Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Mažuose miesteliuose mokykla – išskirtinis kultūros židinys

Daiva Červokienė

Semeliškių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai prie mokyklos 2012 metų rugsėjį Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prie mokyklos 80-mečiui sukurto herbo stovi jo autorės: mokinė Giedrė Aleškevičiūtė ir dailės mokytoja Eglė Matonienė

Kalbasi dvi lituanistės – 1949–1952 metais lietuvių kalbos mokytoja dirbusi Jadvyga Jurkutė-Paškauskienė ir jau beveik 50 metų čia dirbanti Vlada Matonienė

Semeliškių vidurinės mokyklos mokinės šoka kepurinę Julijos Kirkilienės nuotraukos

SEMELIŠKĖS. Mokykla – labai reikšmingas kultūros židinys. Tuo dar kartą įsitikino visi, dalyvavusieji miestelio mokyklos 80-mečio minėjime. 1932–1936 metais Semeliškėse, netoli valsčiaus pastato ir cerkvės pastatyta nauja, tais laikais moderni mokykla. Pasak vyriausių semeliškiečių pasakojimų, mokyklą pašventinus jos statytojas A. Staikūnas į vaišes mokyklos kieme sukvietė visus miestelio gyventojus...

Svarbiausi mokyklos gyvavimo etapai

1936 metais mokyklos vedėju tapo Antanas Palionis, mokytojais dirbo B. Kviklys ir A. Kurtinaitis. 1941 metų birželį A. Palionis ir B. Kviklys buvo išvežti į Sibirą. Vokiečių okupacijos metais veikė pradinė mokykla, joje papildomai buvo imta dėstyti ir vokiečių kalba.

1944 metais mokykla buvo atkurta jau sovietiniais pagrindais. 1945–1949 metais pradinė mokykla buvo reorganizuota į progimnaziją. 1949–1951 metais veikė septynmetė mokykla. 1951 metais mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas, o 1955-aisiais išleista pirmoji abiturientų laida. 1963 metais pastatytas mūrinis priestatas. 1996 metais pastatytas naujas mokyklos pastatas. 2011 metais rekonstruotas 1932-aisiais statytas pastatas ir pritaikytas bendruomenės reikmėms. 2012 metais Semeliškių vidurinę mokyklą baigė 57-oji abiturientų laida, iš viso šią mokyklą baigė 832 abiturientai.

Kultūros židinys

Šventė prasidėjo Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje. Čia buvo pašventintas šiam jubiliejui sukurtas mokyklos herbas. Po šv. Mišių oficialioji renginio dalis mokykloje pradėta sugiedojus jubiliejui sukurtą mokyklos himną. Paskui vyko istorinių nuotraukų albumo pristatymas. Ekrane rodomose senose nuotraukose – visos mokyklos mokinių laidos. Susirinkusieji ieškojo pažįstamų nuotraukose ir salėje, džiaugėsi, sužinoję naujų faktų apie mokyklą. Bene pusė šios mokyklos pedagogų – jau 10 metų mokyklai vadovaujanti Irena Adomėnienė, lietuvių kalbos mokytoja Vlada Matonienė, matematikė Ona Bukinienė, chemijos ir technologijų mokytoja Meilutė Rašimienė, tikybos mokytoja Nijolė Ustilienė,  fizikos ir technologijų mokytoja Snieguolė Klimovičienė, informatikos mokytojas Tomas Bukinas – yra šios mokyklos auklėtiniai.

Svečius džiugino mokyklos meninių kolektyvų programa. Mokiniai grojo, dainavo liaudies dainas ir sutartines, jiems padėjo ir buvę moksleiviai, ir Elektrėnų meno mokyklos auklėtiniai, kartu su semeliškiečiais prieš dvejus metus sukūrę pučiamųjų orkestrą, vadovaujamą Valdo Stanaičio. Armis Mangirdas jau pirmokus pradeda mokyti groti fleitomis, ruošia juos groti orkestre. Žiūrovus balso skaidrumu sužavėjo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos studentė, semeliškietė Ieva Kananavičiūtė, akordeono garsais – vienuoliktokas Laurynas Kamštaitis.

Scenoje pasirodė įvairių klasių šokių būrelio nariai, vadovaujami Vitalijos Mangirdienės. Mokiniai sušoko labai originalių tautinių ir gatvės, modernių šokių.

Kad mokykla yra kultūros židinys, puikiai prisimena 1960–1963 metais baigusieji Semeliškių vidurinę mokyklą mokiniai. Tada ji garsėjo teatru, matematiko Prano Vaičiulio iniciatyva mokykloje buvo pastatyti keli spektakliai, kuriuose mokiniai vaidino su tikrais aktoriais, spektaklius rodė aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose, vaidino ir Vievyje, tuometiniame rajono centre, mokytojų konferencijoje. Be to, P. Vaičiuliui pavyko suorganizuoti ekskursijas į pajūrį, Rygą, Leningradą.

Šventės detalės

Mokyklą su jubiliejumi sveikinę svečiai linkėjo gabių mokinių, priminė, kad mokykla – ne sienos, o ten dirbantys ir besimokantys žmonės, reiškė viltį, kad mokykla išliks vidurinė. Taip pat sveikino Semeliškių darželio, Pastrėvio ir Beižionių pagrindinių mokyklų, Beižionių globos namų atstovai, Seimo narė Dangutė Mikutienė, savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Vyšniauskas ir mero pavaduotojas Viktoras Valiušis, Semeliškių bažnyčios klebonas Gintautas Antanas Jančiauskas, seniūnijos seniūnas Vytas Barzdaitis, mietelio bendruomenių pirmininkai Antanas Bielskis ir Gediminas Binkevičius, seniūnaitė Daina Žymantienė, šios mokyklos mokinys ir buvęs mokytojas Jonas Arlauskas, buvęs mokyklos auklėtinis, savivaldybės politikos ir visuomenės veikėjas Algirdas Sadkauskas, žodžiais ir darbais prisidedantys, kad mokykla gyvuotų ir gražėtų.

Bene garbingiausi svečiai – buvę šios mokyklos mokytojai. 1949–1952 metais lietuvių kalbos mokytoja dirbusi Jadvyga Jurkutė-Paškauskienė į Semeliškes baigusi Klaipėdos mokytojų institutą buvo atsiųsta už tai, kad ją kažkas pamatė bažnyčioje. Mokytojos keliai iš Semeliškių pasuko į Šiaurės Lietuvą – dėl persekiojimų vėl teko slapstytis, bet mokytoja iš Semeliškių išvyko su būsimu vyru, istorijos mokytoju Juozu Paškausku. Devintąją dešimtį bebaigianti guvi, šviesaus proto J. Jurkutė-Paškauskienė gyvena Šilutėje, išgirdusi per Lietuvos televiziją apie mokyklos jubiliejų, paprašė namiškių atvežti į jį.

Su būriu buvusių mokytojų į šventę atvyko 1969–1972 metais mokyklai vadovavusi Vlada Januškienė. Ji, Alina Stankevičienė, Ona Bliūdžiūtė, Regina Buliuolienė, Juozas Buliuolis maždaug tais pačiais metais pradėjo dirbti Semeliškių mokykloje. Pedagogai geru žodžiu minėjo čia sutiktus žmones, prisiminė draugišką bendravimą.

Svečiai ilgai dairėsi mokyklos muziejuje, tarp nuotraukų, raštų, ieškodami savo pėdsakų. Muziejaus vadovė mokytoja M. Rašimienė padovanojo svečiams buvusios mokyklos direktorės Irenos Černiauskienės poezijos knygą, išleistą bendruomenės ir mokytojų pastangomis.

Mokyklos herbas ir himnas

Mokyklos 80-mečiui sukurtas ir mokyklos herbas. Jame vaizduojamas Semeliškių bažnyčioje esantis vienas iš seniausių šalies varpų, simbolizuojantis ir mokyklos skambutį, ir labai dažnas šiose vietose paukštis gandras, jungiami Strėvos upės, herbe pavaizduotos mėlynu „S“ raidės vingiu kaip kaspinas.

„Parinkome svarbiausius miestelio ir mokyklos, šių apylinkių simbolius“, – aiškino herbą kūrusios moksleivės Giedrė Aleškevičiūtė, Agnė Vinevičiūtė ir dailės mokytoja Eglė Matonienė.

„Herbas simbolizuoja semeliškiečių norą, kad miestelyje dažniau lankytųsi gandrai ir mokinių skaičius nemažėtų“, – sakė šventės dalyviai, kurie dar ilgai kalbėjosi apie šioje mokykloje praleistą laiką, nes jos pėdsakai kiekvieno mokinio gyvenime ir viso miestelio istorijoje yra labai svarbūs.

Tai svarbu ne tik Semeliškių, bet ir visų nedidelių miestelių, kuriuose mokyklos, deja, balansuoja ties išlikimo riba, istorijoje.

Elektrėnų savivaldybė

© 2012 „XXI amžius“