Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Poezija
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežius stiprina karitatyvinės veiklos principus

Mindaugas BUIKA

„Caritas“ parama nuo pilietinių konfliktų kenčiančios Kongo rytinės Gomos provincijos gyventojams

Ypatinga vyskupų atsakomybė

Advento metu, kai tradiciškai skatinamos įvairios katalikiškos paramos vargstantiems ir kenčiantiems žmonėms akcijos, popiežius Benediktas XVI paskelbė teisinio pobūdžio ganytojišką laišką „De Caritate Ministranda“ („Gailestingosios artimo meilės tarnystė“), kuriame pabrėžiama, jog tikinčiųjų karitatyvinės organizacijos savo veikloje turi tvirtai laikytis Bažnyčios mokymo nuostatų. Gruodžio pradžioje Vatikane publikuotame motu proprio formos (tai yra, paties Šventojo Tėvo iniciatyva parašytame) dokumente, kuris žinomas ir lotynišku pavadinimu „Intima Ecclesiae natura“ („Gilioji Bažnyčios prigimtis“), pripažįstant, kad Bažnyčios socialinė veikla (diakonia) yra jos tapatumo ir misijos dalis, išdėstomos direktyvinės nuorodos vyskupams, kaip inicijuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios svarbios srities veiklą. Kadangi karitatyviniuose darbuose daugiausia dalyvauja pasauliečiai, jie turi teisę ir pareigą įgyvendinti Dievo meilės įsakymą, kad galėtų susipažinti visa tikinčiųjų bendruomenė, kad nebūtų ginčijami ganytojų sprendimai, kuriais stengiamasi pritaikyti „De Caritate Ministranda“ kanoninius reikalavimus.

Įžanginėje dokumento dalyje, remiantis prieš aštuonerius metus paskelbtąja popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Deus Caritas Est“ primenama, kad vyskupai, kaip apaštalų įpėdiniai, yra visiškai atsakingi už savo Bažnyčias, taigi ir už artimo meilės darbų sklaidą jose. Pastebima, jog 1983 metais paskelbtame „kanonų teisės kodekse“ nėra detaliau aptariama artimo meilės tarnystė, kaip vyskupiškos veiklos dalis, todėl, užpildant šią teisinę spragą bei siekiant pagelbėti ganytojams tos srities organizavime, ir skelbiamas minėtas Motu proprio dokumentas. Pristatydamas naujas įstatymų normas Šventasis Tėvas primena, kad net ir geriausiai organizuota krikščioniška karitatyvinė veikla niekada nebus pakankama, „jeigu regimai neišreikš meilės žmogui, kuri palaikoma susitikimu su Kristumi“. Todėl kiekviena katalikiška paramos organizacija neturi apsiriboti tik aukojamų lėšų rinkimu ir dalijimu, bet įgyvendinti krikščionių bendruomenei privalomą švietėjišką-auklėjamąją funkciją, kad būtų geriau suprasta „dalijimosi, pagarbos ir meilės Kristaus evangelijos dvasioje reikšmė“. Tokiu evangelizaciniu priėjimu Bažnyčios karitatyvinis veikimas skiriasi nuo kitų socialinės ar filantropinės rūpybos būdų ir struktūrų.

Sekminės Advente

Kun. Vytenis Vaškelis

Kokie motyvai ir nuostatos esti žmogaus širdyje, kai jis ima ir paklūsta kito žmogaus paliepimams? Antai Jonas Krikštytojas, apėjęs visą Pajordanę ir skelbęs, kad norint tinkamai sutikti Ateisiantįjį, reikia nusigręžti nuo savo nuodėmių, nuskaidrinti sąžinę ir duoti gerų atsivertimo vaisių. Tiems izraelitams, kurie ėjo pas Jėzaus pirmtaką krikštytis ir iš vidaus neketino keistis, jis negailėjo karčių žodžių (plg. Lk 3, 7–9). Bet buvo ir tokių, kurie geranoriškai priėmė Jono Krikštytojo mokymą, tačiau vėliau nuklydo nuo tiesos, nes pradėjo vadovautis ne duotais jo pamokymais, o savo pačių iškreiptais užmojais.

Šv. Juozapato šventė

Aldona Vasiliauskienė 

Aušros Vartų koplyčioje prie Stebuklingojo Gailestingumo Motinos paveikslo ukrainiečiai kunigai ir vienuoliai bazilijonai po šv. Mišių. Iš kairės: t. Pavlo (Petro Jachimecas), t. Vasilijus (Volodymyras Tučapecas), Ukrainos Švenčiausiojo Išganytojo Bazilijonų provincijos protoigumenas (provincijolas) t. Pantelejmonas (Mychailas Salamacha), provincijos ekonomas t. Makarius (Viktoras oliukas), t. Makarius (Mychailas Flyačokas), protoigumeno patarėjas t. Sergiejus (Volodymyras Krutovskis) ir t. Atanazijus (Jaroslavas Evušas)

Kasmet lapkritį Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje iškilmingai švenčiami Šventojo Juozapato atlaidai. Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius, 1580–1623), gimęs Voluinės Vladimire, 1596-aisiais atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato. 1604 metais jis įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną (tuo metu jame buvo tik vienas vienuolis), pasirinko vienuolinį Juozapato vardą. 1609 metais įšventintas į kunigus, o 1614 metais išrinktas Vilniaus Bazilijonų vienuolyno archimandritu (vienuolyne tuomet jau gyveno beveik 60 vienuolių).

Savo simbolika susirūpino ir miesteliai bei seniūnijos

Lietuvos heraldikos komisijos vyriausiais specialistas istorijos mokslų daktaras Edmundas Rimša Jono Kliučiaus nuotrauka

Nuo Heraldikos komisijos įkūrimo yra atkurta ir sukurta 351 valstybės, apskričių, savivaldybių, miestų ir miestelių, seniūnijų centrų herbas. Juos turi visos Akmenės, Elektrėnų, Panevėžio, Prienų, Skuodo, Šiaulių, Šilutės, Trakų, Utenos rajonų ar savivaldybių seniūnijos, o štai, tarkim, šešias Kupiškio rajono savivaldybes reprezentuoja vienintelis Kupiškio herbas, Širvintų rajone yra aštuonios seniūnijos, herbus turi tik Kernavė ir Širvintos.

Kas yra herbas miesto, seniūnijos istorijai? Pasak žymaus prancūzų rašytojo Viktoro Hugo, mokančiam skaityti heraldiką, herbas yra algebra ir kalba. Tad ką sako miestų ir seniūnijų herbai, jų kūrimo istorijos, bendruomenių atstovų pastangos juos susikurti ar delsimas tai daryti? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos heraldikos komisijos vyriausiuoju specialistu istorijos mokslų daktaru Edmundu Rimša.

Beveik 40 metų muziejuje dirbanti dar ne viską žino

Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė

Artėja 2012-ųjų – Muziejų metų – pabaiga. Kokie jie buvo Rokiškio krašto muziejui? Apie tai su šios kultūros įstaigos direktore Nijole ŠNIOKIENE kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Koks jūsų valdomas turtas – pastatai, eksponatai, teritorija?

Tai vienas turtingiausių Lietuvoje muziejų. Dvaro ansambliui, kur įsikūręs muziejus, priklauso 30 ha žemės, ant jos stovi 16 didelių statinių, čia telkšo didžiuliai tvenkiniai, yra didžiulis parkas. Muziejus saugo beveik 90 tūkstančių eksponatų. Štai kokį ūkį turime. Rokiškio muziejus – vienas didžiausių šalyje ir eksponatų skaičiumi, ir teritorija, ir pastatais.

Seimas turi skiriamąjį ženklą

Dailininkas Arvydas Každailis prie Seimo naujojo logotipo

Gruodžio 10-ąją Parlamento galerijoje buvo pristatytas naujasis Lietuvos Respublikos Seimo logotipas, kurį sukūrė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, heraldikos dailininkas Arvydas Každailis. Logotipą pristatė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. „Po daugiau kaip 20 metų trukusių diskusijų Seimas pagaliau turės savo skiriamąjį ženklą – logotipą – ir taps atpažįstamas. Tai itin svarbu, nes kitais metais Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, o parlamentinis matmuo yra vienas svarbiausiųjų pirmininkavimo aspektų“, – sakė G. Kirkilas.   

Nauja Vyriausybė, naujos bėdos

Antradienį Seime buvo pristatyta naujosios Vyriausybės, vadovaujamos socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus, programa, o vakar, ketvirtadienį, ji turėjo būti patvirtinta. Vakar taip pat turėjo prisiekti Vyriausybės nariai – ministrai. Galima pastebėti, kad Vyriausybė buvo formuojama itin sunkiai. Visų pirma, dėl nuolatinių trikdymų iš buvusiųjų valdančiųjų – konservatorių ir liberalų – bei Prezidentės pusės. Sudaryta centro kairioji koalicija visą laiką buvo smerkiama už Darbo partijos, dėl kurios vyksta vadinamoji „juodosios buhalterijos“ byla, įtraukimą į koaliciją. Į Vyriausybės sudėtį nebuvo leidžiama įtraukti jos siūlomų kandidatų į ministrus Virginijos Baltraitienės, Loretos Graužinienės, Kęstučio Daukšio. Paskirtajam premjerui A. Butkevičiui tik po kelių bandymų ir keitimų buvo leista į ministrų kabinetą įtraukti tris kitas „su Prezidente suderintas“ ministrų kandidatūras, jau net ir neegzaminuotas Prezidentės dėl Europos Sąjungos darbinės (anglų) kalbos mokėjimo. Tad dabar Vyriausybę turėtų sudaryti tokioms ministerijoms vadovaujantys ministrai: Finansų ministerija – socialdemokratas R. Šadžius; Užsienio reikalų ministerija – socialdemokratas L. Linkevičius; Krašto apsaugos ministerija – socialdemokratas J. Olekas; Susisiekimo ministerija – socialdemokratas R. Sinkevičius; Ūkio ministerija – socialdemokratė B. Vėsaitė; Sveikatos apsaugos ministerija – socialdemokratas V. Andriukaitis; Teisingumo ministerija – socialdemokratas J. Bernatonis; Aplinkos ministerija – „tvarkietis“ V. Mazuronis; Vidaus reikalų ministerija – „tvarkietis“ D. Barakauskas; Energetikos ministerija – LLRA atstovas J. Neverovičius; Žemės ūkio ministerija – V. Jukna; Švietimo ir mokslo ministerija – „darbietis“ D. Pavalkis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – „darbietė“ A. Pabedinskienė; Kultūros ministerija – „darbietis“ Š. Birutis.

Blogos nuojautos

Gintaras Visockas

Jei tektų vertinti, ką per paskutiniąsias keletą dienų reikšmingesnio parodė mūsų televizijos, pirmiausia prisiminčiau pirmadieninį „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbį su konservatoriams atstovaujančiu parlamentaru Kęstučiu Masiuliu. Laidos metu Seimo narys itin atvirai komentavo lietuviškąsias aktualijas, susijusias su garsiosios „juodosios buhalterijos“ bylos nagrinėjimu teismuose. K. Masiulis – vienas iš Seimo komisijos, svarstančios, ar panaikinti parlamentinę neliečiamybę finansiniais nusikaltimais kaltinamiems Darbo partijos atstovams, narys. Nors šios komisijos vadovybė yra įrodinėjusi, jog jų posėdžiai turėtų būti uždari, o jiems pasibaigus komisijos nariams nederėtų bendrauti su žurnalistais dalinant interviu, konservatorius K. Masiulis pasielgė priešingai. Jis atskleidė užtektinai įdomių duomenų, leidžiančių laidos žiūrovams susidaryti išsamų vaizdą, iš kur ir kaip Darbo partijos vadovybei pavykdavo prasimanyti gražaus pinigėlio.