|
Nauja Vyriausybė, naujos bėdos
Antradienį Seime buvo pristatyta naujosios Vyriausybės, vadovaujamos socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus, programa, o vakar, ketvirtadienį, ji turėjo būti patvirtinta. Vakar taip pat turėjo prisiekti Vyriausybės nariai ministrai. Galima pastebėti, kad Vyriausybė buvo formuojama itin sunkiai. Visų pirma, dėl nuolatinių trikdymų iš buvusiųjų valdančiųjų konservatorių ir liberalų bei Prezidentės pusės. Sudaryta centro kairioji koalicija visą laiką buvo smerkiama už Darbo partijos, dėl kurios vyksta vadinamoji juodosios buhalterijos byla, įtraukimą į koaliciją. Į Vyriausybės sudėtį nebuvo leidžiama įtraukti jos siūlomų kandidatų į ministrus Virginijos Baltraitienės, Loretos Graužinienės, Kęstučio Daukšio. Paskirtajam premjerui A. Butkevičiui tik po kelių bandymų ir keitimų buvo leista į ministrų kabinetą įtraukti tris kitas su Prezidente suderintas ministrų kandidatūras, jau net ir neegzaminuotas Prezidentės dėl Europos Sąjungos darbinės (anglų) kalbos mokėjimo. Tad dabar Vyriausybę turėtų sudaryti tokioms ministerijoms vadovaujantys ministrai: Finansų ministerija socialdemokratas R. Šadžius; Užsienio reikalų ministerija socialdemokratas L. Linkevičius; Krašto apsaugos ministerija socialdemokratas J. Olekas; Susisiekimo ministerija socialdemokratas R. Sinkevičius; Ūkio ministerija socialdemokratė B. Vėsaitė; Sveikatos apsaugos ministerija socialdemokratas V. Andriukaitis; Teisingumo ministerija socialdemokratas J. Bernatonis; Aplinkos ministerija tvarkietis V. Mazuronis; Vidaus reikalų ministerija tvarkietis D. Barakauskas; Energetikos ministerija LLRA atstovas J. Neverovičius; Žemės ūkio ministerija V. Jukna; Švietimo ir mokslo ministerija darbietis D. Pavalkis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbietė A. Pabedinskienė; Kultūros ministerija darbietis Š. Birutis.
Galima priminti, kad keletas ministrų sovietų okupacijos metais yra buvę komunistų partijos nariais pats premjeras A. Butkevičius, R. Šadžius, L. Linkevičius, J. Bernatonis, Š. Birutis (šis ministras yra turtingiausias Vyriausybės narys jo turtas siekia 5 mln. Lt), kai kurie jų į šlovingosios kompartijos eiles įstojo netgi Atgimimo metais.
Antradienį Seime įsiplieskusios diskusijos, beje, vykusios pagal nustatytą Statuto reglamentą, dėl A. Butkevičiaus pateiktos Vyriausybės programos buvo ir vaisingos, ir konstruktyvios. Naujoji opozicija vis kirto paskirtajam premjerui ir būsimiems ministrams per pakinklius dėl programos nerealumo, akivaizdaus nekonkretumo ir plaukiojimo padebesiais. Savaime suprantama, A. Butkevičiaus pranešimas buvo apie Vyriausybės numatytą ėjimą gerovės valstybės kūrimo keliu. Tad ne veltui opozicija iškart paklausė, kaip pamatuoti tą kelią. Kadangi darbas pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis, tad Vyriausybės programoje didžiulis dėmesys yra skiriamas naujų darbo vietų kūrimui, senų išsaugojimui. Užimtumo didinimas esminė nedarbo mažinimo, emigracijos suvaldymo, ekonominės krizės įveikimo sąlyga. Visa tai skamba labai gražiai, bet kaip tai realizuoti? Visi išvardyti tikslai to neatskleidė, labiau tai buvo panašu į deklaracijų išdėstymą, kad tik tautai būtų smagiau klausyti.
Labai svarbi ekonomikos atsigavimo sąlyga, paskirtasis premjeras įvardino dirbančiųjų ir darbdavių dialogą, grindžiamą solidarumu ir socialiniu teisingumu. Ir kad būtų dar labiau suprastas, tai išguldė paprastai: Krizės sunkumais turime dalintis visi. Sunkumų negalima perkelti tik ant paprastų žmonių pečių. Reikia užtikrinti, kad ekonomikos augimo rezultatais, gerėjančia gyvenimo kokybe turės galimybę pasinaudoti visi visuomenės nariai, bet ne tik stipresnieji. Bet kai tik pradėta kalbėti apie realų to įgyvendinimą, galimybė (ar siekiamybė) pasirodo esanti fantastinė. Kalbame apie minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimą iki 1000 litų. Vėliau klausiantiems žurnalistams A. Butkevičius pusiau juokais pasakė: Gal kadencijai baigiantis bus ir 1700 Lt. Paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius pripažino, jog sprendimas padidinti minimalią mėnesinę algą nuo sausio 1 d. nuo 850 Lt iki 1000 Lt yra rizikingas, tačiau jis viliasi, kad masinių atleidimų nebus, o šio sprendimo efektas biudžetui bus teigiamas. Vargu ar taip optimistiškai galima kalbėti. Savaime suprantama, visi norime, kad didėtų mūsų algos, pelnai, pensijos, pagaliau įvairios pašalpos, bet staigus MMA kėlimas gali reikšti bankrotų padidėjimą, darbuotojų atleidimą, nedarbo išaugimą. Ar tai bus tas žadamas dirbančiųjų ir darbdavių dialogas, grindžiamas solidarumu ir socialiniu teisingumu? Aišku, A. Butkevičius gali pakelti MMA visiems valdininkams-biudžetininkams, pasinaudodamas, kaip jis anksčiau aiškino, kokios nors nereikalingos ministerijos panaikinimu. Bet ir to, kaip aiškėja, nenumatęs daryti visi ministrai jau turi savo lesyklėles. Taip dabar populiariai vadinamos pasiskirstytos ministerijos. Bet ką daryti verslininkams, privatininkams?
Šiuo požiūriu gal verta įsiklausyti į Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį, kurį žinia apie MMA didinimą tik prajuokino. Kas gali kelti algą, kai neturi pinigų? Kai nėra pinigų, tai nėra iš ko kelti atlyginimų nei sau, nei kitiems, sakė R. Dargis. Anot jo, kai biudžetas kiauras, nederėtų kalbėti apie algų kėlimą. Jis įsitikinęs, kad po sprendimo didinti darbo užmokestį šalyje bus tik dar daugiau šešėlio. MMA didinimas turės skirtingą poveikį didiesiems miestams ir regionams ir gali ypač skaudžiai paliesti smulkiąsias įmones. Darbo vietų praradimas nepadės miesteliams, netgi pablogins situaciją juose. Ekonomisto Romo Lazutkos teiginys, kad padidėjus minimaliai algai verslininkas neturėtų bankrutuoti, nes MMA augimo kaštus jis gali įtraukti į kainą, pabrangindamas savo prekes ar paslaugas, yra visiškas absurdas tai sukels naują kainų didėjimo maratoną. Jis net nekalba apie tokias įmones, kurios išvis negali kelti savo produkcijos savikainos tai apriboja įvairūs įstatymai (pavyzdžiui, mes jau negalime pakeisti XXI amžiaus prenumeratos įkainių, nes visiems 2013 metams sudaryta sutartis su nustatyta kaina).
Labai gražiai skamba ir kiti Vyriausybės programoje esantys punktai. Argi neįkvepia šviesiai ateičiai toks teiginys: Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė esminė darnios plėtros sąlyga. Socialinės atsakomybės įgyvendinimą turi užtikrinti sklandžiai ir efektyviai veikianti teisėsaugos sistema, užkertanti kelią korupcijai ir su ja susijusiems padariniams. Arba toks: Visko išspręsti draudimais ir kontrole neįmanoma. Atsakomybė kyla ne tik iš baimės, bet ir iš sąmoningo apsisprendimo laikytis įstatymo. Visuomenėje turi būti ugdoma pagarbos įstatymui, taip pat ir pagrindiniam šalies įstatymui, Konstitucijai, kultūra. Teisingumo principas turi persmelkti visų teisėsaugos institucijų veiklą. Labai gražu. Bet kad tai būtų įgyvendinta, dar daug ką reikia sutvarkyti. Apie kokį teisėsaugos institucijų persmelktą teisingumo principą galima kalbėti, kai toliau pilnu tempu rengiamasi teisti jokios teroro veikos nepadariusią Eglę Kusaitę, kai net penkios bylos iškeltos pagal kagėbistiniais metodais (slapta ar atvirai filmuojant) surinktą medžiagą Neringai Venckienei, kai vykdomas teisminis susidorojimas su Garliavos kliūtimis tautine vėliava policijos desantą bandžiusiais paveikti naiviais inteligentais (teisingumo institucijų jiems priteistas dešimttūkstantines baudas padeda sumokėti jų draugai, bendraminčiai, artimieji, tad teisiama ir didžioji dalis tautos), kai kaltinimai iškeliami net vaikams, rašiusiems žodį Tie-SOS, kai už laisvą nuomonės pareiškimą baudžiamas mokslininkas Letas Palmaitis? Ar tokiu būdu ir toliau bus naikinama korupcija, ar taip ir toliau bus vykdomas teisingumas?
Aišku, programoje pateikti ir kiti šviesūs gyvenimo vaizdai. Ir dėl jų abejoti verčiami ne tik nueinantys valdantieji, bet ir mes, paprasti mirtingieji. Mes esame už lygias visų Lietuvos žmonių galimybes, lygių teisių užtikrinimą, prieš bet kokios formos diskriminaciją. Bet kaip tai pasiekti, kai žmonės nusivylę ir dėl savo pažeistų teisių, ir dėl diskriminacijos? Gerai, kad paskirtasis premjeras žada atsisakyti didžiulių mokesčių (net iki 18 tūkst. Lt) už aukštąjį mokslą ir pereiti prie 1000 Lt mokesčio visose sferose. Žadama iki 2013 metų vidurio, konsultuojantis su specialistais, ekspertais, verslo, profesinių sąjungų, suinteresuotų visuomenės grupių atstovais, parengti subalansuotą mokesčių pertvarką. Bus siekiama tolygesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo, mokestinių lengvatų taikymo socialiai reikšmingiems procesams skatinti. Gal ir taip. Bet manome, kad visa tai bus daroma vis dėlto neatsiklausiant visuomenės atstovų. Kalbama apie pasitikėjimo atkūrimą tarp valdžios bei verslo subjektų, investicinio klimato gerinimą. Bet ar visa tai nebus vienakryptis judėjimas? Tokio pavyzdžio jau sulaukėme tai vienašališkas MMA didinimas iki nepagrįsto 1000 litų dydžio. Gerai, kad bent paminima Tautai grėsmę kelianti emigracija, tik ar ji bus bent pristabdyta? Galima pritarti Sodros reformai, renovacijos siekiams, bet ar ji nesubliukš, kaip ir prie nueinančios Vyriausybės? Vyriausybės programą nagrinėsime ir ateityje, aiškinsimės, ar ji yra pagrįsta, ar išties gali būti veiksminga. Norisi, kad ji neliktų tik kažkokiu ketinimų ar populistinių šūkių rinkiniu.
Linas Šalna
© 2012 XXI amžius
|