Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Paskirtas  naujasis Vilniaus arkivyskupas

Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Praėjusį penktadienį sužinojome, kad naujuoju Vilniaus arkivyskupu metropolitu paskirtas vyskupas Gintaras Grušas. Trečiadienį Vilniaus arkivyskupijos kurijoje su juo  ir kardinolu Audriu Juozu Bačkiu susitiko Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė padėkojo 20 metų Vilniaus arkivyskupo pareigas ėjusiam kardinolui A. J. Bačkiui už tarnystę bei žmonių tikėjimo ir vilties palaikymą. Naujajam arkivyskupui G. Grušui valstybės vadovė palinkėjo toliau telkti žmones. Prezidentės teigimu, Bažnyčios indėlis labai svarbus telkiant bendruomenes ir padedant likimo išbandymus patyrusiems žmonėms. Pažeidžiamiausiam visuomenės sluoksniui Bažnyčia yra didelė parama, todėl ji kartu su valstybe gali svariai prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo. Prezidentė pabrėžė, kad Bažnyčios vaidmuo svarbus ir stiprinant tarpusavio pasitikėjimą bei pasitikėjimą mūsų valstybe. Pasak šalies vadovės, dirbdamos išvien, Bažnyčia ir valstybė gali daug nuveikti Lietuvos žmonių labui.

Naujas Vilniaus arkivyskupas

Balandžio 5-ąją popiežius Pranciškus priėmė kardinolo A. J. Bačkio atsistatydinimą, kuris buvo įteiktas pagal kanonų teisės nuostatus, jam sulaukus 75 metų, ir nauju Vilniaus arkivyskupu metropolitu paskyrė vyskupą Gintarą Grušą.

Kardinolas paskirtas Arkivyskupijos administratoriumi iki tos dienos, kai įvyks naujo arkivyskupo ingresas.

Popiežius kalba apie Dievo kantrybę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus aukoja šv. Mišias su Romos vyskupijos generaliniu vikaru kardinolu Agostinu Valiniu

Romos vyskupo ingresas

Dabar švenčiamų Tikėjimo metų ir naujosios evangelizacijos uždavinių kontekste popiežiaus Pranciškaus pasvarstymai švenčiant Dievo Gailestingumo sekmadienį yra ypač prasmingi. Toje Atvelykio šventėje balandžio 7 dieną įvyko ir Šventojo Tėvo, kaip Romos vyskupo, iškilmingas ingresas į jam priklausančią Laterano Šv. Jono katedrą. Ta proga Popiežius kartu su Romos miesto meru Džaniu Alemanu atidengė memorialinę plokštę, bylojančią, kad nuo šiol dalis prie bazilikos esančios didelės aikštės dabar vadinsis Dievo Gailestingumo šventės steigėjo palaimintojo Jono Pauliaus II vardu. Buvo prisiminta, kad 2005 metais miręs Jonas Paulius II savo ilgametėje apaštalo šv. Petro tarnystėje aplankė ne tik daugybę pasaulio šalių, bet ir beveik kiekvieną iš daugiau kaip trijų šimtų savosios diecezijos parapijų.

Žvejoti

Kun. Vytenis Vaškelis

Kad tvirtai stovėtų ant žemės ir galėtų širdies ilgesio siūlais austi juostą, jungiančią jį su antgamtybe, iš kurios atėjo ir į kurią sugrįžo Dievo Sūnus, žmogaus kūnui reikia juodos duonos, o sielai – Viešpaties tiesos žodžio. Natūralu, kad ir po Kristaus prisikėlimo Jo mokiniai vėl grįžo į įprastus užsiėmimus: veido prakaitu bei triūsu pelnė duoną (plg. Pr 3, 19) ir gaudė žuvį.

Kryžiaus kelias – nauja Kėdainių miesto tradicija

Kryžiaus kelio procesijoje kryžių neša rajono meras Rimantas Diliūnas

Gavėnios atgailos kelyje – Verbų sekmadienio iškilmė, Didžiojo ketvirtadienio Paskutinė Vakarienė, Kryžiaus išaukštinimas... Kėdainių Šv. Jurgio parapijos bendruomenė, vadovaujama klebono kun. Artūro Stanevičiaus, susibūrė į jau tradicija tapusias Didžiojo penktadienio kryžiaus nešimo apeigas. Klebonas skatino prisiminti ir atgailaujant atkartoti Kristaus nueitą Kryžiaus kelią. Jis kalbėjo, kad Kristus kryžių nešė Jeruzalės gatvėmis, todėl ir mes nebijokime išeiti į savo miesto gatves. Šiais metais tikinčiųjų procesija prasidėjo nuo rajono savivaldybės. Klebonui kun. Artūrui Stanevičiui talkino kun. Virgilijus Rutkūnas iš Šv. Juozapo bažnyčios. Be Šv. Jurgio parapijos tikinčiųjų, „Caritas“ moterų, adoruotojų, bažnyčios choro, prie procesijos prisidėjo ir Šv. Juozapo parapijos tikintieji su Jaunimo dienos centro dalyviais, Kėdainių miesto Šaulių Povilo Lukšio kuopos kariais ir tremtiniais. Šiek tiek keitėsi įprastas procesijos maršrutas, tikintieji su maldomis ir giesmėmis vinguriavo Kėdainių senamiesčio gatvelėmis, pirmąkart sustodami ir prie Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios. Čia juos palaimino dekanas kun. Gintaras Pūras. Paskui grįžo per Nevėžio tiltą į Šv. Jurgio bažnyčią. Kryžiaus kelio stočių tekstus ir maldas skaitė klebonas kun. A. Stanevičius ir kun. V. Rutkūnas, giedojo Šv. Jurgio bažnyčios choras, vadovaujamas Aušros Giedrienės, adoruotojos savo rankose nešė Kryžiaus kelio stočių paveikslus, šauliai lydėjo kryžių su žibintais. Dangumi plaukė sniego pilni debesys, šaltas vėjas plėšė rūbus, sūkuriavo ką pagavęs. Pirmasis ant savo pečių kryžių užsidėjo rajono meras Rimantas Diliūnas. Nors žmonėms kryžiaus nešimas Kėdainių gatvėmis buvo nebe naujiena, galėjai matyti grupelėmis pagarbiai sustojusį šalikelėje jaunimą, prie namo kampo prigludusią moterį, skarele basišluostančią ašaras. Ji netikėtai prabilo: „Rodos, kad pati eičiau paskui Kristų ir neščiau kryžių...“ Tikinčiųjų negąsdino nei šiurpus vėjas, nei šaltas oras, nei sniego pusnys šalikelėse. Toks tas pavasaris. Kryžių teko nešti Kėdainių seniūnui Alvydui Kleivai, Vilainių seniūnui Antanui Brūžui, Pelėdnagių seniūnui Valentinui Tamuliui, rašytojui Gasparui Aleksai, gydytojui Artūrui Virmantui Vrubliauskui. Fotografas Zigmas Slavinskas įamžino Kryžiaus kelią Kėdainių miesto gatvėmis. Didįjį šeštadienį vėl visi rinkosi į bažnyčią pirmam džiaugsmingam „Aleliuja“.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Kryžiaus keliu – į Prisikėlimo slėpinį

Kryžiaus kelio procesija atėjo į Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią

PLUNGĖ. Didįjį penktadienį, Kristaus kančios, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo dieną, didžiuosiuose pasaulio miestuose ir mažuose miesteliuose rengiamos Kryžiaus kelio procesijos, prisimenant ir pagerbiant Kristaus kančios kelią į Golgotos kalną. Tokia procesija surengta ir Plungėje. Įvairių organizacijų ir grupių atstovai Vytauto gatve, vedančia į mūsų didingą Šv. Jono Krikštytojo šventovę, pakaitomis po trumpą atkarpėlę nešė kryžių. Pakartodami Išganytojo nueitą kelią, tradiciškai padalintą į keturiolika stočių, kryžių nešė ir mąstymus bei maldas skaitė parapijos jaunimo, maldos grupių „Jėzau, pasitikiu Tavimi“, „Motinos maldoje“, Šv. valandos naktinės adoracijos į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį, Plungės „Caritas“, Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Plungės brolijos, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio nariai, UAB „Plungės lagūna“, „Strategas“, „Litnaglis“ ir „Plungės Jonis“, klubo „Melioracijos senjorai“, rajono savivaldybės ligoninės, miesto seniūnijos, Vyskupo M.Valančiaus pradinės mokyklos, rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovai. Kryžių į bažnyčią įnešė Plungės parapijos klebonas ir Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas kun. Julius Meškauskas.

Telšių vyskupijoje

Klaipėdos dekanate

Verbų sekmadienis, Didysis Tridienis ir Velykos drauge su vyskupu

Didžiulis kryžius tarytum plaukė žmonių jūroje, nešamas miesto vaikų, politinių kalinių ir tremtinių, Jūrininkų, Respublikinės, Universitetinės ligoninių medikų, tikybos mokytojų, policijos, kariškių, priešgaisrinės apsaugos, miesto mero bei tarybos narių, Dvasinės pagalbos jaunimui centro savanorių

KLAIPĖDA. Į Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią gausiai susirinkę tikintieji Verbų sekmadienį įžengė į Didžiąją savaitę. Klodami žalias palmių šakeles įžengiančiam į Jeruzalę Kristui giedame: „Kristau, Tu garbės Karalius!“ Verbų sekmadienį į vakaro šv. Mišias susirinkę tikintieji meldėsi drauge su Telšių vyskupo augziliaru vysk. Linu Vodopjanovu OFM.

Vilkaviškio vyskupijos kunigų piligrimystė

Vilkaviškio vyskupijos kunigai po šv. Mišių Asyžiaus Šv. Pranciškaus bazilikoje

Vasario 24 dieną grupė Vilkaviškio vyskupijos kunigų, lydimų savo ganytojo Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos, atvyko į Romą aplankyti šv. apaštalų Petro ir Pauliaus kapus bei kitas Romoje esančias šventoves ir paminėti Visuotinėje Bažnyčioje popiežiaus Benedikto XVI paskelbtus Tikėjimo metus.

Pirmąją dieną, pirmadienio rytą, piligrimai kartu su Popiežiškosios šv. Kazimiero kolegijos bendruomene šventė šv. Mišias, kurias aukojo vyskupas R. Norvila. Ganytojas linkėjo, kad buvimas Romoje praturtintų ne tik kultūrine patirtimi, bet paliestų ir jautrus dvasingumas, kylantis iš Romoje esančių šventovių. Po rytinių šv. Mišių piligrimai lankėsi Laterano bazilikoje ir dalyvavo joje vyksiančioje adoracijoje, aplankė Laterano universitetą, Šventųjų laiptų ir Šv. Klemanso bazilikas bei sustojo trumpai maldai prie Šv. Kotrynos Sienietės kapo, esančio bazilikoje šalia Romos Panteono.

Monsinjoras iš Šeriškių

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Mons. Petras Meilus Ričardo Šaknio nuotrauka

Balandžio 10 dieną kunigystės 50-metį minėjo devyni Lietuvos kunigai. Vienas jų – monsinjoras Petras Meilus, kilęs iš Panevėžio vyskupijos, tačiau dvasininko darbą visą laiką dirbęs septyniose Kauno arkivyskupijos parapijose, o dabar, 2012 m. sausio 12 d. peržengęs 80 metų slenkstį, tęsiantis savo pašaukimo kelią Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje.

Dievo garbinimas su nešvaria potekste

Šių dienų kultūrinio ir religinio gyvenimo naujovės laukiamos ir skatinamos. Džiugina siekis atgaivinti religinį giedojimą, pagerinti jo lygį mūsų bažnyčiose, nes sunkiai atsigauna po ateizmo siautėjimo dešimtmečių. Šalčininkų rajono savivaldybės netikėtas rūpinimasis choriniu menu turėtų būti sveikintinas reiškinys, teikiantis vilčių ateičiai ir rodantis pavyzdį kitoms savivaldybėms. Organizatoriai į daugelį Lietuvos bažnyčių išsiuntė kvietimus dalyvauti jau antrame tarptautiniame festivalyje „Auksinė Šalčios juosta“. Jis vyks šių metų birželio 8–9 dienomis Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Oficialiai jį organizuoja Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras ir Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia. Dalyviams suteikiama galimybė ne tik dalyvauti festivalyje, laimėti prizus, bet ir pasirodyti su savo programa kitose Šalčininkų rajono bažnyčiose. Įsivaizduojame gražų vaizdą, kai bažnytiniai chorai. pagal jau išsiuntinėtus pakvietimus atvykę ne tik iš Lietuvos parapijų, bet ir iš Lenkijos, Latvijos bei Baltarusijos, pasklis po visas rajono bažnytėles ir suvirpins tikinčiųjų širdis tobulu giesmės skambėjimu. Tai turėtų būti tikra atgaiva atkampesnių vietovių gyventojams.

Eiliuoti pradėjo nusižiūrėjęs Maironį

Poetas Marcelijus Martinaitis Bernardinai.lt nuotrauka

Balandžio 5-osios penktadienio vakarą mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Teodoras Martinaitis. Jam buvo 77-eri. Poetas balandžio 1-ąją, antrąją Velykų dieną, per savo gimtadienį, patyrė insultą. Jis buvo paguldytas į Santariškių klinikas. Vakare jis buvo atgavęs sąmonę, tačiau jo būklė išliko sunki, o po kelių dienų poeto netekome.

M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d. Raseinių rajone, Paserbentyje, prie Kalnujų. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume. 1964 metais Vilniaus universitete baigė Istorijos ir filologijos fakultetą. Baigęs studijas dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, vėliau dėstė Vilniaus universitete ir vadovavo lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui – „Literatų kalvei“, išugdžiusiai šiandien gerai žinomų rašytojų. 1975 metais M. Martinaitis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.

Socialdemokratai ir konservatoriai parodė galią

Antradienį Seimas nusprendė panaikinti parlamentarės, partijos „Drąsos kelias“ (DK) lyderės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Prieš Seimo posėdį netoli parlamento pastato vyko mitingas, remiantis N. Venckienę. Pati Seimo narė posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jos likimas, nedalyvavo – akivaizdu, kad ją tikrai perdaug gniuždė emociniai ir psichologiniai išgyvenimai. N. Venckienei atstovavo DK pirmininkas Jonas Varkala, kuris perskaitė jos paruoštą kalbą. Pagal Seimo laikinosios komisijos siūlymą, nuspręsta leisti panaikinti N. Venckienės imunitetą ir leisti ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Sprendimas priimtas daugiausia valdančiųjų socialdemokratų (Lietuvos socialdemokratų partija, LSDP) ir opozicijoje esančių konservatorių (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio (LS) balsais. Už balsavo 37 LSDP nariai, 10 liberalų ir 28 konservatoriai. Vieną kartą Seimas jau buvo panaikinęs N. Venckienės teisinę neliečiamybę, tąkart ją nuo baudžiamojo persekiojimo saugojo teisėjos imunitetas. Vėliau jos teisinę neliečiamybę naikino Vyriausioji rinkimų komisija, kai buvo įregistruota kandidate rinkimuose į Seimą. Šis kartas – jau trečiasis. Seimo posėdis prasidėjo nuobodžiai, bet greitai įgavo pagreitį. Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Vytautas Saulis parlamentui pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę. Pirmininkaujančio A. Syso pastangomis Seimas net nepaprašė ką nors paaiškinti iš komisijos sprendimo. Netgi buvo uždrausta klausti komisijos pirmininko – atseit, visiems ir taip viskas aišku. Tokiai pozicijai ypač priešinosi Mečislovas Zasčiurinskas, tačiau jo pastangos nuėjo veltui – klausinėti komisijos pirmininko nebuvo leista.