Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Maironio pėdsakais

Maironis ir mes

Kaunas. Lapkričio 20 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko konferencija „Maironis ir mes: tautos pasakojimas“, skirta poeto 150-osioms gimimo metinėms. Ją organizavo Kauno rajono švietimo centras ir rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinis būrelis. Renginį vedė lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė Zigrita Petraitienė ir Vandžiogalos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Alma Pauželienė. Į šią konferenciją atvyko svečių: Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė, Kauno rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus ugdymo poskyrio vyr. specialistė Dalia Brazienė, Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. Renginyje dalyvavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, muziejaus darbuotojai. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokiniai.

Muziejaus direktorė A. Ruseckaitė papasakojo konferencijos dalyviams apie neskelbtus Maironio tekstus, apie tai, ką sudėjo į savo knygą „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Ji apgailestavo, kad dar ne visa Maironio kūryba ištyrinėta, priminė, kad poetai būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekados. Maironiui esant gyvam, daugeliui atrodė, kad jis priklauso pirmajai poetų rūšiai. Gyvenimo pabaigoje jis jau buvo neginčijamas klasikas, bet drauge ir praėjusių laikų relikvija, kurios viduje virė dangus ir pragaras.

Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas palygino dvi iškilias asmenybes – Maironį ir Vaižgantą. Maironį apibūdino V. Mykolaičio-Putino žodžiais: ,,Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei“. O Vaižgantą lektorius apibūdino kaip liaudies mylimą ir jai artimą žmogų.

Maironiečių draugijos veiklą Kauno rajone pristatė Raudondvario gimnazijos mokytoja metodininkė Zita Orantienė. Lapių pagrindinės mokyklos mokytojos Lidija Kaukėnienė ir Jolanta Obolevičiūtė pasidalino patirtimi, kaip panaudoti informacines technologijas literatūros, muzikos ir tikybos pamokose kalbant apie Maironį. Domeikavos gimnazijos mokytojos Vida Matusevičienė ir Laima Bylienė pranešime „Maironio pėdsakai Domeikavoje“ aptarė mažiau žinomus Maironio asmenybės bruožus – įžvalgumą, verslumą.

„Maironio tradicija ir mokytojo lituanisto rūpesčiai šiandien“ – tokią pranešimo temą pasirinko lituanistų metodinio būrelio pirmininkė, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Z. Petraitienė. Mokytojos nuomone, pamatyti mokinį, pajusti ir suprasti, ką jis mąsto apie Maironį, tikrai ne taip paprasta. Reikia ieškoti įvairiausių būdų, kaip jaunoje širdyje įžiebti kibirkštį, kuri pradėtų liepsnoti.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė N. Poderienė pranešime „Tautos pasakojimo – Maironio tradicijos – gyvybingumas šiandienos mokykloje“ atkreipė dėmesį į tai, kad kartais mes esame linkę sumažinti didžiuosius, o tai nėra gerai. Mokiniai ilgisi stiprių asmenybių ir apie jas kalbėti yra labai svarbu.

XXI

© 2012 „XXI amžius“