Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Bendruomenės telkimas

Linksmakalnio bendruomenės aktyvas su atžalomis

LINKSMAKALNIS. Bendruomenės sutelktumas iš dalies priklauso nuo susiklosčiusių tradicijų puoselėjimo, tačiau yra ir tokių bendruomenių, kurios neturi senų tradicijų, nes keičiasi ne tik gyventojų sudėtis, bet ir gyvenimo būdas. Viena iš tokių unikalių gyvenviečių yra Linksmakalnis, įsikūręs buvusiame uždarame sovietų kariškių miestelyje. Suburti žmones, atsikėlusius iš pačių įvairiausių vietų, nėra paprasta.

Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis nuolat dalyvauja įvairiuose kaimo plėtros projektuose, rūpinasi, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, gražėtų aplinka. Vienas iš naujausių projektų – „Linksmakalnio bendruomenės telkimas, organizuojant turiningą ir prasmingą laisvalaikį“ – siekia, kad miestelio žmonės turėtų, kur turiningai praleisti savaitgalius. Prasidėjęs 2012-ųjų sausį, jis finišuos tik 2014-aisiais. Iš gautų projekto lėšų buvo organizuojama jau tradicine tapusi Vasaros šventė, kurios metu vyko įvairių dirbinių mugė, koncertavo ne tik saviveiklininkai, bet ir kviesti profesionalūs atlikėjai, veikė įvairūs atrakcionai vaikams.

Spalio 9-ąją projekto lėšomis buvo organizuojami edukaciniai užsiėmimai, kuriems vadovavo keramikė iš Zapyškio Vaiva Butkienė. Net du mėnesius kiekvieną savaitgalį rinkosi moterys ir vaikai mokytis lipdyti iš molio. Visi dirbiniai buvo dažomi ypatingais angoba dažais, nedegančiais net aukštoje temperatūroje. Keraminėmis spalvotomis gėlėmis bus papuoštas Kultūros centras – tai dėkingų moterų dovana.

Kita sudedamoji edukacinių užsiėmimų dalis – vilnos vėlimas. Jis truko porą dienų. Vieną dieną buvo ruošiama vilna. Moterys nusprendė nusivelti šlepetes. Kitą dieną užvirė darbas – vilna buvo klojama ant specialių kurpalių, dailinama, kol įgavo norimą formą. Vėlimo darbams vadovavo tekstilininkė Neringa Kiselienė iš studijos Kaune „Išmok svajoti“.

Baigiamąjį vakarą iš molio buvo lipdomas angelas, kurį visos moterys nusprendė padovanoti Linksmakalnio Angelų muziejui. Prie arbatos puodelio moterys dėkojo keramikei V. Butkienei, su kuria užsimezgė labai šilti ir nuoširdūs santykiai. Vaiva džiaugėsi esanti reikalinga žmonėms, pasižadėjo ir vėl atvykti padėti. Išmokytos moterys savo patirtį galės perteikti ir kitoms, negalėjusioms dalyvauti šiuose edukaciniuose užsiėmimuose.

XXI
Kauno rajonas

© 2012 „XXI amžius“