2013 m. kovo 1 d.    
Nr. 9
(2033)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Kronika

Kaimynų teatrų šventė su liūdesio ženklu

IGNALINA. 2010 metais mieste atgijęs mėgėjų teatras „Salos“ sugrąžino ir Kaimynų teatrų šventę. Graži ir prasminga idėja – bendrauti su kaimynais. Vis gali kažką naujo sužinoti, pamatyti, pasimokyti, smagiai pabendrauti ir save parodyti. Šįkart į Ignaliną sukviesti teatrai iš Rokiškio, Vilniaus, Utenos. Dar turėjęs atvykti ir Skapiškio kultūros namų teatras šventėje nedalyvavo.

Renginį pradėjo Ignalinos mėgėjų teatras „Salos“. Planuota paskutinį kartą Kultūros centro scenoje suvaidinti Jolantos Narbutaitienės režisuotą spektaklį „Burbulas“. Tačiau teatro aktoriai į sceną išėjo be vieno savo nario, minėto spektaklio pagrindinio vaidmens atlikėjo Petro Mikšto, kuris užgeso šventės išvakarėse, dalyvaudamas gimnazijos jubiliejiniame renginyje. Režisierė J. Narbutaitienė pro ašaras kalbėjo apie draugo, kolegos netektį. „Jis buvo žmogus iš didžiosios raidės. Nuostabus draugas, puikus pedagogas, mylimas ir gerbiamas kolega, ir visada buvo kompanijos siela. Visi jį prisiminsime kaip daugybės renginių vedėją, dainuojantį, šokantį, skaitantį eiles, vaidinantį... Tikiu, kad jis šiandien čia, su mumis... Prisimenu jo žodžius: „Brangučiai, gyvenimas toks...“ – sakė režisierė. Spektaklis „Burbulas“ visgi buvo parodytas. Žiūrovai stebėjo jo įrašą, o visi aktoriai susėdo čia pat scenoje, pabūti kartu su Petru, kuris, kaip minėta, būtų norėjęs, kad šventė įvyktų. Kaip sakė režisierė J. Narbutaitienė, ši „Kaimynų“ teatrų šventė buvo perjuosta gedulo juosta. Ji skirta ne tik Maironiui, bet ir Petro Mikšto atminimui. Buvo atsisakyta linksmo atidarymo bei muzikinių pasirodymų pertraukų metu. Žiūrovai kviesti pasižiūrėti prisiminimų nuotraukų.

Tikra atgaiva teatro mėgėjams buvo Rokiškio kultūros centro liaudies teatro suvaidinta drama „Nebylys“ pagal to paties pavadinimo Juozo Tumo-Vaižganto apysaką (režisierius Eligijus Daugnora). Puiki vaidyba ir scenografija tikrai verti pačių aukščiausių įvertinimų. Beje, šis teatras turi labai senas tradicijas. Dar 1959 metais jam, pirmajam Lietuvoje, buvo suteiktas Liaudies teatro vardas. Dabar Rokiškis garsėja ir teatrų festivaliais, kuriuose dalyvauja ne tik mėgėjai, bet ir profesionalai.

Tautinė dramos studija „Želmuo“ iš Vilniaus pristatė muzikinį, tautinį, patriotinį vaidinimą „Pavasario balsai“, skirtą Maironio 150-osioms metinėms. Šio vaidinimo režisierius ir scenarijaus autorius Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas. Vaidinime labai nuoširdžiai ir jautriai pažvelgta į tautos dainiaus gyvenimą ir kūrybą. Spektaklyje vaidino universitetų profesoriai ir tarnautojos, muzikantai ir jokios patirties scenoje neturėję asmenys. Vilniečių pasirodymas žavėjo ne tiek vaidyba, kiek muzikalumu ir noru įžiebti geriausius patriotinius jausmus.

Kasmet Ignaliną aplanko artimiausi kaimynai – Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras. Šįkart teatro trupė „KE“ (Kolektyvinis eksperimentas) parodė režisieriaus Šarūno Kunicko spektaklį „Komiksas, arba žmogus su geležiniu dantim“. Pasirinkta tikrai sudėtinga pjesė, parodanti šiuolaikinio gyvenimo grimasas, gyvenimą tarp beprasmybės smulkmenų. Bereikšmės frazės, minčių nuotrupos klijuojamos į vieną vyksmą – be heroizmo, be tragikos, vien su kasdieniu praradimų liūdesiu...

Išties Ignalinos žiūrovui buvo įdomu pamatyti labai skirtingus spektaklius, juos aptarti, pasidžiaugti gražiai gyvuojančiais mėgėjų teatrais ir žmonių dideliu noru kurti, vaidinti, būti scenoje.

Lina Kovalevskienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija