|
Lituanistų išvyka Maironio takais
Spalio 13 dieną Marijampolės lietuvių kalbos mokytojų metodinės grupės pedagogai buvo išvykę pasižvalgyti po Maironio numylėtas gimtąsias vietas.
Bernotai, Pasandravys, Šiluva simboliškai įamžina įdomų ir sudėtingą dvasininko ir poeto Maironio gyvenimo bei kūrybos kelią. 1987 metais įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Maironio ąžuolų taką (apie 1 km) poeto garbei pasodino žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus puošia 1991 metais Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti kryžiai bei koplytėlės, tarp kurių yra Šv. Jonas Nepomukas, saugantis Maironio šaltinėlį ir upelius.
Šiluva viena iš penkių vietovių Europoje, kur Švč. Mergelės Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas Katalikų Bažnyčios. 1608 metais kaimo pakrašty piemenims apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Toje vietoje buvo pastatyta koplyčia, kurioje ir dabar yra tą įvykį menantis akmuo. Minint Apsireiškimo 300 metų sukaktį, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino koplyčios kertinį akmenį. Iškilo koplyčia tik 1924 m. rugsėjo 8 d., o 1993 m. rugsėjo 7 dieną viešėdamas Lietuvoje šioje koplyčioje meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Pasimeldėme ir mes Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikoje bei didingoje Apsireiškimo koplyčioje.
Užsukome ir į Betygalą. Čia, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, krikštytas Maironis, senosiose kapinėse palaidoti jo tėvai. Betygaloje poetas lankė pradžios mokyklą. Pasivaikščiojome iki M. Daukšos ąžuolo, Šv. Jono šaltinėlio, kurį išgarsino Jonu krikštytas poetas. Jau būdamas garbaus amžiaus dvasininkas 1931-ųjų liepos pabaigoje, per Onines, Maironis irgi pabuvojo prie šaltinėlio. Vietos žmonės tiki, kad nusiprausę trykštančiame Šv. Jono šaltinėlyje gali išlikti sveiki, jauni ir gražūs.
Aplankėme Tytuvėnų architektūrinį vienuolyną ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ansamblį, irgi menančius Maironį. XVIIXVIII amžiais pastatytas ansamblis vertinamas kaip unikalus architektūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriausiai išlikusių baroko epochos paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje. Šiuo metu Tytuvėnų vienuolynas gydosi gaisro padarytas žaizdas.
Dubysos slėnyje užsukome ir į Maslauskiškių vandens malūną. Sustojome ir prie Lyduvėnų geležinkelio tilto ilgiausio (beveik 600 m) ir aukščiausio (42 m) Lietuvos tilto per Dubysą ir jos slėnį. Didžiausias Lietuvoje tiltas savo papėdėje glaudžia nedidelį ir jaukų Lyduvėnų miestelį.
Už prasmingą išvyką dėkojame Padovinio pagrindinės mokyklos mokytojui Zenonui Meškelevičiui ir Sūduvos gimnazijos mokytojai bei metodinės grupės vadovei Virginijai Gurevičienei.
Levita Kiverienė,
Marijonų gimnazijos mokytoja
© 2012 XXI amžius
|