Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Mažuose miesteliuose mokykla – išskirtinis kultūros židinys

Daiva Červokienė

Semeliškių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai prie mokyklos 2012 metų rugsėjį Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

SEMELIŠKĖS. Mokykla – labai reikšmingas kultūros židinys. Tuo dar kartą įsitikino visi, dalyvavusieji miestelio mokyklos 80-mečio minėjime. 1932–1936 metais Semeliškėse, netoli valsčiaus pastato ir cerkvės pastatyta nauja, tais laikais moderni mokykla. Pasak vyriausių semeliškiečių pasakojimų, mokyklą pašventinus jos statytojas A. Staikūnas į vaišes mokyklos kieme sukvietė visus miestelio gyventojus...

Bendruomenėse

Biblioteka persikraustė į naujas patalpas

Prie naujosios Aukštelkės bibliotekos

Aukštelkė. Į bibliotekos naujų patalpų atidarymo šventę „Knygos šviesa“ susirinko knygų mylėtojai, kolegos. Mažutės, bet jaukios patalpos tąkart virto scena, kurioje dainuota, šokta, sakyti sveikinimai, skaitytos eilės.

Kelių dešimčių metų bibliotekos istoriją trumpai apžvelgė bibliotekininkė Stasė Stonkuvienė. Ji pasakojo, kad Aukštelkėje dar 1956 metais atidarytas klubas-skaitykla, kuris po metų reorganizuotas į biblioteką. Iki šių įkurtuvių darbuotojams su knygomis iš vienų patalpų į kitas teko kraustytis ne vieną kartą. Paskutiniuosius dešimt metų skaitytojai priimti pensionato patalpose.

Bendruomenėse

Kai į vieną dūdą pučia

Bronius VERTELKA

Vadoklių kultūros centro Jotainių bendruomenės namų vadovė Vilma Jagutienė

Jotainiai. Kaimas įsikūręs prie didingo tvenkinio ir vingiuojančios Juodos upės. Didelis būrys sodiečių dirba žemės ūkio bendrovėje. Kooperatinė parduotuvė, kurioje nuo prekių gausos akyse raibsta, nesiskundžia pirkėjų stygiumi. Jotainių bendruomenė 25 metams išsinuomojo buvusio kolūkio kontoros dviaukštį pastatą ir jį pertvarkė į vienaaukštį.

Bendruomenėse

Įspūdingi reginiai ir renginiai

Vytautas Bagdonas

Linksmina Molėtų ir Kriaunų armonikieriai

KAMAJAI. Tris rudens dienas miestelyje šurmuliavo tradicinė šventė „Kuc kuc Kamajuos“. Tomis dienomis tradiciškai miestelis buvo virtęs „Kamajų respublika“.

Pirmosios šventės dienos vėlų vakarą Kamajų Antano Strazdo gimnazijos sporto aikštyne buvo organizuotas naktinis krepšinio turnyras, sutraukęs tik šios sporto šakos aistruolius.

Tėviškės lobiai

Parką papuošė dar devynios medžio skulptūros

Rūta Averkienė

Juozas Videika prisėdo ant savo išdrožto suolelio su grybaujančia močiute

Nuo šiol dideli ir maži varėniškiai bei miesto svečiai, vaikščiojantys po miesto parką, gali grožėtis dar devyniomis įstabaus grožio Varėnos krašto legendas iliustruojančiomis skulptūromis bei skulptūromis-suoliukais iš ąžuolo, kurias sukūrė žymiausi Lietuvos skulptoriai ir medžio drožėjai. Varėnos krašto legendų ir padavimų parkas su aštuoniomis skulptūromis iš ąžuolo, subtiliai vaizduojančiomis vieną ar kitą mūsų krašto legendą, atidarytas praėjusių metų spalį.

Tėviškės lobiai

Upė Šventoji dar labiau vilioja…

Vytautas Bagdonas

Bevaikščiodamas Anykščių šileliu pro Dainuvos slėnį, patogiais laiptais gali užkopti link buvusių poilsio namų, kur netrukus prasidės modernaus SPA centro statybos darbai

Anykštėnai nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be Šventosios upės. Juk čia nuo senų senovės įsikūrę Anykščiai, čia yra svarbiausi gamtiniai, kultūriniai, istorinę praeitį bylojantys, dvasingumą suteikiantys objektai: Anykščių šilelis, Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Dainuvos slėnis, 1863 metų sukilimą menantis Okuličiūtės dvarelis, senoji Anykščių dvarvietė, neseniai įsikūręs Anykščių regioninio parko lankytojų centras ir t. t.

Atmintis

Paminėjo kunigą, poetą, tremtinį

Prie kun. Kazimiero Vaičionio kapo gėlių padėjo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė

Ceikiniai. Lapkričio 9 dieną Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje buvo aukojamos mirties 10-mečio šv. Mišios už buvusį kleboną, kalinį, tremtinį, poetą, muziką kun. Kazimierą Vaičionį (1921–1945–2002). Iškilmingas šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė Smilgių klebonas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis ir dar 11 kunigų, dalyvavo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė ir Ceikinių seniūnas Juozas Velička. Šventiškai išpuoštoje Ceikinių bažnyčioje susirinko nemažai žmonių, prisimenančių kun. K. Vaičionį. Apie šio dvasininko gyvenimą ir veiklą savo pamoksle nuoširdžiai ir su didele pagarba kalbėjo apaštalinis protonotaras B. Antanaitis, gerai pažinojęs šį dvasininką. Pasak jo, K. Vaičionis nepriklausė sau. Jo gyvenimas buvo skirtas Dievui, Lietuvai, žmonėms... Po šv. Mišių visi pasiklausė 2001 metais daryto įrašo. Į savo buvusius parapijiečius prabilo pats kun. K. Vaičionis. Visiškoje tyloje skambėjo jo ramus, švelnus balsas. Kunigas pasakojo apie vaikystę, jaunystę, tremties metus, skaitė savo eilėraščius ir, žinoma, juokavo. Tai jam visada puikiai pavykdavo. Po šv. Mišių visi susirinko prie kun. K. Vaičionio kapo bažnyčios šventoriuje. Buvo kartu meldžiamasi, giedota „Tautiška giesmė“. Ant kapo padėta gėlių. Vėliau kun. K. Vaičionio kapą aplankė, gėlių padėjo rajono meras B. Ropė.

Atmintis

Paminklinis akmuo karo lakūnui

Irma Krinickaitė

Paminklinis akmuo iš Šiaulėnų krašto kilusiam karo lakūnui j. psk. Jonui Masiuliui

ŠIAULĖNAI. Spalio 16 dieną miestelyje atidengtas paminklinis akmuo iš Šiaulėnų krašto kilusiam karo lakūnui j. psk. Jonui Masiuliui. Iškilmingame renginyje, skirtame karo lakūno J. Masiulio 75-osioms žūties metinėms paminėti, dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo (Kaunas), Aviacijos bazės (Šiauliai), Ginkluotės ir technikos remonto depo (Šiauliai) ir Oro gynybos bataliono (Radviliškis) vadovybė ir kariai, Radviliškio rajono savivaldybės meras, Šiaulėnų seniūnijos seniūnas, Šiaulėnų Marcelino Šikšnio vidurinės mokyklos mokiniai ir Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus Šiaulių rinktinės Radviliškio pirmos šaulių kuopos šauliai (vadas – Pranas Sluckus) bei Šiaulėnų miestelio gyventojai. Šventinio minėjimo svečius pristatė, apie idėją pagerbti karo lakūno j. psk. Jono Masiulio atminimą kalbėjo Šiaulėnų seniūnas Vitas Pranas Tutkus.

Atmintis

Sodžiaus šviesuolis

Vytautas BAGDONAS

Svėdasai. Lapkričiui perkopus į antrąją pusę, Svėdasų kapinėse šalia savo artimųjų amžinojo poilsio atgulė garbaus amžiaus sulaukęs Pauriškių kaimo gyventojas Antanas Baliūnas (g. 1923 metais), palikęs apie savo nueitą gyvenimo kelią gražius prisiminimus.

Kai kas juokais senolį vadino „vaikščiojančia enciklopedija“, nes jis ištisus dešimtmečius domėjosi gimtojo krašto istorija ir savo atmintyje buvo išsaugojęs be galo daug vertingos informacijos. Domėjosi kraštotyra, užrašinėjo senų žmonių prisiminimus, kaimų istorijas, tad prireikus, galėjo suteikti vertingų žinių. Visą gyvenimą A. Baliūnas kolekcionavo, kaupė knygas, fotografijas, archyvinius dokumentus, įvairias senienas, ko kiti net nevertino, išmesdavo. Šio pauriškiečio dėka buvo sukaupta vertinga Svėdasų krašto istorija, kuria ne kartą pasinaudojo istorikai, muziejininkai, studentai, moksleiviai. A. Baliūno išsaugotų unikalių fotografijų kopijas galima pamatyti muziejuose, senų fotografijų parodose, kraštotyros rinkiniuose. A. Baliūno surinkta medžiaga apie partizanines kovas panaudota „Laisvės kovų archyve“, kai kuriuos įdomesnius faktus iš svėdasiškių praeities, surinktus šio veiklaus kraštotyrininko, spausdino „Anykšta“, „Utenis“, „XXI amžius“, „Ūkininko patarėjas“, „Valstiečių laikraštis“ bei kiti leidiniai. Be šio išmintingo šviesuolio konsultacijų, patarimų, paaiškinimų, surinktos vertingos informacijos niekuomet neišsiversdavo autoriai, rengdami knygas, informacinius leidinius, spaudos publikacijas apie Svėdasų kraštą, kreipdavosi studentai, moksleiviai, dalyvaujantys kraštotyrinėse ekspedicijose, ruošdami kursinius, kontrolinius ar diplominius darbus, projektus, rašinius įvairiems konkursams.