|
Disidentai kreipėsi į Generalinį prokurorą
Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupės nariai Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Petras Gvazdauskas, Petras Musteikis, s. Nijolė Sadūnaitė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą Darių Valį su pareiškimu Dėl Lietuvos prokurorų sprendimų pasipriešinimo okupacijai bylose tarnybinio patikrinimo. Jame teigiama, kad pasipriešinimo okupacijai organizacijos padarė pagrįstą išvadą, jog bylose, susijusiose su pasipriešinimu Lietuvos okupacijai ir čekistų bei kolaborantų aktyviai vykdytu Lietuvos patriotų persekiojimu, prokuratūros sistema daugeliu atvejų vilkina tyrimus ir vertina faktus pagal sovietinę teisinę sąmonę, remdamasi nepatikimais KGB dokumentais ir nepaisydama Europos šalių praktikos, vertinant kolaboravimą su fašistine Vokietija. Tai liudija apie sovietinio mentaliteto gajumą, kai nepaisoma valstybinės teisinės sąmonės, iškreipiama ar net atmetama pasipriešinimo okupacijai kovos prasmė ir žengiamas itin pavojingas žingsnis, neigiant pačią nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją, teigiama pareiškime.
Nepaisant apgailėtinos tyrimo kokybės šiose bylose, prokurorai už savo darbą prieš nieką neatsako, t. y. veikia kaip absoliučiai nepriklausoma, niekam neatskaitinga ir niekada neklystanti struktūra. Pareiškėjai prašo, kad Lietuvos prokuratūra atliktų dviejų bylų tyrimo ir vertinimo tarnybinį patikrinimą ir nustatytų, kiek šiais atvejais esama žemos prokurorų kvalifikacijos, politinio angažuotumo, Lietuvos pasipriešinimo okupacijai istorijos nesupratimo, tyčinio simuliavimo ar paprasto tingėjimo. Minimos partizano Adolfo Ramanausko žūties ir Algimanto Andreikos bylos.
Byla dėl partizano A. Ramanausko suėmimo, kankinimo ir žūties iškelta 1992 09 16 ir sustabdyta 1993 01 29 (po 4 mėnesių ir 13 dienų). 1993 05 27 byla atnaujinta ir 1993 09 15 sustabdyta (po 3 mėn. ir 18 dienų). 1996 04 24 byla atnaujinta ir 1997 06 24 sustabdyta (po 1 metų ir 2 mėnesių). Nepateikti kaltinimai tuomet žinomiems 20 čekistų, kurie dalyvavo partizano A. Ramanausko paieškose, suėmime, tardyme ir kankinime. Už labai gerą veiklą šioje represinėje operacijoje buvo apdovanoti čekistai: pulkininkas J. F. Sinycinas, pulkininkas L. Martavičius (ypatingu žiaurumu pasižymėjęs budelis), majoras J. Bukauskas, majoras N. Dušanskis, majoras J. Krugovcovas, majoras N. Putveinas, kapitonas G. Kolesnikovas, vyresnysis leitenantas P. Petraitis, leitenantas I. Vorobjovas, jaunesnysis leitenantas D. Antanavičius, seržantė J. Strabikaitė, seržantas J. Petrulis.
Partizano A. Ramanausko išdaviko A. Urbono byla pradėta tirti 1998 11 17, t. y. praėjus 6 metams, 2 mėnesiams ir 1 dienai po to, kai pradėta tirti pagrindinę bylą dėl A. Ramanausko žūties. Iš esmės tai viena byla, todėl sveiku protu nesuvokiama, kaip, nagrinėjant pirmąją bylą, buvo įmanoma nežinoti išdaviko A. Urbono vaidmens ir nerasti priežastinio ryšio su A. Ramanausko byla. Kas ir dėl kokių motyvų priėmė tokį pavėluotą sprendimą? Vien KGB archyviniuose dokumentuose yra daugiau nei 130 agento A. Urbono raštiškų pasipriešinimo dalyvių įskundimų. 2000 07 10 (po 1 metų, 8 mėnesių ir 23 dienų) byla sustabdyta motyvuojant, kad bus laukiama, kol iš Rusijos bus gauta archyvinė KGB agento ,,Žinomas asmens ir darbo byla! Kas išmąstė tokį dirbtinį argumentą? Juk visuotinai žinoma, jog Rusijos KGB istorijoje nebuvo atvejo, kad ši struktūra išduotų užsieniui savo agento bylą.
Lietuvos ypatingajame archyve yra čekisto N. Dušanskio dienoraštis, kuriame jis aprašo partizano A. Ramanausko suėmimo operaciją ir atvirai įvardina lemtingą išdaviko A. Urbono vaidmenį šiame nusikaltime.
Agento ir išdaviko namuose A. Ramanausko suėmimo dieną kartu buvo partizano žmona Birutė nenuginčijamas liudininkas. Sulaukta agento A. Urbono mirties. Išlaukus 6 metus, 10 mėnesių ir 6 dienas, byla nutraukta (2005 09 23).
Niekaip nebuvo pradėta čekisto N. Dušanskio byla. Tai aktyvus ir uolus NKVD, MGB, KGB papulkininkis, vietinis kolaborantas nuo 1940 metų. Jo byla tiriama tik nuo 1996 06 20, o 1998 07 25 (po 2 metų, 1 mėnesio ir 5 dienų) sustabdyta. 1999 04 02 byla atnaujinta ir 1999 10 04 (po 6 mėnesių ir 2 dienų) sustabdyta. Sulaukta jo mirties Izraelyje 2008 02 24. Tyrimas truko 11 metų, 8 mėnesius ir 4 dienas. Kodėl byla neperduota Lietuvos teismui ir jis nebuvo teisiamas už akių?
1988 09 28 įvyko Lietuvos KGB organizuota ir milicijos rankomis įvykdyta smurto akcija ,,bananų balius prie Vilniaus Katedros. Bado streikas, kurį centrinėje sostinės aikštėje paskelbė Algimantas Andreika, iškėlęs esminį ir iki tol negirdėtą reikalavimą paleisti iš Rusijos lagerių ir kalėjimų lietuvių politinius kalinius, buvo istorinis įvykis ir nepaprastai drąsus veiksmas, laisvės priešaušryje ypatingai sujudinęs visą Lietuvos atgimimo judėjimą, telkęs ir įkvėpęs žmones nebijoti priešintis ir aktyviais veiksmais reikalauti tikrų laisvės garantijų nepriklausomybės. Okupacinės milicijos kapitonas Z. Bernotas 1988 metų rugsėjo 29 dieną milicijos patalpose mušė, spardė, smaugė, sunkiai sužalojo suimtąjį A. Andreiką ir kitus protesto dalyvius. Okupacinė Vilniaus prokuratūra buvo priversta po 7 mėnesių 1989 04 27 vis dėlto iškelti bylą Z. Bernotui. Tomis politinėmis aplinkybėmis buvo surinkta rimta ir patikima kaltinimo medžiaga. 1989 metų gruodžio 15 dieną SSSR prokuratūros vyresnysis tyrimo ir tardymo valdybos vidaus reikalų organuose prokuroras V. V. Popovas (Maskva) nutraukė bylą prieš Z. Bernotą, ,,nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų. Po 1990 metų kovo 11 dienos niekas šios bylos net nepajudino. Lietuvos prokuratūra negynė Lietuvos piliečio teisių. A. Andreika ilgai gyveno užsienyje, gydėsi sunkias traumas, patirtas suėmimo metu. 1999 09 28 dėl netiriamos bylos jis kreipėsi į generalinį prokurorą. 1999 12 08 (po 8 metų, 8 mėnesių ir 27 dienų) Vilniaus miesto apylinkės prokurorė Lina Urbonienė nusprendė bylos netirti ir nutraukti ją dėl senaties, pagal seną okupacinę veikos kvalifikaciją pareigybinių įgaliojimų viršijimas. Darytina išvada, jog ši byla buvo žinoma, bet sąmoningai laukta, kad būtų galima ją nutraukti. Prokurorų neveiklumas buvo apskųstas. 2006 05 12 Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka nutraukė ikiteisminį tyrimą. Dar kartą skųstasi. 2009 02 10, po trejų tyrimo metų, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernatavičius nutraukė tyrimą dėl senaties sovietinės okupacinės kvalifikacijos pagrindu. Byloje neapklaustas to meto Vilniaus miesto prokuroras A. Klimavičius, tyręs šią bylą. Beje, joje yra duomenų, kad Z. Bernotas tąsyk sužalojo ir daugiau asmenų.
Pareiškimą pasirašė Algirdas Endriukaitis,
Balys Gajauskas, Petras Gvazdauskas, Petras Musteikis, s. Nijolė Sadūnaitė.
© 2013 XXI amžius
|