2013 m. kovo 15 d.    
Nr. 11
(2035)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Išnašos

„Eilėraščius kelki į šviesą ir tiesą“

Alfredas Guščius

Dalia Milukaitė-Buragienė
Alvyros Grėbliūnienės nuotrauka

Žinant poetės Dalios Milukaitės-Buragienės profesinio darbo intensyvumą (dirba gydytoja-oftalmologe), stebina jos kūrybinis produktyvumas: 26 poezijos knygos, keturios vaikams, dvi knygos išleistos Brailio raštu akliesiems, keturios knygos įgarsintos. Plati žanrų įvairovė – lyrika, sonetai, akrostichai, trioletai. Šią kūrėją pastebėjo ir spauda, ir plačioji, įskaitant  medikų, visuomenė. D. Milukaitė (ilgą laiką ji pasirašinėjo tokiu vardu ir pavarde) yra tapusi Medikų poezijos pavasarių (1982, 1985, 1991, 1994), vieno eilėraščio Šiauliams (1993), Vasaros poezijos šventės (Kaunas, 2000), XIX-ojo „Mažojo poezijos pavasario“ (Vilkaviškis, 2009), dr. N. Bataitytės-Glažė (JAV, Los Angeles) ir Edvardo Šulaičio (JAV, Čikaga) literatūros fondų premijų laureate. Dar įdomu tai, kad ši poetė yra pelniusi diplomą už žanrą: agentūra „Factum“ 2008 metais ją paskelbė Lietuvos rekordininke už daugiausiai akrostichų (217), esančių vienoje knygoje. Iš viso ji yra išleidusi penkias akrostichų knygas.


Išnašos

Tinkama vieta tobulėti

Bronius VERTELKA

Kūrėja iš šilko Gražina Pranaitienė
nebenorėtų gyventi mieste

„Aš esu kūrėja, o ne verslininkė. Bet kodėl neužsidirbus pačiai?“ – svarstė Gražina Pranaitienė.

Moteris piešia ant šilko. Pirmą tokį kūrinį parsivežė iš kelionės po Indiją. Patraukė šilko lengvumas, natūralus audinys. Nors prie širdies dėk: švelnus, lengvas, plonas, tiesiog asocijuojasi su gera dvasios būsena.

Gražina susirado, kas prekiauja šilku, dažais. Susipirko viską, ko reikia pradžiai. Mama piešė, ypač – arklius. Gražina kurį laiką lankė užsiėmimus Panevėžio kolegijos menų katedroje. Pramoko lipdymo iš molio, tapybos ant šilko, puodelių dekoravimo meno.


Išnašos

Metų tautodailininkas

Gitana Kudulienė

Medžio drožėjas Vaclovas Tamošaitis paskelbtas dešimtuoju Šiaulių rajono Metų tautodailininku. Tai Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre paskelbė Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras, o centro direktorė Birutė Poškienė nominantą apjuosė specialiai jam išausta tautine juosta. A. Bezaras jam įteikė Padėkos raštą ir 800 litų premiją. Metų tautodailininką taip pat pagerbė kolegos, draugai... Jie teigė, kad ramus, solidus, darbštus Vaclovas niekada neatsisako padėti, džiaugėsi jo darbais, kurie puošia ne tik privačias sodybas, bet ir Kuršėnus. Medžio drožėjas savo patirtį ir žinias noriai dalija jaunimui. „Tegul tavo rankose ąžuolas tirpste tirpsta, tegul iš jo gimsta pačios nuostabiausios formos“, – kalbėjo sveikintojai. Jų žodžiai apie tautodailininko kuklumą tikrai buvo ne iš piršto laužti. V. Tamošaitis nuoširdžiai sakė, kad apdovanojimas buvo tikra staigmena, kad jis premijos netroško, gal ir nevertas jos... Tačiau darbai liudija ką kita. 1975 metais atvykęs į Kuršėnus pradėjo dirbti Politechnikos mokykloje ir dirba joje iki šiol. Čia sutiko šviesaus atminimo Adolfą Turauską, kuris ir paskatino drožinėti. „Pamėgau medį, pradėjau drožti, dalyvauti parodose. Smagiausia dirbti su ąžuolu – tvirtu, gražiu medžiu“.


Kronika

Apie Tikėjimo metų Gavėnią

Rūta RONKAUSKIENĖ

Kalba kun. Saulius Stumbra

Kovo 9 dieną Skuodo savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Gavėnios popietė „Tradiciniai žemaičių giedojimai“, skirta Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Dalyvavo kunigai Saulius Stumbra ir Mindaugas Šlaustas bei Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios grigališkojo choralo giedotojai. Kun. S. Stumbra kalbėjo apie Tikėjimo metų Gavėnią.

Kaip teigė Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Strakšytė, jau po truputį prisikelia gamta, iš po sniego kyšo snieguolių žiedeliai, kalasi blindžių „katinėliai“. „Gavėnia – laikas, kad savyje pažadintume laisvę“, – teigė B. Strakšytė. Anot jos, žemaičiai yra išlaikę gilias giedojimo tradicijas.


Kronika

Unikali paroda

Teresė Blažiūnienė (dešinėje)
su dukros šeima parodos atidaryme
M. K. Čiurlionio namuose

Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose, tarp genijaus asmeninių daiktų ir paveikslų, natūraliai įsikomponavo šeimyninė, trijų autorių – profesionalios restauratorės Teresės Blažiūnienės, jos dukros menininkės Akvilės Blažiūnaitės ir žento Petro Janoušek (specialiai sugrįžusių su vaikais iš Prancūzijos, kur jie šiuo metu gyvena ir dirba, pagelbėti mamai) paroda „Labanoro vinys“. Darbai be pavadinimų, be pavardžių, nes „sukonstruoti“ iš sudegusios 500-metės bažnyčios likučių, daugiausia – iš išlikusių vinių, skardos gabalėlių, šventųjų paveikslų skiaučių, medžio nuodėgulių, keramikos, krištolo likučių... Pavyzdžiui, šaukštelis, kuris kažkada buvo prie švęsto vandens, nežinomo meistro senosios replės – visa čia atrado naują vietą kaip meno kūriniai.


Etnografija

Šv. Juozapas – Pempės šventė

Lina Poškevičiūtė

Juozapinės – kasmet kovo 19 dieną vykstanti pavasario sveikinimo šventė, skirta šv. Juozapo garbei. Šv. Juozapas – Mergelės Marijos sužadėtinis, Jėzaus Kristaus įtėvis, auklėtojas. Jis garbinamas kaip vaikų globėjas. Nors apie Juozapą Šventajame Rašte parašyta labai nedaug, jis yra vienas iš didžiausių klusnumo, ištikimybės ir pasitikėjimo Dievo planu pavyzdžių. Mes visi privalome mokytis pasitikėti ir pasikliauti Viešpačiu, o ne savo sumanymais.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija