Kurianti
Lietuva

2013 metai

Atmintis

Paminėtos vaikų poeto gimimo metinės

Rūta Averkienė

Pirmosios Martyno Vainilaičio literatūrinės premijos laureatė, rašytoja Elena Kurklietytė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas

Poeto žmona dailininkė Sofija Vainilaitienė ir Varėnos kultūros centro fojė veikusios iliustracijų M. Vainilaičio kūrybos motyvais parodos autorės Irena Žviliuvienė ir Živilė Žviliūtė

Kun. Pranciškus Čivilis Vaitakarčmyje, gimtojoje poeto M. Vainilaičio sodyboje, šventina atminimo lentą

Malda prie M. Vainilaičio kapo

Varėnos kultūros centre vykusiame atsiminimų vakaro dalyviai – rašytojai. Kalba M. Vainilaičio bičiulis literatūros kritikas Petras Bražėnas. Poeto žmona dailininkė Sofija Vainilaitienė – antra iš kairės

Prisiminimų vakarą vainikavo Jono Tamulionio opera „Bruknelė“ pagal to paties apvadinimo M. Vainilaičio poemą

Renginio dalyviai turėjo progą nusipirkti spalvingai iliustruotų Martyno Vainilaičio knygelių

Varėnoje paminėtos vieno žymiausių kraštiečių – vaikams rašiusio poeto, daugybės eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių autoriaus, vertėjo Martyno Vainilaičio 80-osios gimimo metinės. Šia prasminga proga į Varėną suvažiavo jo artimieji, kolegos, buvę bendradarbiai, draugai bei visi, kam nesvetimas stebuklinga žodžio galia išties užburiantis M. Vainilaičio kūrybos pasaulis.

Šv. Mišias už iškilų kraštietį Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo šios parapijos klebonas kun. Pranciškus Čivilis.

Vėliau visi rinkosi M. Vainilaičio gimtinėje – pušynėliuose pasislėpusiame Mergežerio kaime, kur poetas gimė, augo ir prieš septynerius metus čia vėl sugrįžo amžiams. Mažutėse išlakiomis pušimis apsisiautusiose gimtojo kaimo kapinaitėse, kur poetas atgulė amžinojo poilsio, kur jo garbei pastatytas paminklas – žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūra „Angelas“, – prie kapo pasimeldėme ir uždegėme atminimo žvakutes. Šalia tėvų, kitų giminės narių paminklų angelo su knyga rankoje skulptūra bei iškaltos paties poeto eilės, kurias žmona Sofija rado rašomojo stalo stalčiuje po jo mirties, atrodo išties įspūdingai.

Didžioji jo kūrybos puoselėtoja ir atminimo įamžinimu gimtajame kaime, sodyboje Vaitakarčmyje ir kitur besirūpinanti žmona, žymi dailininkė Sofija Vainilaitienė, perskaitė ant paminklo iškaltus žodžius: „Išlakios pušys dangų remia. Žydroji vyturio malda. Aš sugrįžau į savo žemę. Ir neišeisiu niekada. Su savo protėviais kalbėsiu daininga dzūkiška šneka, o Jums aš volunge čiulbėsiu, šnarėsiu kadagio šaka“. Ji sakė, kad M. Vainilaitis neabejotinai laimingas, sugrįžęs į tas vietas, kur prabėjo jo vaikystė, „o mums belieka nepamiršti takų į jo atminimo vietas“.

Prisiminę poetą ir jo atminimą pagerbę malda, visi apsilankė jo gimtojoje sodyboje, kurioje buvo atidengta atminimo lenta. Ją atidengė S. Vainilaitienė, poeto sesuo ir Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, pašventino kun. P. Čivilis. Atminimo lentoje iškaltos poeto eilės tarsi iliustruoja, įprasmina visos jo gausios kūrybos svarbą: „Ateikit, – niekad neapvilsiu, dainelė šypseną pratęs. Saulutės aukso Jums pripilsiu, – ištieskit baltas rankutes! Ateikit, – kelia pūgą žvainą pietys į obelis žvainas. Tegu visi vaikai ateina į mano širdį, į dainas!“

Žmona Sofija dalijosi prisiminimais, kaip pirmą kartą su Martynu čia atvyko ir kaip nuo tada šitas kraštas ją pavergė savo grožiu. Sodybą puošia didelis, inkilais padabintas paties Martyno sodintas ąžuolas. Ji pastebėjo, kad visose poeto knygose, kurių parašė per trisdešimt, gražiai sušvyti geriausios lietuvių poezijos vaikams ypatybės – jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai. Dėl to neabejotinai „kalti“ ir gimtasis Mergežerio kaimas, ir pamėgtoji Vaitakarčmio sodyba, kurioje jis vasarodamas kūrė beveik tris dešimtmečius, kurioje žmonos Sofijos rūpesčiu įkurtas skulptūrų parkas ir muziejus „Ežio dvaras“.

Vakarop visi gausiai susirinko į Varėnos kultūros centre vykusį atsiminimų vakarą „Gyvasis Martyno Vainilaičio pasaulis“. Fojė veikė nuostabi menininkių Irenos Žviliuvienės ir Živilės Žviliūtės iliustracijų M. Vainilaičio kūrybos motyvais paroda. Pagerbti M. Vainilaičio atvyko ir šios parodos autorės, ir gausus būrys žymių žmonių, jo buvusių kolegų, bendradarbių – poetų, rašytojų, menininkų: literatūros kritikai Petras Bražėnas, Jonas Linkevičius, rašytojai Vytautas Račickas, Vytautas Bubnys, Elena Kurklietytė, Virgina Šukytė, poetai Antanas Jonynas, Alma Karosaitė, Birutė Jonuškaitė, Aldona Ruseckaitė, skulptorius Antanas Kmieliauskas, dailininkai Bronius Leonavičius kiti.

Atsiminimų vakaras prasidėjo poeto tėvo Jono Vainilaičio įdainuota dzūkų liaudies daina iš 1969 metais sukurto filmo „Rūta žalioji“, paties Martyno „gyvu žodžiu“ ir jaunosios varėniškės Silvijos Čekuolytės padeklamuotu M. Vainilaičio eilėraščiu „Dzūkiška skaičiuotė“.

Varėnos rajono savivaldybės meras V. Mikalauskas pasveikino visus, gausiai susirinkusius pagerbti vaikų poeto atminimą. „Džiugu, kad ne tik minime M. Vainilaičio jubiliejų, bet ir turime gražią galimybę pristatyti jo poeziją. Jis padovanojo itin vertingą dovaną visiems Lietuvos mažiesiems skaitytojams. Juk „atverti“ vaiko sielą yra daug sunkiau nei rašyti suaugusiems. Itin džiugu, kad šio kūrėjo eilėraščiai, poemos skatina pažinti ir gražią Lietuvos gamtą, daug sužinoti apie lietuvių mitologiją...“ Rajono vadovas padėkojo pagrindinei Martyno Vainilaičio kūrybos ir atminimo puoselėtojai – žmonai Sofijai Vainilaitienei – ir įteikė jai gėlių. Meras paminėjo, kad visiems Lietuvos vaikams su savo tėveliais reikėtų apsilankyti „Ežio dvare“ Vaitakarčmyje, kur kas antri metai vyksta vaikų poezijos festivaliai.

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas A. Jonynas sakė, jog gera knyga gali ne tik sužadinti vaizduotę, bet net ir pakeisti jaunojo skaitytojo gyvenimą, o M. Vainilaičio poezija tokia ir buvo – galinti užburti lietuviško žodžio įtaigumu.

Įdomiais atsiminimais apie poeto kūrybą ir gyvenimą dalijosi jo bičiulis, literatūros kritikas P. Bražėnas, pastebėjęs, kad Martynas buvo Dievo ir gamtos apdovanotas reta dovana – gebėjimu prabilti į vaikus. „Martynas turėjo susidėliojęs dvasinių vertybių hierarchiją, jautė ypatingą ryšį su istoriniu, etniniu tautos paveldu. Tai jis neabejotinai paveldėjo iš savo tėvų ir stengėsi perteikti savo skaitytojams. Neįtikėtina, kaip meistriškai valdydamas metaforas, jis išliko suprantamas ir aiškus vaikams. Juk jo kūryboje kalba kiekvienas gyvas padaras, kiekvienas augalėlis“, – kalbėjo P. Bražėnas.

Pirmosios M. Vainilaičio literatūrinės premijos laureatė, rašytoja E. Kurklietytė pastebėjo, kad jo kūryboje personažai tokie įtikinami ir tikri, kad mažieji skaitytojai net neabejoja, jog miškuose ir pelkėse gyvena monai, maumai ir laumės. „O Varėnos savivaldybės bei Varėnos viešosios bibliotekos pastangomis įsteigta literatūrinė M. Vainilaičio premija – pats prasmingiausias kūrėjo įamžinimas“, – sakė E. Kurklietytė.

Prisiminimais dalijosi poetė A. Karosaitė, su M. Vainilaičiu vaikams skirtame žurnale „Genys“ dirbęs rašytojas V. Račickas, daug su poeto šeima bendravusi ir po Varėnos kraštą keliavusi varėniškė mokytoja Aldona Žilinskienė, pati S. Vainilaitienė. Knygos apie poetą „Su volungėlės plunksna“ autorius rašytojas J. Linkevičius kalbėjo apie kūrybinį M. Vainilaičio kelią ir sakė, kad Varėną reikėtų paskelbti vaikų poezijos sostine, nes čia gimė, augo ir amžinojo poilsio sugrįžo ne tik M. Vainilaitis, čia sklando ir kito žymaus vaikams rašiusio poeto – Anzelmo Matučio – dvasia.

Prisiminimų vakarą vainikavo Jono Tamulionio opera „Bruknelė“ pagal to paties pavadinimo M. Vainilaičio poemą. Operos ištraukas scenoje atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistai Julija Stupnianek, Liudas Norvaišas, Kęstutis Alčauskis, Vytautas Pakula, Eugenija Klivickaitė, Inesa Linaburgytė, akomponavo Olga Taškinaitė.

Jubiliejinį poeto M. Vainilaičio minėjimą organizavo Varėnos viešosios bibliotekos kolektyvas.

Visos M. Vainilaičio knygos – „Vyturiai palydi plūgą“, „Pupų pėdas“, „Varnėnų skudučiai“, „Dundulis dunda“, poemėlė „Ežio namas“, eiliuotos pasakos „Bruknelė“, „Kaulo bobos apžavai“, „Pelėdos giesmė“, „Sidabrinė kultuvėlė“, „Karaliaus žentas“, „Nykštukas Kilipštukas“, poemos „Skruzdėlytė po kanopa“ ir „Ežiukai devyžiukai“, eilėraščių rinkinys „Gegutės šaltinis“ bei kitos – yra labai mėgiamos mažųjų skaitytojų.

M. Vainilaičio kūryba įvertinta aukštais apdovanojimais: rinktinė „Mano volungėlė“ pelnė Respublikinę premiją, rinkinys „Spalvoti nykštukai“ – Kosto Kubilinsko premiją.

Už nuopelnus vaikų literatūrai poetui įteikta Sostinės premija, už „Kalvio pasaką“ – Vytauto Tamulaičio premija, „Kaulo bobos apžavai“ pripažinti geriausia 1999 metų vaikų bei paauglių knyga ir apdovanota IBBY Lietuvos skyriaus premija, o „Sidabrinė kultuvėlė“ – geriausia 2002 metų vaikų poezijos knyga. 2004 metais M. Vainilaitis tapo pirmuoju Vaikų literatūros premijos laureatu ir pelnė tarptautinį apdovanojimą – jo pavardė įrašyta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) Garbės knygą. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai 2003 metais M. Vainilaičiui įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.

Tą vakarą renginio dalyviai turėjo progą nusipirkti ir spalvingai iliustruotų M. Vainilaičio knygelių.

Varėna
Autorės nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“