2013 m. sausio 25 d.    
Nr. 4
(2028)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Tikėjimas ir sąžinė Europos teismo sprendimuose

Mindaugas BUIKA

Nadia Eveida, Širli Čaplin, Lilijana
Ladele ir Garis Makfarleinas

Religinės simbolikos klausimai

Europoje užregistruojant vis daugiau netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis atvejų, plataus dėmesio susilaukė Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) verdiktas keturių Didžiosios Britanijos piliečių byloje, nagrinėjant jų skundus dėl teisės į religijos laisvę pažeidimų. Dabartinėje „sekuliarizacijos dvasioje“, nors EŽTT formaliai pripažino šios laisvės svarbą įgyvendinant piliečių teises, tačiau tais sprendimais tarsi paskatino ne tik rafinuotus, bet tiesiog primityvius pretekstus viešos tikėjimo raiškos paneigimui. Minėtuose verdiktuose aiškiai vyrauja „laiko ženklai“, kuriuose palankumas teikiamas homoseksualizmui, prieštaravimui primetant homofobijos etiketę.

Sausio 15 dieną EŽTT būstinėje Strasbūre (Prancūzija) paskelbtame sprendime patenkintas tik vienas iš keturių ieškinių, kai po beveik septynerius metus trukusios teisminės kovos buvo pripažinta, jog britų civilinės aviacijos kompanijos „British Airways“ darbuotoja vyresnybės neteisingai diskriminuota, reikalaujant pašalinti kryželį nuo ant kaklo nešiojamos grandinėlės. Administracija teikė, kad 60-metė koptė krikščionė Nadia Eveida, kuri valstybinėje avialinijoje registratore dirbo nuo 1999 metų, turi pašalinti šį tikėjimą ženklinantį simbolį, nes jis, neva, nesiderina su „aprangos kodu“, nors musulmonams sikhams ar judėjams buvo leista nešioti jų religiją atspindinčius galvos dangalus. Nepaklusus šiems reikalavimams 2006 metais N. Eveida buvo atleista iš darbo, bet vėliau „British Airways“ pakeitė nuostatas, ir ji sugrąžinta į pareigas. Dabar EŽTT pripažino, kad moteris buvo diskriminuojama, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 9 ir 14 str., ginančius minties, sąžinės ir religijos laisvę ir draudžiančius neteisingą išnaudojimą. Didžiosios Britanijos vyriausybė bus priversta išmokėti piniginę kompensaciją ir padengti teismo išlaidas.

Panašiai buvo diskriminuojama ieškinį EŽTT pateikusi vienoje valstybinėje Anglijos ligoninėje slauge dirbusi 57 metų krikščionė Širli Čaplin, kuriai vyresnybė liepė pašalinti ant grandinėlės nešiotą sidabrinį kryželį. Tik šį kartą sekuliaristai buvo sugalvoję primityvų pretekstą: esą koks nors ligonis gali nuplėšti tą kryželį ir susižeisti, nors per 30 metų, kiek ligoninėje dirbo Š. Čaplin, tokio atvejo nebuvo pasitaikę. Pagaliau ligoninės palatose pilna kitų dalykų, kuriuos galima griebti ir susižeisti, bet į juos nekreipiama jokio dėmesio, o štai mažas kryželis „užkliuvo“. Nepaklausiusi reikalavimo jį nusiimti Š. Čaplin buvo perkelta į kitas pareigas ir vėliau iš viso atleista iš darbo. Nepaisant tokio krikščionės paniekinimo ir įskaudinimo, minėtas primityvus „saugumo“ pretekstas EŽTT pasirodė pakankamas, ir jis savo verdikte ligoninės vadovybės elgesį pateisino. Akivaizdu, kad šis sprendimas yra paskata ieškoti panašių ar kitokių pretekstų tikinčiųjų diskriminavimui ir religijos šalinimui iš viešosios aplinkos.

Apgailėtinas diskriminavimo teisinimas

Esant dabartiniam homoseksualizmo „sakralizavimui“, Europos žmogaus teisių teismas atmetė kitų dviejų britų piliečių ieškinius, nagrinėtus toje pačioje byloje, kai jie dėl neigiamo krikščioniško požiūrio į tos pačios lyties porų seksualinius santykius prarado savo darbą valstybinėse įstaigose. Homoseksualų porų vadinamoji partnerystė Didžiojoje Britanijoje įteisinta 2004 metais (dabar dedamos pastangos legalizuoti ir jų „santuokas“), tačiau santuokinio gyvenimo konsultantas Garis Makfarleinas dėl savo krikščioniškų įsitikinimų pareiškė nenorą patarinėti gėjams ir lesbietėms, kaip jiems „pagerinti“ seksualinius santykius. Antru atveju vienos Londono savivaldybės santuokų rūmų darbuotoja Lilijana Ladele dėl krikščioniško nusistatymo atsisakė civiliškai registruoti homoseksualų poras. Abu šie asmenys patyrė vyresnybės drausmines sankcijas, neteko darbo ir kreipėsi EŽTT pagalbos, kad būtų užtikrinta jų sąžinės prieštaravimo teisė.

Paminėtina, kad 16 metų nepriekaištingai santuokų rūmuose išdirbusi L. Ladele siūlė administracijai perkelti ją į kitas pareigas, teigdama, jog įstaigoje buvo daugiau darbuotojų, kurie ją galėjo pakeisti, kai iškildavo reikalas registruoti homoseksualų poras. Tačiau vadovybė, apkaltinusi ją homofobija, iškėlė ultimatumą, kad L. Ladele arba atliktų homoseksualų registracijos ceremoniją, arba iš viso bus pašalinta. Panašų darbdavių priešiškumą pajuto ir G. Makfarleinas, kuris išreiškė susirūpinimą dėl poreikio homoseksualus konsultuoti „seksualinės terapijos“ klausimais, kuriems jis, kaip krikščionis, prieštarauja ir tiesiog nežinąs, ką patarti.

„Aš tiesiog norėjau dirbti savo darbą krikščioniškojo tapatumo šviesoje, bet buvau išpeiktas ir nubaustas dėl tokio savo nusistatymo ir tikėjimo“, – aiškino psichologas. O įskaudinta Š. Čaplin teisingai teigė: „Mano tikėjimas nėra tik tai, ką aš galiu turėti, bet „privalau palikti namuose, kai einu į darbą“.

EŽTT teisėjams šių argumentų nepakako, ir jie savo verdikte nurodė, kad „bet kokios formos kitoks elgesys“ individų seksualinės orientacijos atžvilgiu negali būti pateisintas, jeigu nėra pateiktos „ypatingai įtikinamos priežastys“. Tokioje (Didžiosios Britanijos) situacijoje, kai homoseksuali partnerystė įstatymu prilyginta heteroseksualiai santuokai, reikia užtikrinti teisinę jos santykių apsaugą visose sferose. Buvo pabrėžta galimybė netgi apriboti individų teisę reikšti savo religinį tapatumą (šiuo atžvilgiu per sąžinės prieštarą), jeigu tai „kėsinasi“ į kitų teises. Tiesa, du iš septynių kolegijos teisėjų išreiškė kitą nuomonę L. Ladele atžvilgiu, paminėdami, kad santuokas ji registravo jau seniai ir todėl net įsivaizduoti negalėjo, kad po kiek laiko taip daryti teks ir homoseksualų poroms, nors tai, jos įsitikinimu, prieštarauja Dievo įstatymui. Administracija turėjo ieškoti kompromisų su savo ilgamete ir pavyzdinga darbuotoja, o ne ją terorizuoti. Nors valstybė privalo gerbti asmens sąžinės laisvę, kuri yra pamatinė, bet šiuo atveju pirmenybė suteikta homoseksualų teisių ideologinei doktrinai ir nueita „aklo politinio korektiškumo keliu“, nurodė verdiktui nepritarusi teisėjų mažuma. Jos nuomone, toks prievartinis reikalavimas veikti prieš sąžinę ir taikyti radikalią bausmę – atleidimą iš darbo – nėra būdingas tikrai demokratinei visuomenei.

Būtinas krikščioniškas aktyvumas

Didžiosios Britanijos vyriausybė, kurią sudaro dešiniųjų partijų (konservatorių ir liberalų) koalicija, minėtoje keturių ieškovų byloje EŽTT, žinoma, gynė juos diskriminavusių valstybinių įstaigų vadovų poziciją. Vyriausybės atstovas teismo posėdžiuose aiškino, kad avialinijų darbuotojai ir ligoninės slaugei uždraudimas nešioti kryželius nekliudė „privačiai“ praktikuoti savo religiją. Jeigu šioms krikščionėms iškilo problemų dėl tikėjimo raiškos darbo vietoje, tai jos „turėjo pasirinkimą palikti savo pareigas ir susirasti kitą darbą, kuriame jos nebūtų diskriminuojamos“. Tačiau po palankaus EŽTT sprendimo N. Eveidos atžvilgiu vyriausybės premjeras Deividas Kameronas paskubėjo pareikšti, kad jis „sužavėtas, jog EŽTT buvo palaikyta principinė galimybė nešioti religinius simbolius darbo vietoje“. Stebėtojai primena, kad anksčiau vasarą kalbėdamas Didžiosios Britanijos parlamente D. Kameronas pažadėjo pakeisti skirtingai interpretuojamus įstatymus, „kad būtų visiškai aišku, jog žmonės gali laikyti religijos simbolius darbe“.

Taigi, kaip teigia krikščioniškos teisės britų žurnalo „Christian Law Review“ redaktorius Džonas Dadingtonas, „dar ne viskas prarasta ir šalies vyriausybei pakartotinai svarstant žmogaus teisės klausimus, krikščionims – kaip ir kitų religijų išpažinėjams – reikia pateikti aiškius ir tvirtus argumentus dėl tikybos apgynimo įstatymais“. Katalikus tai daryti skatina dabar švenčiami Tikėjimo metai ir didesnis rūpinimasis savąja religija teisinėje plotmėje. Kova už prigimtinę šeimą ir santuoką Didžiojoje Britanijoje patiria sunkius išbandymus, kadangi „pažangusis“ konservatorius D. Kameronas yra pasišovęs įteisinti homoseksualų „santuoką“, nors tam nepritaria daugelis jo partijos narių ir konservatorių parlamentarų, kurie grasina palikti savo frakciją dėl tokios įvykių eigos. Tai aktualu ne tik Didžiajai Britanijai ar socialistų valdomai Prancūzijai, kur vyksta ypač aštrios diskusijos homoseksualų „santuokos“ tema, bet ir kitoms kontinento šalims.

Reaguodamas į minėtą EŽTT sprendimą Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Dominykas Mambertis sakė, kad tokios bylos rodo, kokie sudėtingi dabar klausimai, susiję su religijos ir sąžinės laisve, sprendžiami dabartinėje Europos visuomenėje, paženklintoje tikybų įvairovės ir vis labiau stiprėjančio sekuliarizmo. Sausio 16 dieną duotame interviu „Vatikano radijui“ jis pabrėžė, jog, nepaisant visų tų klausimų moralinio kontroversiškumo, sąžinės laisvė privalo būti gerbiama. Tai ne tik nekliudo tolerantiškos visuomenės pliuralizmui, bet tiesiog yra jo sąlyga. Arkivyskupas D. Mambertis priminė popiežiaus Benedikto XVI susitikime su Vatikane akredituotais diplomatais sausio 7 dieną išreikštą autoritetingą nuomonę, kad, siekiant efektyviai apsaugoti religijos laisvės įgyvendinimą, privalu gerbti teisę į sąžinės prieštaravimą, žmogaus orumą, kurti tikrą, laisvą ir demokratišką visuomenę. Bažnyčia turi pabrėžti prigimtinį sąžinės gebėjimą skirti gėrį nuo blogio ir atitinkamai veikti. Tai yra tikros laisvės ištakos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija