2013 m. gegužės 10 d.    
Nr. 19
(2043)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Kronika

Kunigo fotoalbumo pristatymas

Kun. Gintautas Jankauskas
pasakoja apie savo fotoalbumą
„Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“

Triptikas iš fotoalbumo
„Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“

Vyresnieji raseiniškiai puikiai prisimena 1992–1998 metais Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Kalnujų Šv. Viktoro ir Alėjų Švč. Trejybės parapijų klebonu dirbusį kun. Gintautą Jankauską. Šiltai bendravęs su parapijiečiais, greitai radęs bendrą kalbą ir su senais, ir su jaunais, jis savu tapo ir rajono kultūros darbuotojams. Kunigo dėka Raseinių viešojoje bibliotekoje keletą metų vyko susitikimai su žymiais dvasininkais, kultūros veikėjais. Gaila, kad vėliau kunigui teko persikelti į Seredžių, ten dirbti Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu. Tačiau nuo 2002 m. kovo 28 d. gerbiamas kunigas grįžo arčiau Raseinių – buvo paskirtas Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo ir Lesčių Dievo Apvaizdos parapijų klebonu.

Raseiniškiams kun. G. Jankauskas įsiminė ne tik kaip atidus ganytojas, bet ir kaip rašantis žmogus: 1996 m. sausio 19 d. Raseinių viešojoje bibliotekoje įvyko jo knygos „Šventoji žemė” pristatymas. Tai – maldininko, piligrimo įspūdžiai aplankius Izraelį. Nuo pirmosios knygos pristatymo prabėgo ne tiek mažai metų ir štai dar viena premjera: šiemet balandžio 25 dieną viešojoje bibliotekoje kun. G. Jankauskas pristatė antrąją knygą – dar vieną piligrimiškos kelionės liudijimą – fotoalbumą „Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“.

Nuo vasario viešosios bibliotekos lankytojai galėjo apžiūrėti to paties pavadinimo fotografijų parodą, kurioje eksponuojamuose triptikuose įamžinti Kryžių kalne stovintys išraiškingiausi kryžiai, o dabar sulaukėme savotiško parodos tęsinio – nuotraukų triptikai sugulė į puslapius. Ir štai skaitytojai gali į rankas paimti naują knygą, skirtą Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Anot gerbiamo kunigo, dirbdamas čia, Raseiniams atidavė pusę savo širdies, todėl jaučia malonumą dar kartą sugrįžti. Autorius papasakojo apie piligrimystę, nukryžiavimo, kaip ypatingai žiaurios mirties bausmės, ypatumus, kryžiaus simbolinę prasmę. Gausiai susirinkę raseiniškiai sužinojo, kaip gimė ši įspūdingą knyga. Anot kunigo, su šia išskirtine vieta susiję ir gilūs asmeniniai jaunystės išgyvenimai, kai dar būdamas devintoje klasėje su grupele bendraminčių naktį į Kryžių kalną nešė pastatyti kryžių. Kaip sako autorius, Kryžių kalnas – išskirtinė sakralinė vieta, ženklinanti kančią, skausmą ir viltį. Pasak arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, šios kančios buvo pilna Lietuvos žemė, o Kryžių kalnas yra tarytum „tos šventos kančios kronika ir archyvas“. Matyt, todėl ši vieta lankoma ne tik lietuvių, bet ir įvairių konfesijų tikinčiųjų iš viso pasaulio, o Katalikų Bažnyčios laikoma tikėjimo paminklu.

Po trumpos įžangos ir kryžiaus simbolinės prasmės aptarimo knygos puslapiuose išdėstyti Kryžių kalne stovinčių kryžių nuotraukų triptikai, kuriuos palydi žymių dvasininkų ir pasauliečių mintys apie Dievą, kryžių, tikėjimą. Tokios dvasingos knygos pristatymas – nekasdienis reiškinys. Renginyje patirtus įspūdžius dar labiau sustiprino gilūs kun. G. Jankausko apmąstymai, Raseinių meno mokyklos mokytojų Eligijos Dobilaitienės ir Sigitos Grubliauskaitės atliekami muzikos kūriniai. Knyga pradėjo kelionę pas skaitytojus, o Žemaičių krikšto jubiliejui skirta fotografijų paroda iškeliavo į Telšių vyskupiją – Nemakščių bažnyčią.

Knygos pristatymą vainikavo sveikinimai ir rožių puokštės: kūrybinės sėkmės, stiprybės, sveikatos šiemet 60-ąjį gimtadienį atšventusiam kunigui linkėjo Raseinių viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė, Raseinių kaimiškosios seniūnijos seniūnas Rolandas Klusas, Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius, gausiai susirinkę susitikimo dalyviai. Visi norintys galėjo už simbolinę kainą įsigyti knygą ir paremti statomus Ariogalos parapijos namus.

Jonas Brigys,
Raseinių viešosios bibliotekos bibliotekininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija