Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Paskatinta jaunoji prozininkė

Bronius VERTELKA

Penktoji K. Barėno literatūros premijos laureatė Jurga Tumasonytė

Sausio 14-ąją atėjusieji į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salę turėjo progą susipažinti su 2012 metų Kazimiero Barėno literatūros premijos laureate Jurga Tumasonyte. Tokį įvertinimą ji pelnė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė“.

Premija įsteigta kraštiečių – Marijos ir Kazimiero Barėnų – sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką. Ji skiriama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausiai vertinamą jaunojo autoriaus (iki 35 metų) prozos knygą.

2012 metų K. Barėno literatūros premijai gauti (be J. Tumasonytės) dar buvo pristatyta Akvilė Žilionytė už kartu su Kęstučiu Navaku parašytą epistoliarinio žanro knygą „Visi laiškai – žirafos“.

Taigi jau paskelbti penki garbingos K. Barėno literatūros premijos laureatai. Pirmoji, 2008 metų laureatė – prozininkė Laura Sintija Černiauskaitė už romaną „Benedikto slenksčiai“, 2009-ųjų laureatas – prozininkas Andrius Jakučiūnas už romaną „Tėvynė“, 2010-ųjų laureatė – Zita Toleikytė už apsakymų knygą „Garstyčių namas“ ir 2011 metų laureatė – Sandra Fomina už romaną „Mes vakar buvome saloje“.

Apie žymų lietuvių išeivijos veikėją Didžiojoje Britanijoje K. Barėną pasakojo G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriaus vadovė Audronė Palionienė. Jis gimė Stanionių vienkiemyje netoli Panevėžio. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigė lituanistikos ir pedagogikos studijas. 1944-aisiais, artėjant frontui, K. Barėnas pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 metų apsigyveno Anglijoje. Jis nepriėmė kitos valstybės pilietybės. Tokią nuostatą paaiškino trumpai: „Dviejų Tėvynių nebūna“.

K. Barėnas žinomas kaip rašytojas, jis – penkių novelių knygų ir keturių romanų autorius. Net keturios jo knygos parašytos po sunkaus darbo tekstilės fabrike. K. Barėnas vadovavo „Nidos“ knygų klubo leidyklai, rinko spaudai ir redagavo apie 80 knygų, dirbo laikraščio „Europos lietuvis“ redaktoriumi. Mančesteryje įkūrė knygų leidyklą „Pradalgė“. Redagavo ir išleido 10 literatūros almanachų „Pradalgė“ tomų. Rengė istorinę informacinę apybraižą apie Didžiosios Britanijos lietuvius. Paskelbė daug recenzijų ir literatūrinių straipsnių (dažniausiai Kazimieraičio slapyvardžiu), publicistinių rašinių. Vertė į lietuvių kalbą užsienio autorių kūrinius.

K. ir M. Barėnai G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai patikėjo rūpintis ir išsaugoti ateities kartoms didelę vertingų knygų ir rankraščių kolekciją, kurią norėjo saugoti visi didieji Lietuvos archyvai. Bibliotekos direktorės Rimos Maselytės dėka K. Barėno biblioteka ir archyvas per keletą etapų atkeliavo į Panevėžį. Bibliotekos lankytojams suteikta galimybė naudotis visa K. Barėno asmenine biblioteka – daugiau kaip trimis tūkstančiais egzempliorių spaudinių – Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje, Australijoje, Lietuvoje bei kitose šalyse išleistomis knygomis įvairiomis kalbomis ir periodiniais leidiniais.

1997 metais K. Barėnas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu, o premija rūpinasi jo žmona Marija, gyvenanti Anglijoje, kartu su biblioteka.

Buvusios savo studentės J. Tumasonytės kūrybą vertino literatūrologas, Vilniaus universiteto docentas dr. Regimantas Tamošaitis. Jis lygino ją su žinoma novelių meistre Bite Vilimaite. Knygos „Dirbtinė muselė“ ištrauką skaitė aktorė Elona Karoblytė. Bibliotekos direktorė R. Maselytė perskaitė K. Barėno literatūros premijos komiteto 2012 metų gruodžio 27-osios sprendimą, kuriuo premija skiriama J. Tumasonytei, ir ją įteikė.

Apie save ir savo kūrybą su švelniu, gražiu humoru kalbėjo 24 metų prozininkė J. Tumasonytė. Ji sakė, kad rašyti pradėjo pirmoje klasėje, kai gavo dovanų užrašų knygutę. Ėmė rašyti įvairias istorijas. Pirma istorija buvo apie neįgalų žmogų. Mama ją supeikė. Po to ilgai nerašė. Kai atsirado kompiuteris, J. Tumasonytės namuose jau gyveno jos senelė. Visos anūkės užrašytos istorijos jai tikdavo. Tada jaunoji autorė suprato, kad visai gera būti rašytoja, kai yra klausytoja. Dabar sako, kad rašymo kelias nėra lengvas, nors 2011 metais laimėjo Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą ir išleido trumposios prozos rinkinį „Dirbtinė muselė“.

K. Barėno literatūrinės premijos teikimo šventėje dalyvavo ir kalbėjo kultūros viceministras Faustas Latėnas. Jis bibliotekos, kuri 2012 metais šventė savo 90 metų veiklos sukaktį, darbuotojų grupei įteikė Padėkos raštus.

Pirmą kartą bibliotekoje yra išleistas „Knygos mylėtojų kalendorius 2013 “. Apie tai plačią informaciją suteikė bibliotekos renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė.

Bibliotekos pirmojo aukšto ekspozicijų stenduose veikė spaudinių paroda „Autografai ir dedikacijos Kazimiero Barėno asmeninės bibliotekos knygose“, skirta leidėjo, redaktoriaus, rašytojo K. Barėno 105-osioms gimimo metinėms.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“