2013 m. birželio 28 d.    
Nr. 26
(2050)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pagerbtas ištremtų vaikų ir generolo Jono Žemaičio-Vytauto tėvų atminimas

Daiva Beliokaitė

Birželio 9 dieną Gargžduose vyko tremties minėjimo renginiai: akcija ištremtiems vaikams atminti, kurios metu uždegtos žvakutės prie ąžuolo Rinkos aikštėje ir parke prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“, šv. Mišios už generolo Jono Žemaičio-Vytauto šeimą, eitynės į kapines, kur pašventintas atnaujintas generolo tėvų kapas, minėjimas Gargždų parke, prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“.

Renginyje, kurį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyrius, dalyvavo svečiai iš Raseinių, Palangos ir kitų vietovių, taip pat Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Nepriklausomybės Akto signatarė Zita Šličytė ir daug garbių svečių, kurie mielai dalijosi prisiminimais, džiaugėsi neblėstančia energija ir vis naujais darbais, kurie skiriami ateities kartoms, kad niekas nebūtų užmirštas, kad tragiška istorija nebepasikartotų.

1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas „Vesna“ („Pavasaris“), kai buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. vaikų iki 15 metų. Iš viso per 1940–1953 metus iš Lietuvos į tremtį ir GULAG‘o lagerius buvo išvežta daugiau nei 280000 žmonių. Iš Klaipėdos rajono per šį laikotarpį ištremta iš viso 2402 žmonės, iš jų – 819 vaikų.

Rinkos aikštėje pleveno žvakelės, kurias atnešė Gargždų mokyklų mokiniai. Po šv. Mišių visi pasuko į senąsias Gargždų kapines, kuriose palaidoti generolo Jono Žemaičio-Vytauto tėvai – Jonas ir Petronėlė Žemaičiai. Klaipėdos rajonui didelė garbė, kad būtent čia, buvusiuose Laugalių senelių globos namuose (dab. Viliaus Gaigalaičio globos namuose) paskutinius kelerius gyvenimo metus praleido Jonas ir Petronėlė Žemaičiai, išvaryti iš namų Raseiniuose, patyrę benamių ir pažemintųjų dalią. Anksčiau šiose kapinėse stovėjo paminklas su užrašu „Žemaičių šeima“ be datų ir vardų.

Paminklą atidengė Petronėlės ir Jono Žemaičių anūkės Rūta ir Aušra Juškytės. Šio paminklo atnaujinimui Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė didžiausią finansinę paramą – 5 tūkst. litų, todėl merui V. Dačkauskui LPKTS pirmininko pavaduotojas Zenonas Čerkauskas įteikė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Padėkos raštą.

Prie paminklo Žemaičių šeimos atminimui išsakyta daug gražių žodžių. Kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Antanas Valys, Raseinių Savivaldybės tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Raseinių rajono filialo narys Antanas Vizbaras, paminklo atnaujinimo meistras Vaclovas Gedmintas, Nepriklausomybės Akto signatarė Klaipėdos miesto tarybos narė Zita Šličytė, LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos narys Česlovas Tarvydas ir kiti.

Gargždų parke pašventinti keturi anksčiau statyti paminklai svarbiausioms Tautos skausmo datoms. Apie juos papasakojo ir pagrindinius faktus priminė LPKTS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Jonas Šatkus. Įteikti Padėkos raštai rėmėjams.

Meras Vaclovas Dačkauskas, kalbėdamas apie politinių kalinių ir tremtinių atminties įamžinimą, sakė: „Šiandien Savivaldybė remia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus iniciatyvas, kartu stengiamės išsaugoti tremtinių ir politinių kalinių atminimą. Didžiuojamės Savivaldybės tarybos nario Gargždų miesto piliečio Česlovo Tarvydo veikla. Džiaugiamės Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus ir vadovės Sabinos Vinciūnienės iniciatyvomis. Šiemet paminint Gargždų miesto 760 metų jubiliejų jai įteiktas atminimo ženklas. Minint Lietuvos 1000-metį Savivaldybė išleido knygą „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone“, kuri jau dabar padeda tolimesnei mokslo tiriamųjų darbų veiklai. Bet svarbiausia, kad tragiškus mūsų šaliai ir rajonui istorijos puslapius sklaidytų ir jaunoji karta, kad įsiklausytų ir išgirstų, kaip kalba mūsų tautos istorija jos senelių lūpomis, ir būtų pasiryžusi ginti savo kraštą ir sugebėtų kurti teisingą ir iš tiesų šviesią jo ateitį“.

Vis dar besidalijantys anų laikų prisiminimais sambūrio dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše ir didžkukuliais kavinėje „Lijo“, visi džiaugėsi tuo, kad atmintis gyva ir vis iš naujo gaivinama, o dabartis yra šviesi, nes turime neįkainojamą dalyką – laisvę.

Gargždai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija