Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Kardinolų kolegija papildyta naujais nariais

Mindaugas BUIKA

Prisimintas istorinis palyginimas

Popiežius Benediktas XVI kardinolišką žiedą užmauna naujajam Filipinų kardinolui Luisui Antonijui Taglei

Norėdamas išplėsti savo artimiausių patarėjų kardinolų būrį, popiežius Benediktas XVI papildė Bažnyčios senatu vadinamą Kardinolų kolegiją šešiais nariais, bendrą elektorių, tai yra, 80 metų amžiaus ribos nesulaukusių kardinolų skaičių, vėl padidindamas iki 120. Būtent tokį aukščiausią bažnytinį titulą turinčių hierarchų, galinčių dalyvauti potencialioje naujo Popiežiaus rinkimų konklavoje, maksimalų skaičių, numato kanonų teisė. Po lapkričio 24 dieną Vatikane vykusios naujųjų kardinolų paskyrimo iškilmingos konsistorijos bendras Kardinolų kolegijos narių skaičius pasiekė 211, įskaitant 76 metų Lietuvos kardinolą Vilniaus arkivyskupą Audrį Juozą Bačkį, kuris drauge su daugeliu kitų pasaulio kardinolų dalyvavo praėjusio savaitgalio iškilmėje. Tai buvo jau penktoji dabartinio Šventojo Tėvo sušaukta naujų kardinolų skyrimo konsistorija, per jas visas Kardinolų kolegiją papildant 90 narių.

Konsekruotas naujas vyskupas

Arkivyskupas Luigi Bonazzi rankų uždėjimu laimina naująjį vyskupą

Lapkričio 24 dieną, Kristaus Visatos Valdovo iškilmės išvakarėse, vyskupo šventimus priėmė kunigas dr. Kęstutis Kėvalas, kuriam 40 metų. Iškilminga Eucharistija ir vyskupo šventimai vyko Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

Į vyskupo šventimų iškilmes arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus vadovaujama įspūdinga didžiule procesija prie didžiojo altoriaus atėjo ir drauge šventė Eucharistiją Lietuvos vyskupijų ganytojai – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila bei vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas bei vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, taip pat Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas Tadas Kondrusevičius. Tik kardinolas Audrys Juozas Bačkis tą akimirką dalyvavo Romoje Šventojo Tėvo vadovautoje kardinolų konsistorijoje. Į iškilmes taip pat atvyko per 200 kunigų iš Lietuvos vyskupijų bei kitų kraštų, tarp jų – vysk. K. Kėvalo studijų bei pirmųjų sielovados žingsnių Jungtinėse Amerikos Valstijose bičiuliai, Aktono instituto vadovai ir bendradarbiai.

Tobuloji Kristaus laisvė

Kun. Vytenis Vaškelis

Pirmą kartą Jėzus į žemę atėjo mažyčio žmogaus pavidalu, ir populiarioji lyriška giesmė „Tyli naktis“ taikliai apibūdina įsikūnijimo esmę: „Vyksta meilės paslaptis...“. Neatsitiktinai vaikučiai pabiručiai Kalėdų metu mėgsta žaismingai sukinėtis prie bažnyčiose įrengtų Betliejaus dekoracijų, nes Kūdikėlis jiems yra savas, beveik toks, kaip jie patys – mažas, simpatiškas bei patraukliai besišypsantis.

Religijotyrininkai iš Ukrainos – Lietuvoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Bazilionuose prie 2009 metais pastatyto ir pašventinto paminklo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Iš dešinės: prof. Liudimila Filipovič, prof. Anatolijus Kolodnyjus, Igoris Gerasimovas, Rimantas Gorys, Edita Lopetienė, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Dainoras Sidabras

Ukrainos Mokslų akademijos G. S. Skovorodos Filosofijos institute nuo 1991 metų savarankiškai veikia Religijotyros skyrius, koordinuojantis religijų tyrinėjimus, turintis mokslinę, specializuotą tarybą (ginamos filosofijos, sociologijos ir istorijos krypčių disertacijos). Skyriaus vadovas – Ukrainos nusipelnęs mokslo veikėjas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Kolodnyjus (Anatolij Kolodnyj). Čia veikia Ukrainos religijotyros asociacija, jungianti 23 padalinius, bei Religijos informacijos ir laisvės centras. Asociacijos būstinėje sukaupta Religijotyros leidinių biblioteka.

Kas liko po paskutiniojo antpuolio Lietuvoje

Lietuvos pilis Myre

Lietuvai – daugiau nei 1000 metų, o jos kariuomenei – tik 94?

Virtuvėje, žiūrėdamas tiesioginę iškilmingo Lietuvos Kariuomenės dienos minėjimo Vilniuje transliaciją, vos neužspringau bigā, kai išgirdau pranešėją per garsiakalbius viešai, rimtu, pakiliu tonu skelbiant, kad ten neva švenčiamas Lietuvos kariuomenės 94 metų minėjimas. Girdi, Lietuvos kariuomenė susikūrė tik prieš 94 metus! Kai peržiūrėjau kitus tos dienos žiniasklaidos pranešimus, pamačiau, kad tokia melaginga, senas Lietuvos kariuomenės tradicijas bei jos kovų istoriją niekinanti nuostata atsispindėjo daugumoje antraščių bei pranešimų.

Išdavysčių akivaizdoje

Prieš 55 metus buvo sušaudytas paskutinis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas

Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Adolfas Ramanauskas Vanagas

Skaudžios okupacijos pasekmės, patirtos per 50 metų, ir dabar su skausmu atsimuša į mūsų sąmonę, į mūsų tautinę savimonę, į mūsų išlikimą. Prieš 55 metus, 1957 m. lapkričio 29-ąją, Vilniuje sovietiniai budeliai sušaudė 1956 metais suimtą ir metus kankintą paskutinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską, slapyvardžiu Vanagas. Tai buvo galutinis kovojančios Lietuvos atodūsis. Tik keletas partizanų, slapstęsi pavieniui, dar išsilaikė nepasiduodami okupacinei valdžiai.

Sumažėjo Lietuvos rinkėjų susidomėjimas politikos naujokais

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys

Kodėl į Seimą šį kartą pateko tiek mažai naujų politinių darinių? Kodėl nesėkmę patyrė tautininkai, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija laimėjo? Kodėl referendume lietuviai nepritarė naujos AE statybai? Ar „juodosios buhalterijos“ byla suteiks Darbo partijai populiarumo? Kokio įvaizdžio konservatoriams būtų sunku atsisakyti, net jeigu jie to norėtų? Kodėl smuktelėjo prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai? Į šiuos klausimus atsako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „VILMORUS“ direktorius Vladas GAIDYS. Su juo kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Švarkas prie sagos, ar saga prie švarko?..

Gintaras Visockas

Naujoji Lietuvos Seimo valdančioji dauguma renkasi būsimus ministrus. Įdomi čia prezidentės Dalios Grybauskaitės laikysena. Ji laužo Lietuvoje nusistovėjusias tradicijas. Galbūt primena neleistinai primirštas itin principingas žaidimo taisykles: mažiausia abejonė dėl skaidrumo – ir traukis iš politiko ar ministro kėdės. Ar griežtų reikalavimų taikymas politikams ir ministrams – blogai? Gal jau laikas mums pasitikrinti, ar vis dar teisingai suvokiame tokių sąvokų, kaip „padorumas“ ir „sąžiningumas“, prasmę? Šiandien Prezidentė puolama dėl neva įtartinos praeities. Bet pripažinkime, jog visa tai, ką į dienos šviesą nūnai velka jos oponentai, daugeliui buvo seniai žinoma. Be to, D. Grybauskaitės praeitis dar nereiškia, kad ji būtinai bloga Prezidentė šiandien. Į sudėtingus dalykus, ypač į žmogaus praeitį, nedera žiūrėti tiesmukiškai. Nepriklausomybės išvakarėse ir pirmaisiais nepriklausomybės metais daugelis iš mūsų elgėsi atsargiai, baikščiai. Vis prisibijodavo, jog sovietų valdžia netrukus sugrįš ir sočiai įkrės „beržinės košės“. Tačiau tai dar nereiškia, kad lietuviai, komformistiškai pasielgę Atgimimo pradžioje, šiandien – niekam tikę generolai, diplomatai ar ministrai. Nepamirškime aplinkybės, jog mes – ne kinai. Mūsų – vos trys milijonai. Pasirinkimas – ne itin platus. Iš kur paimti tokių, kurių ir praeitis būtų idealiai švari, ir moraliniai principai patys aukščiausi, ir dar turėtų deramos patirties, rimtą išsilavinimą, būtų darbštūs kaip bitutės...