki namų turi šlepsėti purvynu.

Mėnesio spėlionės

Senoliai sakydavo, kad gruodžio mėnesio orai lemia visus metus. Jeigu gruodis sausas, tai ir pavasaris bus sausas. Jei gruodį gausu sniego, bus geras vasarojus, jeigu daug saulėtų dienų, užderės gerai daržovės, jei šalta, vasara bus karšta, su perkūnijomis, jei drėgna, gražiai žydės rugiai.

Sakydavo ir kiek abstrakčiau: gruodį gausus sniegas, didelės pusnys bei giliai įšalusi žemė pranašauja gerą ir gausų derlių. Jeigu sniegas prilimpa prie tvorų ir jos iki pusės užpustytos, bus nekokia vasara, o jei tarp vėpūtinio ir tvoros yra bent menkas plyšelis, vasara bus karšta. Jeigu nuo užšalusių langų per naktį nutirpsta visas šerkšnas, lauk greito atšilimo.

Jeigu gruodį ant sausos žemės iškrinta sniegas, sudarydamas gerą rogių kelią, kitąmet bus prastas derlius. Jeigu sniegas krinta ant patižusios žemės, bus sunkūs metai, jei ant įšalusios, gyventi bus lengviau. Jei praėjusi žiema buvo šilta, tai šiųmetė – labai šalta.

Trys reikšmingos dienos

Orų spėjimui labai reikšmingos dvi–trys gruodžio mėnesio dienos: gruodžio 13-oji, Šv Liucijos diena, ir gruodžio 24-oji bei 25-oji – Kūčių ir Kalėdų pirmoji diena.

Pasak etnologo Liberto Klimkos, nuo Šv. Liucijos dienos, gruodžio 13-osios, vakarai jau neilgėja, saulutė leidžiasi tuo pačiu laiku. Diena iki saulėgrąžos trumpėja tik todėl, kad rytai „pramiega“.

Kitados tikėta, kad po Šv. Liucijos dvylikos dienų orai rodo, kokie bus ateinantys metai. Sakydavo, kokia gruodžio 13 diena, toks bus sausis, kokia 14-oji, toks vasaris, kokia gruodžio 15-oji, toks kovas, ir t. t. Svarbu įsidėmėti, kiek kurią dieną saulė švietė, ar šalo, ar buvo dargana.

Darydavo ir kitaip: paberdavo prie namų slenksčio 12 žiupsnelių druskos ir žiūrėdavo: kuris labiau sudrėks, tas mėnuo bus drėgniausias, lietingiausias.

Sakydavo ir taip: jeigu gruodžio 13-osios ryte dangų nudažo ryškiai raudona aušra, visas mėnuo bus giedras ir vėjuotas.

Druskininkų apylinkėse rinkdama medžiagą apie orų spėjimus įsitikinau, kad dar daug žmonių žino, jog nuo gruodžio 13-osios iki Kūčių kiekviena diena rodo kitų metų  mėnesių orus. Ne vienas pateikėjas pasakojo, kad jų tėvai šių dienų orus pasižymėdavo kalendoriuose, sutikau kelis pateikėjus, kurie tai tebedaro iki šiol. Ar šie spėjimai pasitvirtina? Šiuo klausimu kalbintų žmonių nuomonės skyrėsi.

Druskininkienė Ona Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė, parašiusi kelias knygas apie šio krašto tradicijas, dar pridūrė, kad yra ir daugiau gruodžio dienų, kuriomis orai spėlioti. Štai gruodžio 9-ąją reikia paklausyti, ką šneka vanduo šulinyje. Jeigu tylu, žiema buvo šilta, jeigu išgirsi vandens gurkšėjimą,  pasiruošk dideliems šalčiams.

O jeigu gruodžio 29-ąją spaudžia dideli šalčiai, jie išsilaikys iki sausio 19-osios.

Kalėdiniai spėjimai

Kalėdos švęstos tris keturias dienas. Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, stengdavosi būti namuose, niekur neiti ir nieko nedirbti, tad spėliodavo ateinančių metų derlių bei orą.

Jei Kalėdų diena šalta, tikėtasi Velykų su sniegu ir vėlyvo pavasario. Jei Kalėdų dieną snigo, ateinančiais metais bus daug dirvinių pelių, kurios pakenks javams. Jei Kalėdų pirmą dieną pasirodo saulė, metai bus derlingi. Kalėdinės pusnys pranašavo gerą vasarojaus derlių.

Dzūkai pridėdavo: jeigu pirmąją Kalėdų naktį daug žvaigždžių, bus grybingi metai. Kiti pastebėdavo, kad grybingus orus pranašauja šerkšnas Kūčių ar Kalėdų dienomis. Dar kiti teigė, kad inis (šerkšnas) ant medžių žiemą bet kuriuo metu pranašauja ateinančius grybingus metus.

© 2012 „XXI amžius“