2012 m. gruodžio 29 d.    
Nr. 49
(2024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

 

Šiame numeryje:

Auginkime tikėjimą

Šv. Kalėdos –
vilties ženklas

Apie minimalios
algos didinimą

Ragino gyventi
pagal Maironį

Pagerbtas tautos
dvasios saugotojas

Sklandė
Maironio žodžiai

Lietuviškojo
kalendoriaus šventė

Namo sugrįžo aktoriai

Nors beldžiasi
20-metis, vis
dar posūnio vietoje

Siaurojo geležinkelio
muziejuje nepamirštos
ir tremtinių kančios

Bendruomenės
telkimas

Prasminga popietė

Pašventintas
Tikėjimo metus
įprasminęs kryžius

Atjaunėjo
parapijos namai

Šv. Liucijos šventė

Lietuvybės
puoselėtojas

Patriotas, publicistas,
dramaturgas

Patriotas, publicistas,
dramaturgas

Pagerbė generolą

Memorialinė lenta
agrarinės reformos
pradininkui

Vinys iš Labanoro

Į Kalėdų šviesą

Nenusakoma
Rusnės trauka

Gobelenai –
irgi menas

Kunigą poetą
prisimenant

Įamžino žymų
dailininką

Taikos siekis – Dievo plano dalis

Mindaugas BUIKA

Didysis gyvybės gynėjas ir šeimos
globėjas popiežius Benediktas XVI
populiarus mažųjų katalikų tarpe

Evangelinių palaiminimų tikrumas

Katalikai, tikintieji, visi geros valios žmonės ir gyvybės gynėjai džiaugiasi ir dėkoja popiežiui Benediktui XVI, kad savo tradiciniame kreipimesi pasaulinei taikos dienai, kuri sausio 1-ąją Katalikų Bažnyčioje bus minima jau 46-ąjį kartą, aiškiai susiejo „taikos kultūros“ ir „gyvybės kultūros“ siekius. Dokumento, kurį galima būtų pavadinti mažąja enciklika, tema „Palaiminti taikdariai“ yra vienas iš Jėzaus Kristaus evangelinio Kalno pamokslo pažadų: „Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 3, 8).

Šventasis Tėvas sako, kad tikrieji taikdariai pirmiausia turi ginti žmogaus gyvybę visuose jos egzistencijos tarpsniuose ir skatinti bendrąjį gėrį politikoje, ekonomikoje ir visoje visuomenės veikloje bei doro asmeninio ir šeimos gyvenimo liudijimu.

Kreipimąsi gruodžio viduryje Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje pristatęs Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas afrikietis kardinolas Piteris Kodvas Turksonas pabrėžė popiežiaus Benedikto XVI akcentavimą, jog garantuotame palaiminimo taikdariams pažade Dievas nurodo ne tik ateitį (Amžinybę), bet ir kasdieninį gyvenimą.  Dėl to taikdariškų pastangų įgyvendinimas yra neatidėliotinas, skatinant žmogaus gyvybę, ginant teisingą tradicinę santuokos sampratą ir teisę į sąžinės prieštaravimą bei religijos laisvę, sprendžiant aktualias nedarbo, kovos su badu, finansų krize ir kitas socialines problemas.

Atnaujinto ir visaapimančio įsipareigojimo bendrajam gėriui, žmonių ir tautų pažangai reikia „mūsų laikais, paženklintais globalizacijos ir nuolatinių smurtinių konfliktų bei karo grėsme“, – pabrėžia Šventasis Tėvas savajame dokumente. Jis nurodo augančią nelygybę tarp turtingųjų ir vargšų, savanaudiško ir individualistinio mentaliteto įsivyravimą bei „nežaboto finansinio kapitalizmo raišką“. Taikai kelia grėsmę įvairios tarptautinio terorizmo, organizuoto nusikalstamumo formos bei „fundamentalizmas ir fanatizmas, kurie iškreipia tikrąją religijos prigimtį“. Taigi žmonijos vidinis pašaukimas taikai dabar susiduria su rimtais išbandymais, bet tai „fundamentalus moralinis principas“, kuris ir toliau lieka pagrindu integraliam visuomeniniam ir bendruomeniškam vystymuisi. „Žmogus yra sukurtas taikai, kuri yra Dievo dovana“, – daro išvadą Benediktas XVI.


Nebijokite! Skelbiu jums didį džiaugsmą!

Šventąją naktį Betliejaus piemenys išgirdo angelo žodį „Nebijokite!“ Paskui angelas pranešė džiaugsmo sklidiną žinią: „Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10–11).

Šiais angelo žodžiais Jėzaus Kristaus Gimimo šventės proga sveikiname Kauno arkivyskupijos kunigus, diakonus, Dievui pašvęstojo gyvenimo vyrus bei moteris ir visus tikinčiuosius. Linkime, jog kiekvieno jūsų gyvenime išsipildytų dangaus pasiuntinio palinkėjimas nebijoti ir nestokoti tikrojo džiaugsmo, kurį Betliejaus Kūdikis Jėzus Kristus padovanoja kiekvienam jį priimančiam žmogui.


Su Kalėdų Kristumi!

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnaus įsikūnijimo esmė tokia: Jis prisiėmė mažo berniuko pavidalą dėl to, kad milijardai žmonių gimtų iš Dievo Dvasios (plg. Jn 3, 6) ir taip iš vidaus pasikeistų, kad natūralumu, paprastumu, pasitikėjimu ir džiaugsmu būtų panašūs į vaikelį, kurio geriausias charakterio savybes Jėzus iškėlė į neįsivaizduojamas Dangaus Karalystės aukštumas (plg. Mt 18, 3–4).


B. Brazdžionio premija skirta Maironio muziejaus direktorei

Aldona Ruseckaitė

Bernardo Brazdžionio literatūros premija šiemet bus apdovanota lietuvybės, gimtosios kalbos, pilietiškumo tradicijas tęsianti rašytoja, muziejininkė, literatūrinio ir memorialinio kultūros paveldo tyrinėtoja Aldona Ruseckaitė. Premija skirta už naują pastarųjų metų aukšto profesinio lygio grožinės literatūros knygą „Šešėlis JMM“.

B. Brazdžionio literatūros premijos konkursą Kauno miesto savivaldybė paskelbė praėjusį rudenį. Šalies leidyklos, kūrėjų organizacijos, aukštosios mokyklos, bibliotekos ir patys autoriai konkursui pateikė 5 paraiškas.


Maironio pėdsakais

Ragino gyventi pagal Maironį

Bronius VERTELKA

Medalis Maironiui atminti

Panevėžys. Gruodžio 9-ąją Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas Kristaus Karaliaus Katedroje aukojo šv. Mišias už prelatą Joną Mačiulį-Maironį, dėkojant už jo taurias mintis, ir ragino tikinčiuosius gyventi remiantis poeto idėjomis.

Vertindamas didįjį tautos sūnų, pamoksle ganytojas teigė, kad jis buvo savotiškas pranašas. Maironis įžvelgė galimą tautos pakilimą, žinodamas jos istoriją, žadino mintį, kad Lietuva turi prabusti. Sovietiniais metais, kai draudė spausdinti maldaknyges, poeto kūryba buvo leidžiama dideliais tiražais. Po Lietuvą skambėjo jo eilėraščiai. Tai tikintiesiems buvo savotiškas maldynas. Dar likus daugiau nei 20 metų iki Lietuvos valstybės paskelbimo, Maironis rašė, kad žmonės prisikels. Lietuvai tapus savarankiška, dalis idealistų pasitraukė į šalį, o paragavusieji valdžios lupo nuo kitų devynis kailius, stengdamiesi susikrauti kuo didesnius turtus. Kaip priešingą pavyzdį tokiems vyskupas nurodė brolius Vileišius, kurie, tapę ministrais, neėmė atlyginimo, stengėsi statyti gimnazijas, padėti tautai. Apie turtuolius Maironis rašė paniekinamai, už tai buvo šmeižiamas. Savo dejonę prelatas išsakė eilėmis: „Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, ir niekas manęs neminės“. Ganytojas pamoksle ne kartą citavo Maironio eiles. Vyskupas ragino tikinčiuosius gyventi pagal Maironį, turėdamas viltį, kad jo žodžiai pasieks kiekvieno, atėjusio dalyvauti šv. Mišiose, širdį. Vyskupas pašventino Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirtą atminimo medalį, pritvirtintą ant vienos iš Katedros kolonų. Jis pagamintas iš tonuoto gipso, jo skersmuo – 75 cm. Kūrinio autorius – profesionalus dailininkas ir menų magistras Kęstutis Krasauskas. Pasvalio rajono Sereikonių kaime gyvenantis menininkas – penkių dukrų ir sūnaus tėvas – atminimo lenta įamžino Maironį, 1930 m. kovo 4 d. pašventinusį šią Katedrą. Medalio, kurį Katedrai dovanojo vyskupas, šventinimo ceremonijoje dalyvavo šventovės klebonas kun. Eugenijus Troickis. Supratingai parengtą meninę programą susirinkusiems pateikė Vyskupo Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleiviai. Jų pasirodymą tikintieji palydėjo plojimais.


Maironio pėdsakais

Pagerbtas tautos dvasios saugotojas

Rūta Averkienė

Dainuoja Marcinkonių folkloro
ansamblis. Dešinėje –
dainininkas Danielius Sadauskas

MARCINKONYS. Žvarbų žiemos vakarą sušildė Marcinkonių kultūros centre vykęs kaimo bendruomenės ir kultūros centro darbuotojų organizuotas renginys, skirtas didžiojo lietuvių tautos dainiaus, poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Literatūriniame-muzikiniame atminimo vakare buvo prisimintas šios iškilios asmenybės gyvenimas ir kūryba, skambėjo gilią prasmę turinčios, kiekvienai epochai aktualios poeto eilės bei dainos.


Kronika

Siaurojo geležinkelio muziejuje nepamirštos ir tremtinių kančios

Vytautas BAGDONAS

Muziejaus ekspozicijos dalis,
skirta prisiminti tremties baisumus

Vos tik pradėjęs veikti Anykščių siaurojo geležinkelio muziejus tapo traukos centru. Gal todėl, kad čia yra ir į ką akis paganyti, ir papramogauti. Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai pasistengė, kad „siauruko“ muziejuje būtų įrengta kuo išsamesnė ekspozicija. Siaurojo geležinkelio atšakų dar yra išlikusių Lietuvoje, tačiau tiktai vienintelė, jungianti Panevėžį su Rubikiais, veikia. Užsakomaisiais reisais galima iš Anykščių nuvažiuoti į Surdegį, Troškūnus. Ten yra išlikusios senutėlės geležinkelio stotys, įvairūs „siaurukui“ priklausantys pastatai. Troškūnų stotyje įrengta ir muziejaus ekspozicija. Turistai, pramogautojai mėgsta traukinuku nuvažiuoti iki įspūdingo Rubikių ežero. Vykstant iš Anykščių link Žežumbrio, atsiveria nuostabus peizažas, praslenka pro traukinio langus kalvos, kalneliai, statūs šlaitai, Anykštos upelės vingiai. Palei geležinkelį kadaise mėgdavo pasivaikščioti anykštėnas literatūros klasikas Antanas Vienuolis-Žukauskas, kuris tas apylinkes pavadino „Anykštietiška Šveicarija“... Yra ką pasižiūrėti net ir niekur nevažiuojant iš Anykščių. Geležinkelio stotyje, tiesiog ant bėgių, stovi rankomis valdoma drezina – muziejininkų restauruotas geležinkelio darbininkų naudotas specialus dviratis. Tiktai sėsk ant šių transporto priemonių ir važiuok... Stoties teritorijoje galima apžiūrėti ir dabar naudojamus šilumvežius, ir jau nurašytą techniką. Restauruotoje geležinkelio stotyje įrengta išsami muziejaus ekspozicija, bylojanti apie siaurojo geležinkelio klestėjimo metus, kuomet pro Anykščius link Utenos, Švenčionėlių, Panevėžio važinėjo keleiviniai traukiniai, dieną ir naktį buvo vežami kroviniai. Čia sukaupta daugybė nuotraukų, dokumentų, įvairiausių muziejinių relikvijų. Atkurtas stoties viršininko kabinetas, keleivių laukiamasis. Kadangi iki šių dienų išliko visokie sandėliai, gamybinės, buitinės patalpos, tad kai kuriuose statiniuose taip pat įrengtos ekspozicijos.


Kronika

Į Kalėdų šviesą

Bronius VERTELKA

Parodos „Į Kalėdų šviesą“
autorė Alfreda Petrulienė

„Labai gyvi angelai, kiekvienas iš jų turi savo charakterį, savo pašaukimą, savo misiją. Ir nemačiau nė vieno tinginiaujančio ar nuobodžiaujančio. Visi labai rimti. Tai yra dvasinės būtybės. O tai sukurti galėjo tiktai labai tiesus ir labai doras žmogus“, – apie parodą „Į Kalėdų šviesą“ ir jos autorę Alfredą Petrulienę kalbėjo Alizavos, Palėvenėlės bei Salamiesčio parapijų administratorius kun. Justas Jasėnas. Parodos atidarymas vyko gruodžio 6-ąją, ji veikia Kraštotyros muziejaus fojė.


Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai,

Nespėjome atsigauti po prieš ketverius metus įvestų vadinamojo pridėtinės vertės (PVM) ir kitų mokesčių padidinimų, kai smogė naujosios valdžios kirvis – net 20 procentų turime didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Iš viso papildomos išlaidos per mėnesį redakcijai padidėja 2500 litų (su mokesčiais Sodrai). Iš kur jų gauti? Iš skolų, kurių kasmet susidarydavo iki 200 tūkst. litų ir kurias pavykdavo kompensuoti tik gerų žmonių aukų dėka? A. Butkevičiaus vyriausybei valstybės biudžetą sudėliojo A. Kubiliaus vyriausybė, PVM tarifo padidinumu apiplėšusi ir pensininkus, ir tremtinius su politkaliniais, ir mažas įmones, taip perpildydama valstybės biudžetą, kad net seimūnų kišenės išsipūtė. Didindami valstybės iždą ir tokią politiką vadindami Lietuvos „modernizavimu“ politikai susikūrė gerą gyvenimą sau, kitus piliečius paversdami išmaldos prašytojais. Per ketverius metus Lietuva yra „modernizuota“ taip, kad net MMA pakėlimas iki 1000 litų, t.y. iki 290 eurų, virsta skaudžiu išmėginimu laikraščio redakcijai. Aišku, galima uždaryti leidyklą, kaip „neišradingiems“ verslininkams siūlo kai kurie apžvalgininkai, sekdami žinomais ekonomistais ir buvusiu premjeru, išvarant į gatvę darbuotojus, – jie gaus kažkokią pašalpą bent šešis mėnesius. Bet ar tai išeitis? Ar Lietuvai, kažkada garsėjusiai kaip katalikiškiausiam kraštui iš visos Sovietų Sąjungos teritorijų, tai būtų priimtina išeitis? Taip nemanome. Prieš daugiau nei 10 metų kai kurie karštuoliai, norėdami parodyti, kad katalikiškas laikraštis „XXI amžius“ nepajėgus būti produktyviu ir išsilaikyti, ėmė siūlyti leisti kitą laikraštį katalikams. Tačiau nepaisant net kai kurių hierarchų jiems siūlomos paramos, neatsirado tikrų narsuolių leisti gerą „XXI amžiui“ analogišką laikraštį, ir visi slaptai rengiami planai sugriuvo. Tad daugiau nei 22 metus mūsų leidžiamas „XXI amžius“, tų žmonių dideliam skausmui, vis dar eina, ir vis dar nenutyla.


Beprasmės pastangos

Gintaras Visockas

Tikriausiai priminti, kas yra Žeraras Depardjė, – neverta. Ypač vidurinioji mūsų karta puikiai žino, jog tai – puikus prancūzų aktorius, sukūręs šimtus įsimintinų vaidmenų pačiuose įvairiausiuose meniniuose filmuose. Šiandien šio žymaus prancūzo pavardė – Prancūzijos spaudos dėmesio centre. Kai kurie prancūziški leidiniai labai įtemptai svarsto, ar 63 metų aktorius ir turtuolis vis dar tebėra Prancūzijos patriotas. Beje, tiek jo gerbėjai, tiek kritikai turi svarių argumentų, kuriais lengvai pagrįstų reiškiamus priekaištus ar pateisinimus. Konfliktinė situacija įsiplieskė tuomet, kai naujasis Prancūzijos prezidentas gerokai padidino mokesčius milijonieriams. Dabar, jei prancūzo sąskaitose puikuojasi bent vienas milijonas eurų, jis valstybei privalo atseikėti milžinišką pyrago gabalą – maždaug 75 proc. O jei prancūzo kišenėse nėra milijono, tokiu atveju į valstybės biudžetą jis įpareigotas pervesti tik 45 proc. savų pinigėlių. Naujoji Prancūzijos valdžia tvirtina, jog ši priemonė – teisinga. Turtingieji privalo dalintis ekonominės naštos sunkumais su tais, kurie nūnai skursta arba badauja. Kuo krizė gilesnė, tuo solidarumas svarbesnis. Oficialioji Prancūzijos valdžia įrodinėja, jog ekonominių krizių metu geriau ekonomiškai besiverčiantys žmonės negali neištiesti pagalbos rankos savo artimui.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija