Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Benediktas XVI patvirtino, kad neapleidžia Bažnyčios

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI užbaigė aštuonerius metus trukusį pontifikatą, bet toliau tęsia savąją maldos tarnystę Bažnyčioje

Paskutinė „Viešpaties Angelas“ maldos katechezė

Į paskutinį susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai į Romos Šv. Petro aikštę susirinko tai progai neįprastai gausus skaičius – beveik 200000 (!) – piligrimų. Vasario 24-ąją buvo ypač juntama padėkos ir meilės raiška Šventajam Tėvui, kuris dėl amžiaus ir silpnėjančios sveikatos nusprendė atsistatydinti iš vadovavimo Visuotinei Bažnyčiai (šis atsistatydinimas – „sede vacante“ – oficialiai įsigaliojo vasario 28-osios vakare ir pradėtas pasirengimas naujo apaštalo šv. Petro įpėdinio išrinkimui).

Tradiciniame trumpame katechetiniame pokalbyje, komentuodamas antrojo Gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinį apie Viešpaties stebuklingą atsimainymą Taboro kalne trijų apaštalų akivaizdoje, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad tai įvyko Jėzui intensyviai meldžiantis, taigi, tai buvo savos rūšies dvasinių pratybų (rekolekcijų) patirtis. Tas išgyvenimas taip sužavi apaštalus, kad Petras, teigdamas: „Mokytojau, gera mums čia būti“ (Lk 9, 33), anot Šventojo Tėvo, tarsi bando „užšaldyti“ šią nuostabią mistinę patirtį, kad ji niekada nesibaigtų. Kam gi lipti žemyn nuo kalno, kam grįžti prie pasaulio vargų ir kančių, jeigu taip gera čia, aukštybėse, turint Jėzų, kaip „sielos maistą“. Nors toje pačioje šv. Luko Evangelijos eilutėje pabrėžiama, kad Petras „nesižino, ką kalbąs“, tai yra, buvo neįmanomai atsiribojęs nuo realybės.

Taigi iš Atsimainymo Evangelijos, anot Benedikto XVI, reikia daryti dvi prasmingas išvadas. Pirmiausia, gilus ryšys su dangiškuoju Tėvu („atsimainymas“) įmanomas tik intensyvioje maldoje, kuri turi būti dvasinio gyvenimo prioritetas. Be stiprinančio maldingo susikaupimo išgyvenimo „visas apaštalavimo darbas ir karitatyvinė veikla būtų tik ribotas aktyvizmas“, arba nevaisingos pastangos. „Dėl to ypač Gavėnios metu mes mokomės pakankamai laiko skirti asmeninei ir bendruomeninei maldai, kuri suteikia kvėpavimą mūsų dvasiniam gyvenimui“, – aiškino Benediktas XVI. Malda nėra atsiribojimas nuo pasaulio ir jo kontroversijų, nėra pasilikimas ant Taboro kalno, kaip to pageidavo apaštalas Petras.

JAV kardinolų elektorių vertinimai ir galimybės

Mindaugas BUIKA

Niujorko kardinolas Timotis Dolanas

Benedikto XVI nuopelnų pripažinimas

Po popiežiaus Benedikto XVI apmąstytos ir laisvanoriškai išreikštos abdikacijos, tai yra Kristaus vietininko pareigų valdant Visuotinę Bažnyčią, atsisakymo, laukiama naujos konklavos, kurioje turės būti išrinktas kitas apaštalo šv. Petro sosto įpėdinis, todėl yra svarbi tai turinčių padaryti kardinolų elektorių nuomonė apie netikėtai pasibaigusio pontifikato pasiekimus ir būsimojo perspektyvas. Štai vienas įtakingiausių Kardinolų kolegijos narių, stiprios ir gausios Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas, su padėka prisimindamas aštuonerius pontifikato metus, iškelia atsistatydinusio Šventojo Tėvo „švelnią ganytojišką širdį“, „aštrų mokslininko protą“ ir „su Dievu suvienytą pasitikinčią sielą visame, ką jis darė“. Net ir sprendimas pasitraukti dėl senyvo beveik 86 metų amžiaus ir silpnėjančių žmogiškų jėgų yra „dar vienas jo didžiulio rūpinimosi Bažnyčia ženklas“.

Anapusybė – čia ir ten

Kun. Vytenis Vaškelis

Visuomenės pliuralistiniame minčių skruzdėlyne knibžda įvairiausių nuomonių, požiūrių ir vertinimų, kurie išreiškia atskiro individo ir bendruomenės dvasinę būklę bei savastį. Kiekvienas žmogus yra panašus į kitą, bet jo mąstymo būdas bei pats gyvenimas – nepakartojami. Šioje įvairovėje išryškėja Dievo kūrybos neišmatuojamos gelmės ir bekraštės meilės grožis žmogui. Net tada, kai žmogus ima ir suklysta, jame veikia laisvės  malonė, nes jis netrukdomai balsu ar elgesiu perteikia tai, kas jam svarbu ir kuo jis „alsuoja“.

Kronika

Literatūros festivalis

Bronius VERTELKA

Vyskupas Jonas Kauneckas ir poetas Vladas Braziūnas kilę iš Pasvalio krašto

Rūmai Respublikos g. 14 – bene jaukiausi, tvarkingiausiai atrodantys ir labiausiai lankomi Aukštaitijos sostinėje. Juose įsikūrusioje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyksta svarbiausi miesto renginiai.

Dvi dienas kultūros šventovėje vyko XI literatūros festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema“, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms ir  viešosios bibliotekos 90-mečiui paminėti. Renginys sulaukė gausaus dalyvių būrio. Bibliotekos fojė veikė knygų mugė, kurioje dalyvavo leidyklos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Aukštaitijos regiono.

Kronika

Paskatinta jaunoji prozininkė

Bronius VERTELKA

Penktoji K. Barėno literatūros premijos laureatė Jurga Tumasonytė

Sausio 14-ąją atėjusieji į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salę turėjo progą susipažinti su 2012 metų Kazimiero Barėno literatūros premijos laureate Jurga Tumasonyte. Tokį įvertinimą ji pelnė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė“.

Premija įsteigta kraštiečių – Marijos ir Kazimiero Barėnų – sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką. Ji skiriama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausiai vertinamą jaunojo autoriaus (iki 35 metų) prozos knygą.

Kronika

Anykščiuose pašlovintos tarmės

Vytautas BAGDONAS

Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištrauką perskaitė tarmiškai

Anykščių rajono savivaldybė kartu su rajono kultūros ir švietimo įstaigomis ir Lietuvių kalbos institutu organizavo Tarmių dieną. Anykščių kultūros centre ta proga buvo atidarytas „Tarmių kaimelis“, kuriame galėjai pavartyti įvairius mokslinius ir mokslo populiarinimo leidinius apie tarmes, atskirų regionų šnektas, kompiuterių monitoriuose surasti gausybę informacijos apie naujausias kalbotyros mokslo žinias, tarmių tyrimus, pabendrauti su mokslininkais. Daug mokslinės literatūros ir kitos vaizdinės medžiagos pristatė Lietuvių kalbos institutas bei šios mokslo įstaigos padalinys – Lituanistikos židinys (Lietuvių kalbos centras). Ne vienas Tarmių dienos dalyvis vartė knygas „Rytų aukštaičiai kupiškėnai“, „Rytų aukštaičiai uteniškiai“, „Vakarų aukštaičiai šiauliškiai“, „Vakarų žemaičiai“, „Rytų aukštaičiai vilniškiai“, „Kupiškėnų žodynas“, „Kaltanėnų šnektos žodynas“, „Dieveniškių šnektos žodynas“ ir daugelį kitų, stebėdamiesi, kiek daug nedidelėje mūsų šalyje yra skirtingų tarmių, šnektų. Šiaulių universiteto ir kitų Žemaitijos regiono mokslo įstaigų atstovai atsivežė į Anykščius nemenką krūvelę leidinių: „Šiaurės Lietuva“, „Žemaičių žemė“, „Šiaurietiški atsivėrimai“, „Žemygala“, „Žiemgala“, „Varpai“ ir kitokius. Tarmių dienos Anykščiuose dalyviai galėjo susipažinti „neakivaizdiniu būdu“ su Šiuolaikinio kalbos muziejaus veikla, tikslais ir uždaviniais. „Tarmių kaimelyje“ buvo galima išgirsti skambančius ir kitų kalbų žodžius, nes čia savo tarmes knygose, mokslo populiarinimo žurnaluose, CD ir DVD diskuose, kompiuterių ekranuose ir, žinoma, gyva kalba pristatė kalbininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Turkijos, Slovėnijos bei kitų užsienio šalių. Kai kurie anykštėnų svečiai buvo itin išradingi ir savo šalis pristatė netradiciškai. Antai, Turkijos atstovai ne tiktai rodė atsivežtą literatūrą bei kitą informacinę medžiagą, bet ir visus vaišino neįprasto skonio saldainiais...

Kronika

Paveiksluose – svarbiausi krašto simboliai

Rūta Averkienė

Vytautas Baublys prie paveikslo, skirto Perlojai

Varėna. Kultūros centro parodų salėje veikė jubiliejinė varėniškio menininko Vytauto Baublio kūrybos darbų paroda, skirta Varėnos miesto 150-mečiui ir autoriaus jubiliejui. Parodoje eksponuojama septyniolika paveikslų. Tautiškumą, ypatingą patriotizmo ir meilės, pagarbos savo gimtinei dvasią teigiančiuose paveiksluose „įspausti“ svarbiausi Varėnos krašto istorijos akcentai. Menininko darbų pristatymu baigiamas Varėnos miesto jubiliejui skirtų renginių ciklas.

Kronika

Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio

Bronius VERTELKA

Šiaulietis muzikos instrumentų meistras Albertas Martinaitis su kerdžiaus ragu rankose

Panevėžys. Muzikos instrumentų parodoje „Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio“, veikiančioje Panevėžio kraštotyros muziejuje, pristatomi unikalūs XIX–XX amžių liaudies instrumentai iš muziejaus rinkinių: keturstygės aukštaitiškos kanklės, krekenaviškio Stanislovo Rudžio (1880–1949) pagamintos daugiagyslės kanklės, gyvūnų kaulais suveržtas būgnas, rankų darbo armonikos ir kt. Instrumentų pavyzdžius iš savo kolekcijos skolino Gvidas Vilys, eksponuojama nemažai šiauliečio instrumentų meistro Alberto Martinaičio gaminių. Parodą gražiai papildo nuotraukos iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Panevėžio kraštotyros muziejaus fotografijų rinkinių.

Kronika

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui skirtos nuotraukos

Jonas Brigys,

Raseinių viešosios bibliotekos bibliotekininkas

Kryžių kalnas

Raseiniai. Sakralumas ir kasdienybė, džiaugsmas ir skausmas lydi mus visą gyvenimą, tačiau dabar, kai gyvenimo tempas toks veržlus, ne visada randame laisvą valandėlę sustoti, pamąstyti apie amžinąsias vertybes, pakelti akis į dangų. Nuo vasario 20 dienos Raseinių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikianti Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo ir Leščių Dievo Apvaizdos parapijų klebono kun. Gintauto Jankausko meninių fotografijų paroda „Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“ kiekvienam skubančiam ir vis nespėjančiam suteikia retą galimybę stabtelėti, atsikvėpti, leisti pailsėti dvasiai ir jausmams.

Choro „vizitinė kortelė“ – Giuseppe’s Verdi muzika

Kauno valstybinis choras

Tarptautinėse muzikos scenose plačiausiai žinomo, pripažinto ir palankiausiai kritikų vertinamo Lietuvos chorinės muzikos atlikėjo – Kauno valstybinio choro – kalendoriuje suplanuoti ateities koncertai įvairiose Lietuvos koncertinėse erdvėse. Neseniai iš gastrolių tolimojoje Kinijoje grįžusių dainininkų pasirodymų jau laukia Danijos publika.

Rusų kilmės dirigento Aleksandro Vedernikovo, nuo 2009 metų einančio Odensės simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento pareigas, iniciatyva ir kvietimu kovo pradžioje į gastroles šioje šalyje besirengiantys kauniečiai atliks programą, skirtą paminėti 200-ąsias italų operos genijaus G. Verdi, kurio muzika, pasak dirigento Petro Bingelio, yra nelyginant vizitinė Kauno choro kortelė, gimimo metines. Šį iškilų jubiliejų UNESCO įtraukė į savąjį 2013 metais minėtinų sukakčių sąrašą. Odensės klausytojai išgirs choro atliekamą G. Verdi kūrinį „Messa da Requiem“, pirmą kartą repertuare nuskambėjusį lygiai prieš 40 metų Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Chormeisterė R. Navickienė sakė: „G. Verdi „Requiem“ – tarsi sukurtas mūsų chorui; tai – tarsi spalvinga drobė su aistringomis kulminacijomis, su ryškiai pabrėžtu dramos elementu (...). Šiame kūrinyje chorui nereikia ieškoti tam tikro stiliaus, atlikimo manieros, braižo. Jis tiesiog jam sukurtas“.

Dėl ko lietuviai nedrįsta net svajoti

Gintaras Visockas

Kiekviena valstybė, kiekviena tauta, kiekvienas žmogus turi planų, kuriuos stengiasi įgyvendinti. Uždavinių pasitaiko įvairių: strateginių ir taktinių, ilgalaikių ir vienadienių. Kai kurie deklaruojami viešai, kiti – slapti. Vieni tikslai – prasmingi, taurūs, kiti – gėdingi, smerktini. Vertinant valstybių, tautų, individų siekius niekuomet nederėtų pamiršti, jog tai, kas vienam – gražu, kitam – galbūt bjauru.