Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Atmintis

Visuomet buvo pasirengęs patarnauti žmonėms

A†A kun. Jonas Babonas
(1936 06 18–1963 04 10–2012 11 29)

Kun. Jonas Babonas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Lapkričio 29 dieną, eidamas 77-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė Girkalnio parapijos rezidentas kunigas Jonas Babonas.

Kun. J. Babonas gimė 1936 metų birželio 18 dieną II-jame Peldžiūnų kaime Girkalnio parapijoje katalikų tėvų šeimoje. 1943 metais mirė kunigo Jono tėvas, o motina karo audrose liko su šešiais vaikais, kurių vyriausiajam buvo penkiolika, o jauniausiajam – penkeri metai. Karo metą šeima išgyveno sėkmingai, nors, kaip kunigas Jonas rašė savo autobiografijoje, „teko bėgioti tarp takų, patrankų ir minų, patirti baisių bombardavimų“. Pasibaigus karui Jonukas pradėjo lankyti Griaužų pradinę mokyklą, o 1949 metų pavasarį, baigęs pradinę, perėjo į Viduklės vidurinę mokyklą, ten persikėlė gyventi pas savo vyriausiąją seserį. Vidurinę mokyklą J. Babonas baigė 1956 metų birželį ir buvo pasiryžęs stoti į kunigų seminariją, tačiau nebuvo priimtas, nes tuomet galiojo taisyklė, kad į seminariją buvo leidžiama stoti tik atlikus karinę tarnybą ar esant nuo jos atleistam. J. Babonas karinės tarnybos nebuvo atlikęs. Dėl silpnos sveikatos jo į kariuomenę neėmė, tačiau, laukdamas, kol galutinai bus išspręstas šis klausimas, jis pradėjo dirbti savo gimtinėje kolūkio sandėlininku, vėliau – sąskaitininku, o nuo 1957 metų perėjo dirbti į melioraciją ir ruošėsi stoti į seminariją. 1958 metais, išlaikęs stojamuosius egzaminus, J. Babonas buvo priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Ją baigė 1963 metais ir tų pačių metų balandžio 10 dieną vyskupo Petro Maželio buvo įšventintas kunigu.

Pirmoji kun. J. Babono kunigiškosios tarnystės vieta buvo Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapija, į kurią jis buvo paskirtas vikaro pareigoms. Ten jaunasis kunigas dirbo penkerius su puse metų, kol, komunistinei valdžiai apkaltinus bendravimu su jaunimu, ekskursijų organizavimu, buvo pareikalauta jį iš tos parapijos iškelti.

1968 metais kun. J. Babonas buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapiją, ten darbavosi trejus metus. Ir šioje vietoje kunigas Jonas neįtiko ateistinei valdžiai, buvo apkaltintas antitarybine veikla, bendravimu su jaunimu, vienuoliais, dalyvavimu kunigų Juozo Zdebskio ir Prospero Bubnio teismuose, parašų rinkimu po protesto laiškais. Vėl buvo pareikalauta kun. J. Baboną iškelti iš Kauno. 1971 metų pradžioje jis atsidūrė Šiauliuose, buvo paskirtas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru ir aptarnavo Aukštelkės parapiją. Kunigas Jonas vėliau minėjo, kad darbo dirva Šiauliuose buvo nė kiek ne menkesnė negu Kaune. Tiesa, ne menkesnė buvo ir sovietinio saugumo „globa“, kurią jis pats sakėsi patyręs vos tik padavė prašymą priimti į kunigų seminariją. Ypatingą persekiojimą ir saugumo priežiūrą jis pajuto Šiauliuose, kai prie jau anksčiau jam inkriminuotų „nusikaltimų“ prisidėjo ir kaltinimai protestavus prieš Kryžių kalno naikinimą. Galiausiai saugumo kantrybė trūko, buvo pareikalauta kun. J. Baboną iškelti iš Šiaulių. Pats kunigas Jonas Šiaulių periodą prisiminė šviesiai, ypač džiaugėsi galėjęs atostogų metu pavažinėti toliau, susipažinti su įvairiomis vietovėmis tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

1975 metų pavasarį kun. J. Babonas skiriamas į Pociūnėlių parapiją (buvo parašytas ir paskyrimo raštas), mėginta skirti Pakapės, Pajieslio, Šimkaičių parapijų administratoriumi, tačiau tų rajonų valdžia nesutiko jo priimti. Galiausiai kun. J. Babonas buvo komandiruotas darbui į Polekėlės parapiją ir 1975 metų rugpjūtį paskirtas jos administratoriumi. Polekėlės parapijos bažnyčia buvo sudegusi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ir tuo metu, kai buvo paskirtas kunigas Jonas, pamaldos vyko sename moliniame buvusio kumetyno namelyje. Kunigas Jonas laikė savo pareiga atstatyti sudegusią bažnyčią ir, nepaisydamas įvairių rajono valdžios trukdymų, tai padarė. Polekėlės parapijoje kun. J. Babonas darbavosi beveik aštuonerius metus, kol 1983 metų pradžioje buvo paskirtas Kavarsko parapijos administratoriumi. Čia besidarbuojant jam teko atlikti didelius bažnyčios remonto darbus, čia patyrė ir du nelaimingus įvykius. Jis pats apgailestaudamas paliudijo, kad 1988 metų Lietuvos atgimimo įvykius teko praleisti ligoninėje. Kavarsko parapijoje kunigas Jonas darbavosi iki 1990 metų ir buvo perkeltas į Kauną Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonu. Po dvejų metų buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos nuodėmklausiu, išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos konsultoriumi. Šalia tų pareigų nuo 1994 metų kovo 8 dienos ėjo Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktoriaus pareigas, dėstė tikybą mokyklose.

1995 metais kun. J. Babonas buvo atleistas iš Šančių parapijos klebono bei seminarijos nuodėmklausio pareigų ir paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu bei Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos fakulteto bei kunigų seminarijos dėstytoju. Seminarijos prefekto pareigas ėjo vienerius metus.

1996 metais kun. J. Babonas buvo paskirtas dar ir Kauno arkivyskupijos ekonomu, kuriuo išbuvo iki 1998 metų. Tuo metu jis vėl ėjo kunigų seminarijos nuodėmklausio pareigas. 1999 metų balandį buvo atleistas iš Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktoriaus pareigų ir paskirtas Kauno Arkikatedros Bazilikos altaristu. 2000 metų pradžioje gavo dar vieną paskyrimą – Kauno medicinos universiteto klinikų kapeliono. Šias pareigas kun. J. Babonas pasiaukojamai ėjo daugiau kaip septynerius metus, kol, silpnėjant jo paties sveikatai, pasiprašė atleidžiamas iš šių pareigų. Dirbdamas Arkikatedroje pasižymėjo kaip uolus nuodėmklausys, visuomet pasirengęs patarnauti žmonėms.

2010 metų viduryje, jausdamas vis senkančias fizines jėgas, pats pasiprašė atleidžiamas iš pareigų Kauno Arkikatedroje ir pareiškė pageidavimą išvykti į gimtąją Girkalnio parapiją. Savo prašyme jis tada rašė: „Kadangi esu nepilnai darbingas ir noriu po mirties būti palaidotas Girkalnio parapijos kapinėse, todėl noriu šios žemės kelionę užbaigti Girkalnio parapijoje“. Arkivyskupas šį kunigo prašymą patenkino, taigi nuo 2010 metų kun. J. Babonas gyveno Girkalnyje ir, kiek tik įstengdamas, padėjo vietos klebonui sielovadoje.

Visi, kurie pažinojo kun. J. Baboną, galėtų paliudyti, kad jis buvo rūpestingas ir uolus kunigas, kartais gal kiek griežtokas, tačiau drauge labai šilto ir giedro būdo, visų pirma galvojantis, kaip būtų galima patarnauti artimui. Savo testamente jis rašo: „Visų nuoširdžiai prašau man atleisti mano klaidas ir nesmerkti, nes ir aš Dievo buvau pašauktas iš žmonių tarpo. Būsiu dėkingas, jei kas kada nors prisimins mane savo maldose“.

Kun. J. Babono žemiškieji palaikai buvo pašarvoti Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčioje. Laidotuvės įvyko gruodžio 3 dieną, pirmadienį, 12 valandą Girkalnio bažnyčioje. Vidudienį gausus būrys dvasininkų aukojo laidotuvių šv. Mišias. Joms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir beveik 50 kunigų iš Kauno, Šiaulių, Vilkaviškio vyskupijų. Giedojo Girkalnio parapijos choras. Dalyvavo gausus būrys tikinčiųjų – Kauno arkivyskupijos bažnytinių institucijų darbuotojų, Girkalnio pagrindinės mokyklos mokinių, kitų kun. J. Babono kunigiškajame kelyje sutiktų ir dabar į Amžinybę jo palydėti atvykusių žmonių.

Arkivyskupas S. Tamkevičius priminė laidotuvių dalyviams garbiojo velionio gyvenimo kelią ir garbingą, uolią, ilgametę jo kunigiškąją tarnystę – kitąmet kunigas Jonas būtų šventęs auksinį kunigystės jubiliejų, bet jo nebesulaukė čia, žemėje, ir švęs jį pas Viešpatį. Arkivyskupas minėjo šio kunigo nepaprastą nuolankumą ir paklusnumą. Kunigas Jonas labai nuolankiai priimdavo visas jam vyskupo skiriamas pačias įvairiausias tarnystės pareigas. Homilijoje kunigas Jonas apibūdintas kaip tikras maldos vyras. Jo stiprybės šaltinis buvo kasdienė malda, jos neapleisdavo ir atostogaudamas. Pasak ganytojo, išpuikusiųjų gyvenime Dievui tiesiog nebelieka vietos, tačiau Viešpats visada yra su mažaisiais, nuolankiaisiais. Ši evangelinė mintis gyvai spindi pavyzdingame kunigo Jono gyvenime.

Prie kapo duobės bažnyčios šventoriuje seminarijos kurso draugų vardu atsisveikinimo žodį taręs Kauno Arkikatedros Bazilikos altaristas mons. Petras Meilus paliudijo kunigo Jono išskirtinį kuklumą. Jis atsisakė kardinolo Vincento Sladkevičiaus siūlyto monsinjoro titulo, sakydamas, jog yra vertesnių už jį kunigų. Tarnystės bičiulis prisiminė kunigą Joną labai branginus Eucharistinį Jėzų – ne kartą jį matė adoruojantį Švč. Sakramentą Arkikatedros koplyčioje. Giminės vardu atsisveikinęs Mindaugas Babonas prisiminė nuolatinę velionio kunigo maldą už Lietuvą ir jo rūpestį dėl tėvynės reikalų.

Kun. J. Babonas palaidotas Girkalnio bažnyčios šventoriuje. Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie!

Kauno arkivyskupijos kurija

© 2012 „XXI amžius“