|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Iš Romos sugrįžus
Žemaitijos krašto krikštas prieš 600 metų įstabus ir nepakartojamas įvykis mūsų valstybės istorijoje. Pusbroliai kunigaikščiai Vytautas ir Jogaila atvėrė kelią Gerajai Naujienai, ir Jėzaus Kristaus žinia pasiekė Žemaičių kraštą ir jos žmonių širdis. Todėl šiais jubiliejiniais metais žemaičiai vyko į Romą, kad padėkotų savo protėviams už drąsą, parodytą ne tik mūšiuose, bet ir atsiveriant Gerajai Naujienai. Piligrimystė yra pasitraukimas iš kasdieninio gyvenimo, nuo problemų ir kasdieninių rūpesčių. Jos tikslas dvasinis susitikimas su Dievu. Piligrimystė proga pagilinti savo tikėjimą, surasti artimesnį ir gilesnį ryšį su Dievu. Mes keliaudami giliau pažįstame save, atsinaujiname, susitaikome su savimi ir kitais. Išgirdusi apie tai, kad žemaičiai vyksta į Romą švęsti 600 metų krikšto jubiliejų iš karto apsisprendžiau. Pasiryžau vykti ir atnaujinti savo krikšto įžadus, padėkoti Dievui už visas gautas malones, melstis už save, už artimuosius ir už Tėvynę Lietuvą. Keliavau su Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos piligrimais, pati esu kilusi iš šio miesto. Mūsų šeimą sudarė 45 žmonės, dauguma vyresnio amžiaus. Kelionėje mus lydėjo kun. Mindaugas Stonys, todėl kasdieną meldėmės, giedojome ir jautėmės kaip viena šeima. Atsistatydinus popiežiui Benediktui XVI pasikeitė mūsų programa neįvyko audiencija pas Šventąjį Tėvą, tačiau kiekviena diena buvo pilna įspūdžių ir išgyvenimų. Keliaudami į Romą aplankėme Šv. Antano Paduviečio baziliką Padujoje. Čia mesdamiesi prie šventojo palaikų, prašėme užtarimo ir globos. Florencijoje lankėme Santa Marijos del Fiorės katedrą, grožėjomės Katedros aikšte, varpine ir kitais gotikos statiniais. Amžinajame mieste Romoje praleidome keturias turiningas dienas. Kovo 3 dienos rytą dalyvavome šv. Mišiose Šv. Petro Bazilikoje Vatikane. Čia prie šv. Petro kapo susirinkę 700 žemaičių meldėsi savo gimtąja lietuvių kalba. Šv. Mišioms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, žemaičių vyskupai Jonas Boruta SJ ir Linas Vodopjanovas OFM ir su jais daugiau kaip 50 kunigų iš Žemaitijos parapijų. Kovo 4 dieną Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventę paminėjome Chiesa dėl Gesu bažnyčioje. Šv. Mišiose meldėmės už Lietuvą, už mūsų jaunimą, prašydami, kad mus globotų ir saugotų Dievas. Kovo 5 dieną dalyvavome šv. Mišiose Šv. Kazimiero kolegijoje. Čia susipažinome su kolegijos veikla, sužinojome, kad šiuo metu čia studijuoja 12 Lietuvos kunigų, kurie siekia akademinių laipsnių. Tai būsimieji vyskupijų darbuotojai, seminarijų ir universitetų dėstytojai. Kovo 6 dieną šv. Mošios vyko Šv. Pauliaus bazilikoje. Joje jautėme šv. Apaštalo Pauliaus dvasią, prisiminėme jo raginimą skelbti Dievo Žodį iki žemės pakraščių. Šv. Pauliaus kelionės ir jo kankinystė ženklai mums gilinti savo tikėjimą, nešti Dievo žodį kiekvienam, raginti atsiversti ir nieko nebijoti. Romoje ekskursijų metu aplankėme St. Maria Maggiore baziliką, Laterano Šv. Jono baziliką, Koliziejų, Šv. Sebastijano katakombas, Šv. Agnietės bažnyčią, Panteoną, aikštes ir fontanus. Amžinasis miestas ant septynių kalvų pasitiko mus saulėtas, pilnas grožio ir begalinių įspūdžių. Tai muziejus po atviru dangumi: architektūra, skulptūros, fontanų gausa kėlė nuostabą ir pasididžiavimą, kad esame čia. Kovo 5 dieną praleidome Vatikane. Aplankėme Vatikano muziejų, gėrėjomės meno šedevrais. Jų neįmanoma nei suskaičiuoti, nei apeiti per vieną dieną. Žavėjomės Rafaelio ir jo mokinių darbais. Labiausiai įsiminė Siksto kapela ji pakeri kiekvieną, kas čia patenka. Čia pasijunti lyg kitame pasaulyje. Mikelandželo, Perudžinio, Botičelio, Roselio nutapyti paveikslai veikia taip, kad prarandi laiko ir egzistencijos nuovoką. Mikelandžeo ,,Paskutinis teismas priverčia žmogų susimąstyti apie savo gyvenimo prasmę. Gal todėl čia ir vyksta Popiežiaus rinkimai konklava. Šv. Petro Bazilikos didingumas, jos grožis kelia nuostabą. Įspūdingas Berninio baldakimas žavi visus, Mikelandželo Pieta, skulptūros ir paveikslai suteikia didingumo, dvasingumo. Šv. Pranciškus Asyžietis savo gyvenimu ir kankinyste žavi kiekvieną tikintį žmogų. Jo meilė ir atsidavimas Jėzui Kristui sukrečia kiekvieną tikintįjį, ypač dabar, kai vaikomės turtų ir garbės, kai dėl pinigų išduodame ir parduodame draugus, artimuosius. Jo gyvenimo pavyzdys pamoka mums visiems. Šv. Pranciškus atsisakė turtų ir garbės suvokdamas, kad tai laikini dalykai, kad svarbiausia žmogui Dievas ir jo meilė mums. Sekdamas Kristumi šv. Pranciškus tapo elgeta ir gyveno, kad aukotųsi ir tarnautų kitiems. Jis ir šiandien mus ragina atsiversti, mylėti kiekvieną žmogų ir saugoti visą kūriniją, ypač gamtą. Jis pabrėžia, kad viskas šioje žemėje priklauso Dievui, o mes tik laikini keleiviai šioje žemėje. Jo žodžiai ,,mano Dieve, mano Dieve, Tu esi viskas įkvepia mus ir ragina mylėti ir būti gailestingais. La Vernos vienuolyne šv. Mišių aukoje meldėmės prašydami Dievo atleidimo ir gailestingumo sau ir artimiesiems. Mūsų šv. Mišios vyko koplyčioje, kur šv. Pranciškus gavo stigmas Kristaus žaizdas kaip atpildą už savo šventumą. Vienuolyne susitikome su broliu kun. Astijumi Kungiu OFM. Jis kvietė mus nebijoti nusižeminti, nebijoti atsiprašyti ir rodyti meilę artimui. Grįždami į Lietuvą aplankėme Veneciją, meldėmės prie šv. Morkaus kapo, užsukome į San Marino Respubliką. Šios kelionės įspūdžiai dar ilgam liks mūsų atmintyje, dar daug ką prisiminsime ir išgyvensime. Esu laiminga, kad galėjau atlikti šią piligriminę kelionę, todėl dėkoju Dievui už visas malones, kurias patyriau šioje kelionėje. Genovaitė Irena Balčiūnienė
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |