Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Poezija
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Šv. Juozapato šventė

Aldona Vasiliauskienė 

Aušros Vartų koplyčioje prie Stebuklingojo Gailestingumo Motinos paveikslo ukrainiečiai kunigai ir vienuoliai bazilijonai po šv. Mišių. Iš kairės: t. Pavlo (Petro Jachimecas), t. Vasilijus (Volodymyras Tučapecas), Ukrainos Švenčiausiojo Išganytojo Bazilijonų provincijos protoigumenas (provincijolas) t. Pantelejmonas (Mychailas Salamacha), provincijos ekonomas t. Makarius (Viktoras oliukas), t. Makarius (Mychailas Flyačokas), protoigumeno patarėjas t. Sergiejus (Volodymyras Krutovskis) ir t. Atanazijus (Jaroslavas Evušas)

Po šv. Mišių procesijoje apie Švč. Trejybės bažnyčią nešama šv. Juozapato ikona ir relikvijos

Prie šv. Juozapato ikonos būrelis Dusetų parapijos tikinčiųjų. Prie pat ikonos stovi kun. Pavlo Jachimec OSBM (dešinėje) ir šalia jo – Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas

Kasmet lapkritį Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje iškilmingai švenčiami Šventojo Juozapato atlaidai. Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius, 1580–1623), gimęs Voluinės Vladimire, 1596-aisiais atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato. 1604 metais jis įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną (tuo metu jame buvo tik vienas vienuolis), pasirinko vienuolinį Juozapato vardą. 1609 metais įšventintas į kunigus, o 1614 metais išrinktas Vilniaus Bazilijonų vienuolyno archimandritu (vienuolyne tuomet jau gyveno beveik 60 vienuolių).

1617 metais Juozapatas Kuncevičius kartu su Veljaminu Rutskiu netoli Naugarduko esančiame Rutos dvare sukvietė bazilijonų vienuolynų kapitulą, kuri, sujungusi penkis (Vilniaus, Biteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko) bazilijonų vienuolynus, įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją – su centru Vilniuje. Tai Rytų (graikų) apeigų (daugiau žinomas unitų vardu) ordinas ir vienintelis ordinas, įkurtas Lietuvoje. Vilnius – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino lopšys. 2017 metais šis ordinas minės savo veiklos 400 metų jubiliejų.

1617 metais Juozapatas išrinktas Polocko arkivyskupu, jo pasirinktas šūkis – „Kad visa būtų viena“. Juozapatas ir kiti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliai daug nuveikė, kad stačiatikiai sugrįžtų į pavaldumą Šventajam Sostui (t. y. taptų unitais). Plečiantis šiai veiklai, Juozapatą 1623 m. lapkričio 12 d. jo vizitacijos Vitebske metu nužudė kovojusieji prieš Bažnyčios vienybę, tačiau jo mirtis tapo svarbiu ženklu, po kurio prasidėjo gausus stačiatikių perėjimas į unitus.

1643 metais – praėjus vos 20 metų po jo mirties – Juozapatas paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju. 1916-aisiais šv. Juozapato palaikai pervežti į Šv. Barboros bažnyčią Vienoje (iki tol jie buvo įvairiose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vietose). 1949 metais šv. Juozapato palaikai iš Austrijos pervežti į Romą ir perlaidoti Vatikane, Šventojo Petro Bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje.

Šiemet šv. Juozapato iškilmingos šv. Mišios buvo aukotos lapkričio 10 dieną, pirmąsyk jos buvo transliuotos per „Marijos radiją“. Į lietuvių kalbą vertė ir liturgiją komentavo Vasilis Kapkanas.

Šv. Mišias, kurioms vadovavo naujasis Ukrainos Švenčiausiojo Išganytojo Bazilijonų provincijos protoigumenas (provincijolas) t. Pantelejmonas (Mychailas Salamacha), aukojo kunigai vienuoliai bazilijonai: protoigumeno patarėjas Vasilijus (Volodymyras Tučapecas), provincijos ekonomas t. Makarius (Viktoras Soliukas), t. Sergiejus (Volodymyras Krutovskis), t. Makarius (Mychailas Flyačokas), t. Atanazijus (Jaroslavas Evušas), iš Lenkijos atvykę t. Demetrijus (Miroslavas Harasimas) OSBM ir kun. Artūras Maslėjus, iš Rygos t. Mikalojus Kosteckis bei Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM. Šv. Mišias aukojo ir lietuviai: kun. Julius Sasnauskas OFM (Vilniaus bernardinų vienuolynas), dr. kun. Saulius Rumšas OP (Dominikonų Ordino Lietuvos, Latvijos ir Estijos Šventųjų Angelų Sargų generalinio vikariato generalinis vikaras), kun. Kęstutis Dailydė (Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos studijų prefektas), kun. Stasys Kazėnas SJ (seminarijos dvasios tėvas). Kartu meldėsi diakonai: Dovydas Grigaliūnas (Vilniaus Arkikatedra Bazilika), Jaroslavas Spiridovičius (Parudaminio parapija), br. Terentijus (Romanas Tertula) OSBM (Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia), Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos penktojo ir šeštojo kursų klierikai, iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos atvykę tikintieji, iš įvairių Lietuvos vietų atvykę ukrainiečiai bei didelis būrys lietuvių. Tiek daug maldininkų Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia regėjo nebent jos sugrąžinimo – pašventinimo – tikintiesiems dieną.

Pamokslą pasakė kun. Julius Sasnauskas OFM. Jis kalbėjo, kad ši Vilniaus vieta graži ne tik savo sena architektūra, turtinga istorija, bet brangi ir religine prasme – tai šventa vieta. Vilniuje nedaug vietų, užauginusių ir subrandinusių šventuosius. Viena jų – Švč. Trejybės bažnyčia ir bazilijonų vienuolynas, užauginę ir padovanoję šventąjį Juozapatą.

Vilniuje Juozapatas praleido svarbiausius savo gyvenimo metus: čia jis gyveno, mokėsi, meldėsi, pamokslavo – jo veiklą pripažino Bažnytinė vadovybė, jis tapo arkivyskupu, tačiau kankiniška mirtis nutraukė jo gyvenimą. Už savo kaimenę jis, kaip ir Kristus, paaukojo gyvybę.

Kun. J. Sasnauskas OFM džiaugėsi namuose turįs mažą XIX amžiaus graviūrą – joje šv. Juozapatas, apsivilkęs iškilmingais arkivyskupo drabužiais su visomis insignijomis, o jo galvą puošia ne aureolė, o įsmigęs kirvis – žinia apie pakartotą Kristaus likimą. Tą baisų kirvį privalo nešioti visa Kristaus Bažnyčia – tai brangiausia dovana ir tikėjimo bei meilės išpažinimas. „Jeigu mūsų Bažnyčia nebūtų mušama ir žudoma, kažin ar mes čia būtume ir su gilia pagarba tartume Jėzaus vardą?“ – klausė pamokslininkas.

Rytų (graikų) apeigų Katalikų Bažnyčia – Juozapato kaimenė – per visą istoriją patyrė išbandymų krauju ir ugnimi iki pat naujausių laikų. Krikščionių kankinystė – aukščiausia tikėjimo kaina, kuri paslaptingu būdu tampa Velykų pergalės dalimi, pagrindine sąlyga augti Bažnyčiai ir išsaugoti savo panašumą į Jėzų Kristų. Turėti savo vėliavoje šventąjį kankinį yra ne tik garbė, bet ir išbandymas, nuolatinis iššūkis sau.

Pamokslininkas pasakojo apie jo turimą šv. Juozapato ikoną, kurioje šventojo rankos nuolankiai sukryžiuotos ant krūtinės: lyg priimant palaiminimą ar Šv. Komuniją. Juozapato rankos labai panašios į švelniai sukryžiuotas Aušros Vartų Gailestingumo Motinos rankas – jai irgi buvo pranašautas skausmo kalavijas. Šventoji Dvasia tarsi perrašo baisiausias istorijas ir padaro jas Gerąja Naujiena.

Tai – tos pačios rožės ir lelijos ant Mergelės Marijos auksinio drabužio ir nežemiškas Juozapato spindėjimas jo kankinystės valandą.

Šv. Juozapato paveiksle kirvis – šiurpus mirties įrankis – ir meilingai sukryžiuotos rankos – Kristaus malonės dėka šios priešybės susijungia į vientisą nedalomą visumą – šventą paveikslą. Šv. Juozapato pavyzdys – kvietimas mums būti vertais tikėjimo žmonėmis viso gyvenimo kaina.

Po šv. Mišių procesija su šv. Juozapato ikona ir relikvija, giedant giesmes, ėjo aplink Švč. Trejybės bažnyčią.

Parapijos klebonas kun. P. Jachimec OSBM visos vienuolių ir tikinčiųjų bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkojo visiems šventės dalyviams, atvykusiems pasimelsti prie šv. Juozapato relikvijų, visiems dalyvavusiems Liturgijos šventime ir maldų bendrystėje čia, bažnyčioje, bei per „Marijos radijo“ bangas. Už suteiktą galimybę transliuoti šv. Juozapato iškilmių Liturgiją tikintiesiems Lietuvoje ir už jos ribų, t. P. Jachimec OSBM nuoširdžią padėką išreiškė „Marijos radijo“ globėjams, vadovams ir visiems darbuotojams.

Ukrainiečiai, vienuoliai bazilijonai lapkričio 12-ąją – šv. Juozapato kankiniškos mirties dieną – Aušros Vartų koplyčioje aukojo šv. Mišias. Ukrainiečių kalba aukojamų šv. Mišių atvyko pasiklausyti ir kartu pasimelsti ne tik ukrainiečių, lietuvių, lenkų, bet ir kitų tautybių tikintieji. Protoigumenas t. Panteleijmonas OSBM džiaugėsi ir dėkojo Dievui už tą malonę, kad galėjo kartu su broliais kunigais aukoti šv. Mišias tokioje šventovėje ir tokiuose svarbiuose atlaiduose, dėkojo visiems, atėjusiems malda, giesmių garsais pašlovinti Dievą...

„Marijos radijo“ laidos buvo puiki paskata maldininkams, atvykstantiems iš įvairių Lietuvos vietovių į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus, apsilankyti Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje. Čia pirmąsyk pabuvojo ir atvykusieji iš Dusetų tuo pačiu – Švč. Trejybės – vardu besivadinančios bažnyčios parapijiečiai su klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku. Maldininkams straipsnio autorė kalbėjo apie šv. Juozapatą, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną ir pastarąjį dešimtmetį atliktus darbus, garsinant vienuolius bazilijonus Lietuvoje. Dusetiškiai išgirdo maldas ukrainiečių kalba, o klebonas kun. P. Jachimecas OSBM ukrainiečių kalba atliko keletą giesmių. Dusetiškiai į namus išvyko klebono kun. P. Jachimeco apdovanoti paveikslėliais su šv. Juozapato atvaizdu bei pakviesti atvykti ir kartu pasimelsti Vilniuje, Švč. Trejybės bažnyčioje, aukojamose šv. Mišiose ukrainiečių kalba.

Vilnius

© 2012 „XXI amžius“