Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui skirtos nuotraukos

Jonas Brigys,

Raseinių viešosios bibliotekos bibliotekininkas

Kryžių kalnas

Raseiniai. Sakralumas ir kasdienybė, džiaugsmas ir skausmas lydi mus visą gyvenimą, tačiau dabar, kai gyvenimo tempas toks veržlus, ne visada randame laisvą valandėlę sustoti, pamąstyti apie amžinąsias vertybes, pakelti akis į dangų. Nuo vasario 20 dienos Raseinių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikianti Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo ir Leščių Dievo Apvaizdos parapijų klebono kun. Gintauto Jankausko meninių fotografijų paroda „Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“ kiekvienam skubančiam ir vis nespėjančiam suteikia retą galimybę stabtelėti, atsikvėpti, leisti pailsėti dvasiai ir jausmams.

Krikščioniška kryžiaus simbolika siejama su žiaurumą liudijančia Kristaus kankinimo priemone, prisikėlimo dėka tapusią amžino gyvenimo simboliu. Kartu su krikštu į Lietuvos žemę atėjęs kryžius jau seniai yra mūsų tautinės kultūros neatskiriama dalis. Pakelėse rymantys senieji kryžiai liudija ne tik žmonių pamaldumą, bet ir sunkius XX amžiaus antrosios pusės išbandymus, kai negailestingai buvo naikinami šie tikėjimo ir vilties simboliai. Ypatinga lemtis teko Jurgaičių (Domantų) piliakalniui, kurį visa Lietuva (ir ne tik ji) žino kaip Kryžių kalną. Kelis kartus bandyta jį sunaikinti, ištrinti iš žmonių atminties, tačiau kiekvieną kartą kalne vėl buvo statomi kryžiai.

Kryžių kalnas tapo išskirtinės reikšmės simboliu, liudijančiu ne tik krikščionybės kelią į Lietuvą, mūsų krašto pamaldumo tradicijas, bet ir „buldozerinio ateizmo“ pralaimėjimą. Dar didesnę reikšmę šiam unikaliam paminklui suteikė 1993 metais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II. Daug kas yra buvęs šioje vietoje, tačiau kryžių gausa (jų čia daugiau nei 50000), įvairovė ne visada leidžia pajusti iš kiekvieno, kad ir paties mažiausio ar kukliausio kryželio sklindančią šviesą. Parodoje eksponuojama panoraminė Kryžių kalno nuotrauka ir 42 fotografijų triptikai išryškina detales, padeda geriau pajausti išgrynintą šios unikalios vietovės aurą.

Kaip sako kun. G. Jankauskas, Kryžių kalno nuotraukų paroda skiriama Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Gavėnios laikotarpis kaip tik skatina sustoti, susimąstyti apie gyvenimo prasmę, suvokti, kas mes esame ir kur einame. Dvejus metus fotografuoti kryžiai teikia ramybę ir viltį, įkvepia jėgų. Kun. G. Jankauskas tikisi, kad iki Šv. Velykų pavyks parodoje eksponuojamas nuotraukas išleisti atskira knyga.

Kun. Gintauto JANKAUSKO nuotrauka

Skaitytojams siūlome knygynuose platinamą Editos Barauskienės knygą „Karūna žalčių karaliui“. Tai istoriniai pasakojimai apie Baltų genčių krikštą. Kuršiai išnyko kaip debesys nuo dangaus. Knygoje yra atskiri skyriai apie pirmąjį prūsų krikštytoją vyskupą Vaitiekų Adalbertą ir vyskupą Brunoną. Pradedant skyriumi „Žemaičiai“ punktyrine linija eina jų santykiai su Lietuvos valdovais, pradedant karaliumi Mindaugu ir baigiant Vytautu. Knyga baigiasi Žemaičių krikštu, kuriam šiemet sueina 600 metų jubiliejus.

© 2013 „XXI amžius“