Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

JAV kardinolų elektorių vertinimai ir galimybės

Mindaugas BUIKA

Niujorko kardinolas Timotis Dolanas

Bostono kardinolas Šionas O’Malis OFM Cap

Popiežius Benediktas XVI ir kardinolas Šionas O’Malis OFM

Benedikto XVI nuopelnų pripažinimas

Po popiežiaus Benedikto XVI apmąstytos ir laisvanoriškai išreikštos abdikacijos, tai yra Kristaus vietininko pareigų valdant Visuotinę Bažnyčią, atsisakymo, laukiama naujos konklavos, kurioje turės būti išrinktas kitas apaštalo šv. Petro sosto įpėdinis, todėl yra svarbi tai turinčių padaryti kardinolų elektorių nuomonė apie netikėtai pasibaigusio pontifikato pasiekimus ir būsimojo perspektyvas. Štai vienas įtakingiausių Kardinolų kolegijos narių, stiprios ir gausios Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas, su padėka prisimindamas aštuonerius pontifikato metus, iškelia atsistatydinusio Šventojo Tėvo „švelnią ganytojišką širdį“, „aštrų mokslininko protą“ ir „su Dievu suvienytą pasitikinčią sielą visame, ką jis darė“. Net ir sprendimas pasitraukti dėl senyvo beveik 86 metų amžiaus ir silpnėjančių žmogiškų jėgų yra „dar vienas jo didžiulio rūpinimosi Bažnyčia ženklas“.

Kardinolas T. Dolanas pabrėžia, kad popiežius Benediktas XVI apaštalo šv. Petro sostą užėmė jau sulaukęs solidaus amžiaus, tačiau drąsiai ėmėsi užsienio apaštalinių kelionių (jų atliko 24), aplankė ne tik savuosius Katalikų Bažnyčios narius, bet ir kitų tikybų išpažinėjus visame pasaulyje. Tų vizitų visuose planetos kontinentuose svarbiausi bruožai buvo krikščioniškojo tikėjimo stiprinimas ir naujoji evangelizacija, religijos laisvės ir socialinio skurdo problemos, ganytojo bendravimas su jaunais žmonėmis. Niujorko arkivyskupas primena, kad popiežius Benediktas XVI, nepaisydamas pavojų, lenkė kovų apimtą Artimųjų Rytų regioną ir Šventąją Žemę, susitiko su kenčiančiais krikščionimis, musulmonais ir judėjais. Kelis kartus aplankęs Afriką, jis nuoširdžiais paguodos ir meilės žodžiais kreipėsi į didelį skurdą išgyvenančias šio kontinento tautas, paragino pasaulio bendruomenę solidarizuotis. Šventasis Tėvas buvo entuziastingai pasitiktas didžiuosiuose Pasaulinių jaunimo dienų susitikimuose Vokietijoje, Australijoje ir Ispanijoje, jis buvo labai laukiamas šiemetiniame jaunimo sąskrydyje, kuris įvyks Brazilijoje. Kardinolas T. Dolanas nurodė įspūdingą Šventojo Tėvo apsilankymą Jungtinėse Amerikos Valstijose 2008 metais ir pagarbų jo priėmimą Baltuosiuose Rūmuose, prasmingą kalbą Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje, maldingus susitikimus su tikinčiųjų miniomis stadionuose ir katedrose. Paminėtinas jo atjautos kupinas privatus susitikimas su dvasininkų seksualinio išnaudojimo aukomis. Tai tapo ir daugelio kitų užsienio apaštalinių kelionių bruožu.

„Popiežius Benediktas XVI dažnai mums nurodydavo amžinųjų tiesų svarbą, perspėdavo dėl reliatyvizmo diktatūros, nuolat mokė ir pabrėždavo, jog kai kurios vertybės, tokios, kaip žmogaus gyvybė, yra aukščiau už kitas. Ir tas jo mokymas liks amžinybei“, – pripažino JAV vyskupų konferencijos pirmininkas. Jis priminė, kad Šventasis Tėvas žodžiais ir darbais rūpinosi visų katalikų vienybe, dėjo pastangas į Bažnyčią sugrąžinti schizmatines grupes, pavyzdžiui, Šv. Pijaus X broliją, o sugrįžtantiems anglikonams įsteigė specialų ordinariatą, pabrėždamas, kad krikščionių santykiuose visada yra daugiau vienijančių, nei skiriančių dalykų. Nurodydamas išskirtinai ryškų popiežiaus Benedikto XVI socialinį mokymą, kuris buvo patvirtintas asmeniniu liudijimu, pavyzdžiui, Romos benamių prieglaudų aplankymu, kardinolas T. Dolanas minėjo Šventojo Tėvo visų tautų lygybės ir pagarbaus tapatumo iškėlimą enciklikose bei laiškuose Pasaulinių taikos dienų proga. „Jis ragino teisingiau pasidalinti pasaulio resursus bei rodė pagarbą Dievo kūrinijai gamtoje“, – teigiama Niujorko arkivyskupo vertinimuose. Paminėtina, kad popiežius Benediktas XVI buvo pirmasis į Bažnyčios socialinį mokymą įtraukęs ekologiją ir ją susiejęs su žmogaus ekologija. Šis mokymas buvo paremtas aiškiu liudijimu: Šventojo Tėvo nurodymu ant Vatikano pastatų stogo sumontuotos „saulės baterijos“ kaip ekologiškas ir alternatyvus energijos šaltinis.

Verto įpėdinio rinkimas

„Tie, kurie buvo jį sutikę, girdėjo jį kalbant ir skaitė jo aiškius ir gilius raštus, buvo tikrai sujaudinti ir pakeisti. Visame, ką jis kalbėjo ir darė, jis skatino kiekvieną žmogų labiau pažinti ir asmeniškai sutikti Jėzų Kristų“, – baigdamas praėjusio pontifikato vertinimus daro išvadą JAV katalikų Bažnyčios hierarchas. Jis pabrėžia, jog visa minėta patirtis „skatina mus dėkoti Dievui už popiežiaus Benedikto XVI dovaną“ ir melstis, kad šiuo svarbiu visų pasaulio piliečių gyvenimo momentu „Kardinolų kolegija, įkvėpta Šventosios Dvasios, parinktų vertą įpėdinį, kuris galėtų atsiliepti į dabartinio pasaulio iššūkius“. Vėlesniame interviu, vasario antroje pusėje duotame Italijos spaudai, kardinolas T. Dolanas palygino konklavą su pirmųjų apaštalų susitikimu po prisikėlusio Jėzaus įžengimo į dangų, kai jie, susirinkę kartu, su Švč. Mergele Marija meldė Šventosios Dvasios malonių. Prašomas išsakyti nuomonę dėl siūlomo konklavos paankstinimo (kanonų nuostatos numato jos surengimą praėjus 15 dienų po abdikacijos įsigaliojimo, tai būtų kovo vidurys) JAV episkopato vadovas sakė, jog galbūt neverta skubėti, ypač kada į Romą suvažiavę pasaulio kardinolai turi aptarti daug jautrių klausimų. Dabar svarbu būti kartu su popiežiumi Benediktu XVI, „išreikšti jam mūsų meilę ir geriausius palinkėjimus, o tada kartu melstis ir padaryti sprendimus, kuriuos reikia daryti“, – aiškino kardinolas T. Dolanas. Jis paminėjo, kad atsistatydinęs Šventasis Tėvas turės konklavoje nepaprastą dvasinį vaidmenį savo pavyzdžiu, savo malda ir didžiuliu pontifikato poveikiu, nors dėl jam būdingo kuklumo tiesiogiai nesikiš į jos darbą.

Į pastabą, jog kai kurie apžvalgininkai mano, kad jis pats yra vienas iš favoritų tapti Popiežiumi, kardinolas T. Dolanas su šypsena atsakė, jog taip gali fantazuoti tik „apdujęs“ žmogus. Iš tikrųjų, nors 63 metų Niujorko arkivyskupas savo šalyje yra labai populiarus ir dėl savo ganytojiško autoriteto kartais netgi vadinamas „Amerikos popiežiumi“, tačiau jo išrinkimą gali sukliudyti nereliginės priežastys. Kadangi Vatikanas laikomas moraline ir etine atsvara didžiajai pasaulio politikai, tai naujas Popiežius iš JAV, kaip „supervalstybės“ atstovas, daugeliui Kardinolų kolegijos narių galėtų atrodyti pavojingas. Tiesa, čia vargu ar kas dabar taikytų sovietų komunistinės ideologijos mastelį, kad amerikiečių kardinolui popiežystę neva „nupirko“ Wall Street bankininkai ar čia įsivėlė Centrinė Žvalgybos valdyba, tačiau trečiajame pasaulyje bei islamo šalyse tai gali būti priimta nevienareikšmiškai. Žinomas amerikiečių katalikų spaudos apžvalgininkas Džordžas Veigelas pripažįsta, kad dabar jau pasaulis pasikeitė, kaip ir Amerika pasikeitė (nebėra viską sprendžianti „supervalstybė“), todėl turėti Popiežių iš tokios gyvybingos ir veiklios Katalikų Bažnyčios dalies, kokia yra JAV katalikų bendruomenė, visai įmanoma.

Beje, svarbu pažymėti, kad šios šalies stipri Katalikų Bažnyčia užima kaip ir tarpinę padėtį tarp pagrindinių katalikybės centrų – Europos ir Lotynų Amerikos, – todėl iš JAV kilęs Popiežius būtų šių dviejų istoriškai pagrindinių katalikiškų kultūrų vienytojas. Šiuo atžvilgiu ypač tinkamas pavyzdys yra tradiciškai svarbios JAV diecezijos – Bostono – arkivyskupas kardinolas Šionas O’Malis, kuris yra ėjęs kunigišką tarnystę Čilėje bei buvęs vyskupu Karibų regiono vargingoje valstybėje Haityje. Apie kapucinų vienuolijai priklausančio 68 metų kardinolo Š. O’Malio galimybę tapti svarbiu kandidatu į apaštalo šv. Petro sostą būsimoje konklavoje plačiai rašoma ne tik amerikiečių, bet ir italų katalikų spaudoje. Jo išrinkimas taptų dar viena „revoliucija“ Katalikų Bažnyčioje po netikėto popiežiaus Benedikto XVI sprendimo atsistatydinti, kadangi nors iš visų 266 popiežių 34 buvo vienuoliai (kapucino tarp jų dar nebuvo), tačiau nuo XIX amžiaus vienuolis Kristaus vietininko pareigoms jau nerinktas.

Kapucino kardinolo kandidatūra

Apžvalgininkai primena kardinolo Š. O’Malio, kaip kapucino, didelį intelektą ir vienuolišką paprastumą, abito dėvėjimą vietoje prabangių rūbų, norą, kad būtų vadinamas tiesiog vardu („kardinolas Šionas“), artimą bendravimą su pasauliečiais tiesiogiai ir internetu per savo asmeninę svetainę, dideles naujosios evangelizacijos pastangas. Dabartinis Bostono arkivyskupas sėkmingai susidorojo su jo pirmtakui kardinolui Bernardui Lo valdant kilusiu kunigų pedofilijos skandalu, kurio epicentras Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip tik ir buvo ši diecezija. Kad išmokėtų dideles kompensacijas pedofilijos aukoms pagal teismų sprendimus, kardinolas Š. O’Malis pardavė impozantišką Bostono arkivyskupo rezidenciją, o pats apsigyveno nedidelėse patalpose vietinės kunigų seminarijos pastate. Atstatęs pasitikėjimą Bažnyčia bei kitomis sielovados iniciatyvomis kardinolas Š. O’Malis susilaukė stebėtinai gausių dvasinių pašaukimų labai sekuliarizuotoje Masačiusetso valstijoje, kurios sostine yra Bostonas.

Beje, šioje valstijoje, kuri pirmoji Jungtinėse Amerikos Valstijose legalizavo homoseksualų „santuoką“, pernai norėta surengtu referendumu įteisinti eutanaziją, tačiau gyvybės gynėjo kardinolo Š. O’Malio suvienytomis pastangomis bendradarbiaujant visų konfesijų krikščionims to padaryti nepavyko, ir kai kas tai vadina tiesiog „stebuklu“. Paminėtina, jog, kaip teigia žinomas amerikiečių katalikų spaudos apžvalgininkas Džonas Alenas, kardinolas Š. O’Malis, nepaisant savo vienuoliško nuosaikumo, gyvybės gynimo reikaluose rodo būdingą radikalumą, vadovaudamas atitinkamam JAV vyskupų konferencijos komitetui, organizuodamas įvairias akcijas visos šalies mastu su palankia tarptautinės katalikų bendruomenės reakcija.

Pripažįstama, jog kardinolas Š. O’Malis neturi darbo Vatikane patirties, todėl popiežiškoji tarnystė vienuoliui būtų nelengvas išbandymas tvarkant net ir su autoritetingais pagalbininkais gausias Šventojo Sosto institucijas. Verta prisiminti, koks skausmingas (beje, ir išeiviams lietuviams, apie tai nemažai rašė „XXI amžius“) buvo Bostono parapijų tinklo rekonstravimas ir kai kurių jų uždarymas. Tai sukėlė dalies tikinčiųjų nepasitenkinimą ir protestus. Taigi kapucinų vienuolijos nario išrinkimas šv. Petro įpėdiniu būtų neįprasta (bet gal reikalinga?) naujovė, kadangi dėl savo gyvenimo būdo vienuoliai vengia netgi vyskupiškų pareigų: išskyrus misijų teritorijas, kuriomis dabar ir tapo Vakarų pasaulis. 11 narių JAV kardinolų elektorių „frakcija“ yra antroji pagal gausą po Italijos (28 kardinolai elektoriai), todėl turės svarią įtaką istoriškai reikšmingoje 2013 metų konklavoje. Tai ypač svarbu, kadangi, skirtingai nuo 2005 metų konklavos, kurioje kardinolas Jozefas Ratcingeris buvo ryškus pretendentas pakeisti mirusį jam artimą palaimintąjį Joną Paulių II, dabar kandidatų į atsistatydinusio popiežiaus Benedikto XVI vietą yra žymiai daugiau.

© 2013 „XXI amžius“