Kurianti
Lietuva

2013 metai

Etnografija

Šv. Juozapas – Pempės šventė

Lina Poškevičiūtė

Juozapinės – kasmet kovo 19 dieną vykstanti pavasario sveikinimo šventė, skirta šv. Juozapo garbei. Šv. Juozapas – Mergelės Marijos sužadėtinis, Jėzaus Kristaus įtėvis, auklėtojas. Jis garbinamas kaip vaikų globėjas. Nors apie Juozapą Šventajame Rašte parašyta labai nedaug, jis yra vienas iš didžiausių klusnumo, ištikimybės ir pasitikėjimo Dievo planu pavyzdžių. Mes visi privalome mokytis pasitikėti ir pasikliauti Viešpačiu, o ne savo sumanymais.

Šio šventojo vardu iki šiol krikštijami vaikai. Šią dieną perkamos gėlės ir nešamos Juozams ir Juzefoms pasveikinti, bažnyčiose vyksta atlaidai, šventinės mugės. Nuo Juozapinių jau rengiamasi pavasario darbams.

Kaimo trobose kabėjusius šio šventojo paveikslus per Juozapines papuošdavo gėlėmis. Šv. Juozapas – šeimos globėjas, ginantis socialinį teisingumą, todėl jam meldėsi vargšai, neturtėliai. Buvo priimta dalyti labdarą. Jis buvo pagerbiamas jo profesijos atstovų – stalių, dailidžių, įvairių amatų meistrų.

Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Parlėkusi Pempė visus sveikina: Gyvi! Gyvi! Toli aidi linksmas pempės balselis: Klyvi, klyvi ! Visi vaikšto po pelkynus/ Mano vaikai visi gyvi./ Ir nenori kepti blynus arba Pempel pempel kuo dotoji, kame tavo kamarėlė languotoji?/ Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji, – pempė apdainuota ne vienoje lietuvių liaudies dainoje. Šis paukštis – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas. Pempės parskrenda vasarį–kovą, o išskrenda birželį–rugpjūtį.

Senoliai tikėdavo, kad, pempėms parskridus per Juozapines, prasidės atšilimas, o jei šią dieną giedra, bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, išgrėbstydavo pernykščius stagarus, supurendavo žemę. Šiaurės Lietuvoje moterys daržo daigus jau sėdavo. Nuo Pempės dienos lydeka nerštan, o gervė – raistan. Sniegas jau būna paprastai taip pratirpęs, kad iš įmintos pėdos gali ir jautis atsigerti. Tą dieną moterys neverpdavo, kad baroniukams galvos nekvaistų.

Ši diena – gėlių, merginų ir moterų šventė. Pempinės – kitados gražiai švęstos merginų dienos aidai. Sakoma, kad iki Pempinių reikia prisiverpti, prisiausti – viskas guls į kraičio skrynias. Po to – metas tvarkyti gėlių darželius.

Mėgsta žmonės pempę dėl jos budrumo. Vasaros naktigonėse, jei paryčiais prie arklių sėlina vilkas ar arkliavagis, pempės tuoj perspėja, – pradeda skardžiai rėkauti. Jos – vieningos ir narsios, varną ar lingę, besitaikančią prie lizduose sudėtų kiaušinių, puola visu būriu.

Gavėnios laiku visur dar rimtis, tačiau Pempės dieną nuo seno daryta išimtis jauniesiems – jiems būdavo leidžiama susituokti, tik vestuves kelti būdavo nepriimta.

© 2013 „XXI amžius“