Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Netekome „Sidabrinės bitės“ laureato

Rūta Averkienė

Stasys Stacevičius

Į Amžinybę išėjo siautulingoje ir stingdančioje gruodžio pūgoje pasiklydęs žymus Varėnos krašto poetas, žurnalistas, eseistas, „Poezijos pavasario“ ir Varėnos rajono savivaldybės kultūros premijos „Sidabrinė bitė“ laureatas Stasys Stacevičius. Rašytojas gimė, augo, o pastaruoju metu ir gyveno bei kūrė gimtajame vienkiemyje netoli Merkinės. S. Stacevičiaus išėjimas paženklintas didele netektimi ne tik jo artimiesiems, pažįstamiems, kūrėjų bendruomenei, jo kūrybos gerbėjams, bet ir Varėnos krašto žmonėms.

Labai apmaudu, kad S. Stacevičių beveik prieš tris savaites, parvažiavusį iš dėdės laidotuvių, lemtis paklaidino visai netoli gimtųjų namų, laukuose, kuriuos jis nuo vaikystės neabejotinai yra išbraidęs skersai ir išilgai. Stasio dingimą nežinia ir nerimas gaubė beveik tris savaites, o jo artimųjų prasmingiausias metų šventes temdė netekties nuojauta, bet dar teberuseno bent maža viltis, kol galop sausio 10-ąją jo kūną netoli Masališkių kaimo, maždaug už penkių kilometrų nuo namų esančiuose laukuose, rado pusbrolis. Iki tol artimųjų, draugų ir policijos paieškos buvo nesėkmingos.

S. Stacevičius gimė 1959 m. lapkričio 19 d. vienkiemyje prie Merkinės. Baigęs Merkinės vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete. Grįžęs iš kariuomenės, dirbo korespondentu Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų laikraščių bei „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje.

Jo eilėraščius spausdino Varėnos, Trakų rajonų laikraščiai, „Nemunas“, „Literatūra ir menas“, „Pergalė“, „Poezijos pavasaris“ ir kiti respublikiniai leidiniai. 1990 metais išėjo pirmoji S. Stacevičiaus eilėraščių knyga „Vienkiemio valanda“. 1994 metais išleistas antrasis poezijos rinkinys „Juodvarnių žemė“, o 1997 metais – trečioji lyrikos knyga „Perkūnės pasiilgę“. 1999 metais pasirodė ketvirtoji poeto knyga „Toli kriokliai“. Už šią knygą S. Stacevičius 2001-aisiais gavo „Poezijos pavasario“ premiją ir tais pačiais metais tapo Varėnos rajono savivaldybės kultūros premijos ir ženklo „Sidabrinė bitė“ laureatu. Šis apdovanojimas skiriamas Varėnos krašto kultūrai, literatūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms.

2003 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido penktąją S. Stacevičiaus poezijos knygą „Luktels ūkaujančių Bedugnis“, o 2005 metais pasirodė „Vagos“ išleista „Juodoji“ – vientisa knyga, panaši į eilėraščių romaną. 2006 metais S. Stacevičius gavo Kultūros ministerijos premiją už ryškiausias publikacijas kultūros temomis „Literatūroje ir mene“ bei kitoje spaudoje.

2008 metais „Poetinio Druskininkų rudens“ almanache pluoštas jo poezijos išverstas į anglų kalbą, o Lietuvos Rašytojų sąjungos leidykla išleido jo poezijos knygą „Ne ėriukai nakty“.

2012-ųjų rudenį skaitytojams pristatyta paskutinė – aštuntoji – jo poezijos knyga „Stiklinė“.

Kiekvienas S. Stacevičiaus parašytas kūrinys neginčijamai liudija žodžio galią. Kolegos ir kritikai jį vertino kaip žodžio meistrą, o skaitytojai dėkojo už suteiktą galimybę skaityti raiškų lietuvišką žodį. Beklaidžiojantis kūrybiniais vieškeliais poetas, eseistas ir žurnalistas dažnai užklysdavo ir į Varėnos krašto istorinę praeitį, dabartį bei Dzūkijos žmonių likimus.

Visi pažinojusieji S. Stacevičių, patvirtins, jog jis buvo ne tik talentingas kūrėjas, bet ir nepaprastai jautrus ir tyras žmogus, mylintis žmones ir visą Dievo kūriniją.

Velionis buvo pašarvotas Merkinėje, laidojimo namuose, o sausio 12 dieną palaidotas Merkinės kapinėse.

Liūdime dėl gerbiamo S. Stacevičiaus mirties ir uždegdami laiko vėjų neužpučiamą atminimo bei pagarbos žvakutę savo sielose, tariame tylų užuojautos žodį jo šeimai, artimiesiems, kolegoms, visai kūrėjų bendruomenei, jo kūrybos gerbėjams ir visiems pažinojusiems šią iškilią asmenybę žmonėms.

Romanos Vaičkutės-Skliutienės nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“