Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Socialdemokratai ir konservatoriai parodė galią

Antradienį Seimas nusprendė panaikinti parlamentarės, partijos „Drąsos kelias“ (DK) lyderės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Prieš Seimo posėdį netoli parlamento pastato vyko mitingas, remiantis N. Venckienę. Pati Seimo narė posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jos likimas, nedalyvavo – akivaizdu, kad ją tikrai perdaug gniuždė emociniai ir psichologiniai išgyvenimai. N. Venckienei atstovavo DK pirmininkas Jonas Varkala, kuris perskaitė jos paruoštą kalbą. Pagal Seimo laikinosios komisijos siūlymą, nuspręsta leisti panaikinti N. Venckienės imunitetą ir leisti ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Sprendimas priimtas daugiausia valdančiųjų socialdemokratų (Lietuvos socialdemokratų partija, LSDP) ir opozicijoje esančių konservatorių (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio (LS) balsais. Už balsavo 37 LSDP nariai, 10 liberalų ir 28 konservatoriai. Vieną kartą Seimas jau buvo panaikinęs N. Venckienės teisinę neliečiamybę, tąkart ją nuo baudžiamojo persekiojimo saugojo teisėjos imunitetas. Vėliau jos teisinę neliečiamybę naikino Vyriausioji rinkimų komisija, kai buvo įregistruota kandidate rinkimuose į Seimą. Šis kartas – jau trečiasis. Seimo posėdis prasidėjo nuobodžiai, bet greitai įgavo pagreitį. Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Vytautas Saulis parlamentui pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę. Pirmininkaujančio A. Syso pastangomis Seimas net nepaprašė ką nors paaiškinti iš komisijos sprendimo. Netgi buvo uždrausta klausti komisijos pirmininko – atseit, visiems ir taip viskas aišku. Tokiai pozicijai ypač priešinosi Mečislovas Zasčiurinskas, tačiau jo pastangos nuėjo veltui – klausinėti komisijos pirmininko nebuvo leista.

Seimo narei N. Venckienei atstovavęs „Drąsos kelio“ frakcijos narys J. Varkala perskaitė kolegės kreipimąsi į Seimą. Jos pareiškime buvo sakoma: „Man akivaizdžiai keliama kvazibyla. (...) Siekiama nukreipti visuomenę nuo brutalios istorijos“. N. Venckienės žodžius perdavęs J. Varkala patikino, kad įtarimai, kuriuos žadama pateikti, yra grindžiami „gandais“. „Suprantu, kad manęs nesiklauso, kurie žinojo, kaip balsuoti mano klausimu. (...) Žinau, kad galbūt pusė Seimo salės negirdi manęs“, – skaitė „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas. J. Varkalos teigimu, teisėsauga persekioja N. Venckienę ir dangsto „pedofilų ir iškrypėlių klaną“. „Praeis 2–5 metai ir viskas paaiškės“, – skaitė Seimo narys. J. Varkalos perskaitytame N. Venckienės pareiškime buvo nagrinėti generalinio prokuroro kreipimesi išvardyti galimai parlamentarės padaryti nusikaltimai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad norima pateikti įtarimų dėl nepagarbos teismui. Anot jos, šiuo atveju taikomi dvigubi standartai. „Seimo narys Konstitucinį teimą pavadino „teisine chunta“, tačiau jam niekas baudžiamosios atsakomybės netaikė“, – taip konservatoriaus Manto Adomėno replikas apie Konstitucinį teismą priminė J. Varkala. N. Venckienė atkreipė dėmesį, kad teismui paskelbus, kad Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra turi būti perduota motinai, niekas nežinojo, kaip iš tikrųjų mažametė turėjo patekti pas motiną iš senelių namų. „Teismo sprendimo nesuprato net jį įsipareigojusi įvykdyti antstolė Sonata Vaicekauskienė“, – rašė Seimo narė. „Gal generalinis prokuroras galėjo man paaiškinti, kaip aš turėjau vykdyti teismo sprendimą, nenaudodama smurto prieš vaiką?“ – N. Venckienės svarstymus pateikė J. Varkala. „Drąsos kelio“ frakcijos narys teigė, kad jo kolegė mano, jog vaiko perdavimo būdą galėjo nurodyti pati mažametės motina L. Stankūnaitė. Pasak globėjos, gegužės 17 d. įvykių Garliavoje metu pati mažametė nenorėjo būti perduota motinai. „Ne aš, o pati mažametė mergaitė prašė neleisti antstolės į namą. Antstolę vadino ragana“, – toliau skaitė Seimo narys. „Neabejoju, kas Seimas prieš balsavimą turi pamatyti vaizdo medžiagą“, – savo kalboje akcentavo N. Venckienė. Vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas mažametės D. Kedžio dukros perdavimo motinai procesas, parodytų, kas yra tikrieji nusikaltėliai. „Ne aš žiauriai elgiausi su vaiku. Dėjau visas pastangas, kad mano brolio dukrelė išgytų“, – J. Varkalai perduotoje kalboje aiškino N. Venckienė. Anot jos, „generalinis prokuroras nėra susipažinęs su teisės aktais, kuriuose reglamentuojamas vaiko perdavimo tėvams procesas. Arba tie įstatymai nėra man taikomi.“ „Gyniausi nuo valstybės vardu smurtaujančių pareigūnų. (...) Nespardžiau ir nekandžiojau L. Stankūnaitės. Tai gerai žino ir D. Valys. Todėl jis ir neatnešė vaizdo įrašo. (...) Trūksta žodžių apsakyti neregėtam baisumui ir šlykštumui, sunku nupasakoti, kas buvo daroma su mergaite. Tai buvo brutaliausias prievartinis mažametės pagrobimo aktas“, – teigė „Drąsos kelio“ frakcijos lyderė. N. Venckienė piktinosi prokurorų elgesiu, kai šie atsisakė parlamento komisijai pateikti vaizdo įrašą, kuriame fiksuoti įvykiai Garliavoje, kai mažametė buvo perduota motinai. Anot jos, kiek vėliau prokuratūros pateikta keliolikos sekundžių trukmės vaizdo medžiaga dar nieko neįrodo. „Ar Lietuva tebėra parlamentinė ar jau prokurorinė Respublika?“ – klausė N. Venckienė. Kiek vėliau ji pridūrė, kad Seimui priėmus sprendimą panaikinti teisinę neliečiamybę, ji būtų teisiama už uždarų durų neobjektyvių teisėjų. J. Varkala aiškino, kad Garliavoje, Klonio gatvėje, policijos pareigūnai smurtą naudojo ir prieš ten susirinkusius taikius žmones: „Ar prisidėsite prie formalios praktikos mušti žmones jų namuose? Ar įteisinsite praktiką mušti mažamečius vaikus rytais? (...) Kas yra daroma su manimi? Esu įsitikinusi, kad tokios bėdos Jūsų neužklups“, – N. Venckienės kalbą baigė skaityti J. Varkala, tačiau seimūnai buvo abejingi.

Vykstant „debatams“, aktyviai ir pasiaukojančiai N. Venckienę gynęs Povilas Gylys akcentavo, kad dalis Seimo komisijos, sprendusios „Drąsos kelio“ lyderės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą, jau iš anksto žinojo, kad balsuos už tai, kad parlamentarė netektų imuniteto. P. Gylys piktinosi ir prokurorų elgesiu, kai šie atsisakė Seimo komisijai pateikti vaizdo medžiagą, kur buvo neva užfiksuotas mergaitės perdavimas motinai Garliavoje. „Iš mūsų praktiškai pasityčiojo, kai davė 12 sekundžių vaizdo įrašą“, – sakė parlamentaras. „Drąsos kelio“ frakcijos narys Valdas Vasiliauskas ragino Seimo narius balsuoti prieš neliečiamybės panaikinimą. „Ar mes tikrai sutiksime, kad valstybė nebeatsako už savo piliečių saugumą“, – sakė jis. Seimo narys savo nuomonę grindė pasakodamas praėjusių metų gegužės 17 d., kai buvo atliktas mergaitės perdavimas, istoriją. Tai jis vadino baudžiamuoju persekiojimu. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas pripažino, kad yra „pakankamai susipažinęs su Lietuvos teismų sistema“, ir paminėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą nustatė, kad Lietuvos teismai padarė esminių klaidų. V. Uspaskichas prisipažino anksčiau nepritaręs kai kurių asmenų pasinaudojimui vaiko nelaimėmis politiniams tikslams, tačiau dabar nepritariantis atidavimui teismui: „Aš vienas iš pirmųjų esu pasakęs, kad esu prieš vaiko išnaudojimą, tuo labiau – politiniams tikslams, bet noriu būti sąžiningas ir jokiu būdu niekada nepalaikysiu balsavimo prieš žmogų atiduoti tam teismui, kuris elgiasi neobjektyviai“. Savo požiūrį jis apibūdino labai paprastai: „Nori kažkas dabar ar nenori, bet N. Venckienė yra politikė. (...) Tegul imunitetą atima rinkėjai, o ne oponentai“. Jis patikino raginantis balsuoti prieš tai, kad N. Venckienei būtų panaikinta teisinė neliečiamybė. „Drąsos kelio“ frakcijos narys Vytautas Matulevičius pasiūlė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl parlamento sprendimo nepriimti kai kurių liudytojų parodymų, tačiau socialdemokratų ir konservatorių balsais buvo atsisakyta kreiptis į komisiją.

Už teisinės neliečiamybės panaikinimą pasisakė Seimo narys Povilas Urbšys, esą N. Venckienė, jeigu ji yra įsitikinusi savo teisumu, turėtų nebijoti stoti prieš teismą. Liberalas Algis Kašėta pasisakė, kad būtų balsuojama už teisinės neliečiamybės naikinimą: „Kiekvieną kartą, kai mes neįvykdydavome įstatymo mums suteiktos priedermės ir neįvykdydavome sprendimo atimti teisinę neliečiamybę, man būdavo gėda“. Seimo narys Eugenijus Gentvilas kolegų klausė, ar parlamentarai nori perimti teisėsaugos funkcijas. „Aš laikysiuosi savo funkcijos, nelįsdamas į svetimą daržą. Aš teismais iš principo pasitikiu. Jie kartais klysta, bet, jeigu taip ir nutiktų, žmogus turi kitų būdų apginti savo teisybę“, – sakė jis. Iš tribūnos kalbėjusi „Drąsos kelio“ frakcijos narė A. Stancikienė pabrėžė, kad pati prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino ištirti, ar gegužės 17 d. Garliavoje nebuvo pažeistos nepilnametės teisės. „Prezidentė praėjusių metų gegužės 17 dieną paragino ištirti, ar nebuvo panaudotas smurtas prieš mergaitę, tačiau niekam nebuvo pateikti jokio tyrimo rezultatai“, – pabrėžė parlamentarė. Jos teigimu, mergaitės paėmimo drama parodė, kad „valdžios institucijos pradėjo naudoti doktriną, kurios esminis akcentas – vykdyti teismo sprendimus bet kokia kaina“. A. Stancikienė beveik įsitikinusi, kad N. Venckienė „laimės visus teismus, jei kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.

Prieš N. Venckienę įprastai įvairias nesąmones kalbanti Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė ironizuodama sakė: „Šioje salėje galime jaustis kaip pramogų arenoje“. Pasak jos, norėję susipažinti su prokurorų turima medžiaga ir norėję ją patikrinti komisijos nariai galėjo tai padaryti. Aišku, jai net nereikėjo jokių vaizdo įrašų, „įrodančių“ N. Venckienės tariamus nusikaltimus. Kitaip, jos žodžiais tariant, „mes visi turime susirgti paranoja“. D. Kuodytė stebėjosi, kad istorija, dėl kurios svarstoma, tęsiasi jau ketverius metus ir per tą laiką teisėsauga „žiauriai susikompromitavo“. Parlamentarė teigė, kad tiesą išsiaiškinti nori ne tik žmonės, protestuojantys aikštėse. Seimo narė priminė per Garliavos istoriją nužudytų žmonių pavardes. „Šiandien apsispręsdami duodame raktą teisėsaugai ir leidžiame bent iš dalies save reabilituoti“, – baigdama kalbą sakė D. Kuodytė. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis plenariniame posėdyje pasisakė už parlamentarės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės naikinimą. „Labai įdėmiai išklausęs pono J. Varkalos žodžių, teigiu, kad gyvename kažkokių iškreiptų veidrodžių karalystėje“, – J. Varkalos kalbą vertino liberalas (nors, tiksliau kalbant, iš tiesų tai buvo N. Venckienės pareiškimas). E. Masiulio manymu, teisėsaugos ir kitų institucijų pareigūnai be reikalo kaltinami tinkamai neatlikę savo darbo. „Girdėdami kaltinimus, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko pareigą, prokurorai subjektyviai priima sprendimus, vaiko teisių apsaugos tarnyba netinkamai atlieka darbą. Kartais tokiais atvejais reikia atsigręžti į save ir pažiūrėti, ar tie žmonės, kurie rodo į kitus, padarė viską“, – sakė E. Masiulis. Seimo nario manymu, turėtų būti netrukdoma vaiko raidai. „Jeigu patikėtume, kad N. Venckienei svarbiausi vaiko interesai, norėčiau paprašyti, kad tam vaikui būtų leidžiama normaliai augti ir bręsti. Vaikui reikės gyventi, vaikui reikės augti. Jeigu turime nors krislelį sąžinės, atstokime nuo to vaiko“, – į Seimo narius kreipėsi E. Masiulis, net nekeldamas klausimo, kokiomis sunkiomis izoliacijos nuo artimųjų ir apskritai nuo visuomenės sąlygomis gyvena mažoji mergaitė. Liberalo manymu, Seimas, nagrinėdamas šią istoriją ėmėsi ne savo funkcijos. „Matome, kad Seimo narių sudaryta komisija tampa šerlokais holmsais arba komisarais megre, – Seimo darbą vertino jis. – Teisingumą vykdo teismai ir teisėsaugos institucijos.“ Matyt, šis seimūnas vaikų „priklausomybės“ klausimą pavestų spręsti vien prokurorų, teismų ir policijos nuožiūrai, aišku, su visomis sunkiomis pasekmėmis.

Po lemtingo balsavimo Seimo salėje kilo didelis triukšmas. Į balkonus įleisti stebėtojai ėmė šaukti ir skanduoti: „Gėda“. Posėdžiui pirmininkavęs Algirdas Sysas paskelbė, kad posėdis baigiamas. Buvo nutraukta ir televizijos transliacija. Po balsavimo Seimo koridorius užplūdę N. Venckienės šalininkai stabdė iš plenarinių posėdžių salės einančius parlamentarus ir klausinėjo, kaip jie balsavo dėl Seimo narės neliečiamybės. „Begėdžiai. Kitą kartą neišrinksime“, – tokias ir panašias frazes išsakė Seimo posėdį stebėję žmonės, išgirdę, jog balsuota „už“. Į salę įsiveržė apsaugininkai, pradėjo stumdyti ir varyti žmones, tačiau nusivylę Seimo svečiai ir patys gana greitai išvyko iš parlamento. Siekiant užtikrinti viešąjį saugumą, Seimo rūmų prieigose budėjo keli policijos ekipažai, tačiau incidentų neužfiksuota.

© 2013 „XXI amžius“