2013 m. sausio 25 d.    
Nr. 4
(2028)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Tikėjimas ir sąžinė Europos teismo sprendimuose

Mindaugas BUIKA

Nadia Eveida, Širli Čaplin, Lilijana
Ladele ir Garis Makfarleinas

Religinės simbolikos klausimai

Europoje užregistruojant vis daugiau netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis atvejų, plataus dėmesio susilaukė Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) verdiktas keturių Didžiosios Britanijos piliečių byloje, nagrinėjant jų skundus dėl teisės į religijos laisvę pažeidimų. Dabartinėje „sekuliarizacijos dvasioje“, nors EŽTT formaliai pripažino šios laisvės svarbą įgyvendinant piliečių teises, tačiau tais sprendimais tarsi paskatino ne tik rafinuotus, bet tiesiog primityvius pretekstus viešos tikėjimo raiškos paneigimui. Minėtuose verdiktuose aiškiai vyrauja „laiko ženklai“, kuriuose palankumas teikiamas homoseksualizmui, prieštaravimui primetant homofobijos etiketę.


Bažnyčiai rūpi migrantų vargai ir viltys

Mindaugas BUIKA

Bažnyčios pozicija

Prisimenant Šventosios Šeimos politinio prieglobsčio paieškas antikiniame Egipte, bandant išvengti Erodo galimo susidorojimo su Kūdikėliu Jėzumi, rūpinantis daugelio milijonų dabartinių migrantų ir pabėgėlių reikalais, Bažnyčia kasmet mini Pasaulinę migrantų dieną. Šiemet sausio 13-ąją, jau 99-ąjį kartą, popiežius Benediktas XVI tradiciškai paskelbė kreipimąsi, pavadintą „Migracija – tikėjimo ir vilties piligrimystė“, kuriame vėl primena savo mokymą, jog „kiekvienas migrantas yra žmogus, turintis neatimamas pagrindines teises, kurias visiems privalu gerbti visomis aplinkybėmis“ (enciklika „Caritas in Veritate, 11).


Patepimas Jam ir mums

Kun. Vytenis Vaškelis

Keturiasdešimties dienų dykumos pasninko sustiprintą savo Sūnų Jo tėviškėje Nazarete Dievas Tėvas patepė Šventąja Dvasia, kuri, pasak Bažnyčios mokytojų, yra patepimo versmė ir viršūnė. Kristus (gr. christos – pateptasis), visus šėtono gundymus atrėmęs (plg. Lk 4, 1–13), buvo visiškai pasirengęs išlaisvinti visų laikų žmonijos nuodėmės belaisvius, kad jie, savo vidumi praregėję, suvoktų, jog tikrasis jų Gelbėtojas yra Jis, kuriam lenkiasi Visata ir prieš kurį suklumpa ant kelių kiekvienas geros valios žmogus (plg. Fil 2, 10).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija