Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 1,00 Lt +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Svarbūs Apaštalų Sosto
diplomatijos bruožai
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus sveikinasi su
Vatikano diplomatiniais atstovais
|
Popiežiaus susitikimas su nuncijais
Pabrėžiant Katalikų Bažnyčios ir Apaštalų Sosto
diplomatinės veiklos svarbą dabartinėmis globalizacijos, sekuliarizacijos
ir tikinčiųjų bendruomenės vieningumo poreikio sąlygomis, popiežius
Pranciškus birželį net du kartus rado laiko susitikti su tos srities
atstovais bei besiruošiančiais šiai atsakingai tarnystei dvasininkais.
Birželio 6 dieną jis sakė kalbą kunigams, studijuojantiems Popiežiškojoje
bažnytinėje akademijoje, ruošiančioje būsimuosius Vatikano diplomatinio
korpuso ir valstybės sekretoriato darbuotojus, o po poros savaičių
audiencijoje priėmė į Romą suvažiavusius apaštališkuosius nuncijus.
Šiems hierarchams, turintiems arkivyskupo titulą
ir atstovaujantiems Šventajam Tėvui beveik visose pasaulio šalyse,
su kuriomis Vatikanas palaiko diplomatinius santykius, dirbantiems
pagrindinėse tarptautinėse organizacijose, Tikėjimo metų proga birželio
2122 dienomis buvo surengta speciali maldos ir meditacijos programa.
Birželio 21-ąją, penktadienį, po susitikimo su
popiežiumi Pranciškumi visi nuncijai ir iš šios tarnystės dėl amžiaus
neseniai atsistatydinę hierarchai iš viso apie 150 asmenų Šv.
Pauliaus bazilikoje, vadovaujami šios šventovės arkikunigo kardinolo
Džeimso Harvio (James Michael Harvey), adoravo Švč. Sakramentą ir
meldėsi Mišparuose.
|
|
Jaunimo ugdymas dividendai
dabarčiai bei ateičiai
Kun. Vytenis Vaškelis
Pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į
tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje
Jėzuje (Fil 3, 1314), tai įkvepiantys apaštalo Pauliaus žodžiai,
kurie Lietuvos Jaunimo dienų proga tarsi iš naujo, bekompromisiškai
kviečia susimąstyti, pradėti ieškoti bei atrasti savo gyvenimo tikslą,
prasmę ir pašaukimą. Perfrazuodami minėtą Šventojo Rašto ištrauką
galime sakyti: Dabar atėjo metas, kad drąsiai atsiribotume nuo
mažesnės vertės dalykų ir sufokusuotume savo dėmesį į tokią vestybę,
kuri yra aukščiausias mūsų tikslas Dievas, apsireiškęs Jėzaus
asmenyje. Jis tikrasis mūsų egzistencijos pašventintojas, nes
kai savo mintis, širdį ir gyvenimą kreipiame į Viešpatį, mūsų dvasia
įgyja vienintelę vertikalaus kilimo trajektoriją, ir tada iš Dangaus
nužengianti malonė kiekvieną tikintįjį jauną ir pagyvenusį ragina
pripažinti: Aukščiausioji Trejybė yra gyvybe kvėpuojanti mano jaunystės
sužadėtinė (plg. Jer 3, 4).
|
|
Prisiminimai apie tremtį
Rūta Averkienė
|
Prie paminklo tremtiniams
buvo susirinkę daug jaunimo.
Antras iš dešinės Varėnos
dekanas kun. Justinas Aleknavičius
|
Gedulo ir vilties dieną 73-iąsias Lietuvos gyventojų
tremties metines varėniškiai, kaip ir kasmet, paminėjo susirinkę
prie paminklo tremtiniams, kuris pastatytas šalia geležinkelio stoties.
Prieš tai Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje
šv. Mišias už visus negrįžusius iš tremties ir žuvusius Tėvynės
miškuose aukojo Varėnos dekanas kun. Justinas Aleknavičius. Po šv.
Mišių visi tylūs ir susikaupę ėjo prie paminklo tremtiniams, čia
aukų atminimui padėjo gėlių ir uždegė žvakutes bei pagerbė tylos
minute.
|
|
Paminėjo skaudžią datą
|
Prie paminklo prisimenant tremtinius
|
Birželio 14-osios sekmadienį Šilalės Šv. Pranciškaus
Asyžiečio bažnyčioje Sumos metu buvo meldžiamasi, paminint Gedulo
ir vilties dieną, kai ankstų birželio 14-osios rytą prasidėjo lietuvių
tautos tragedija žmonių tremtis į atokiausius ir šalčiausius Rusijos
kraštus. Paminėti šią tragišką, kupiną kančių ir mirčių datą į šv.
Mišias susirinko nemažai šilališkių. Pamaldose dalyvavo Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus
nariai ir pasikeisdami budėjo Garbės sargyboje prie pagarbiai bažnyčioje
išstatytų vėliavų. Dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas
Gudauskas. Šv. Mišias aukojo Šilalės klebonas dekanas kan. dr. Algis
Genutis, dalyvaujant gausiam būriui adorančių, kurias paruošė ilgametė
bažnyčios darbuotoja Irena Judeikienė. Būrelis jaunuolių atliko
ministrantų pareigas. Darniai giedojo Šilalės bažnyčios choras,
vadovaujamas Antano Kazlausko. Dekanas kan. dr. A. Genutis homilijoje
išreiškė mintį, jog ši baisi praeitis daugiau nebepasikartos. Belieka
tik melstis ir, kaip tautai, būti vieningiems ir budriems.
|
|
Sakralinės muzikos šventė
Giesmė Marijai
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
|
Gieda Žemaičių Kalvarijos parapijos
jaunimo grupė (vadovė Kristina
Kondratavičienė) ir Žemaičių Kalvarijos
parapijos vikaras kun. Tomas Žlibinas
|
Gegužės 11 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje
vyko jau tradiciniu tapęs bažnytinių chorų festivalis Giesmė Marijai.
Šiais metais ši sakralinės muzikos šventė buvo skirta Žemaičių krikšto
600 metų jubiliejui, Tikėjimo metams ir Žemaičių Kalvarijos bažnyčios
paskelbimo Bazilika 25-osioms metinėms. Šio festivalio rengėjai
Žemaičių Kalvarijos parapija ir Šventovė, vadovaujama kan. Jono
Ačo, Žemaičių Kalvarijos bendruomenė Gardai (pirmininkas Bronius
Kleinauskas) ir Žemaičių Kalvarijos Kultūros centras (direktorė
Rima Jokubauskienė). Festivalio globėjai Telšių vyskupas Jonas
Boruta SJ ir jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.
|
|
Miesto šventė su Švč. M.
Marija ir šv. Antanu
Aldona Kudzienė
|
Mons. dr. Andres Lavin, g. kan. Arūnas
Užupis, kun. Antanas Vytautas
Matusevičius kartu su organizatoriais
ir atlikėjais džiaugėsi šventėje
sulaukę nemažo alytiškių dėmesio
|
Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijoje Šv. Antano
atlaidus, sutapusius su miesto gimtadieniu, šiemet papildė VšĮ Dienos
namai inicijuota dvasinė konferencija Marija Motina ir Mokytoja
bei Alytaus dekano garbės kanauninko Arūno Užupio pasvarstymai,
kiek esame prie Dievo priartėję nuo 1995 metų birželio 15 dienos,
kai Alytaus miestas buvo patikėtas Švenčiausios Mergelės Marijos,
Krikščionių Pagalbos, globai.
|
|
Paminėtas vyskupo 75-metis
Bronius VERTELKA
|
Vyskupas Jonas Kauneckas su
vyskupijos kunigais prie Katedros
Stanislovo Vadapolo nuotrauka
|
Birželio 24-ąją, švenčiant Jonines, Aukštaitijos
sostinės Kristaus Karaliaus Katedroje buvo minima Panevėžio vyskupo
Jono Kaunecko 75 metų sukaktis. Pasveikinti atvyko Vilniaus arkivyskupas
emeritas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai, Popiežiaus
nuncijaus Baltijos šalims atstovas, vyskupijos kunigai, Panevėžio
miesto ir rajonų merai, savivaldybių darbuotojai, seniūnai. Katedra
buvo pilnutėlė žmonių.
|
|
Atsinaujinimo dieną apie
krikštą
|
Atsinaujinimo dieną vedė
kun. Gediminas Numgaudis OFM
|
Gegužės 25 dieną Šakių kultūros namuose vyko susitikimas
su Pakutuvėnų (Plungės r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu
kunigu vienuoliu pranciškonu Gediminu Numgaudžiu.
Salėje menkai beliko tuščių vietų, o lauke visą
dieną pylė lietus. Viešpatie Jėzau Kristau, ateik, kaip ir buvai
žadėjęs. Išgydyk mūsų širdis, apšviesk mus išmintimi, tokiais
žodžiais brolis Gediminas pradėjo savo kalbą. O ateik, pripildyk
šią šventovę Viešpaties šlovės! pritarė būrys šlovintojų, ritmingai
skambant muzikai. Vesk mus į susitikimą su Jėzumi, mes mylime Tave,
Tau priklauso mūsų širdys. Jėzau, atverk mus Tavo dovanoms... Tu
vertas meilės, vertas ištikimybės, duok mums drąsos sekti Tavo keliu...
toliau kalbėjo kun. br. Gediminas. Visi klausėsi pasakojimų, kurie
laisvai liejosi iš kunigo lūpų. Jis minėjo, kad visur taip įtikinamai
kalba apie kuriamą filmą Krikštas, kad visai neseniai vienas kunigas,
kurio parapijoje lankėsi, skambino ir prašė leisti dar kartą peržiūrėti
jo kurtą filmą, kuris dar nėra sukurtas. Vadinasi, aš taip vaizdžiai
pasakoju apie krikštą, kad žmonėms atrodo, jog jau matė tą filmą,
juokavo kun. G. Numgaudis OFM. Brolis pranciškonas pasakojo: Jonas
Krikštytojas kvietė žmones atsiversti ir masiškai juos krikštijo
Jordano upės vandeniu, į kurį, rodydamas mums kelią, paniro ir pats
Jėzus Kristus. Vanduo žydams buvo mirties ir gyvybės susitikimo
ženklas. Gyvasis vanduo atstovauja pačiam Dievui, nes Biblijoje
Dievas prisistato kaip Gyvasis Vanduo: Aš esu Gyvojo Vandens šaltinis.
Jūs išsikasėte sau negyvų vandenų šulinių, kurie negali jūsų troškulio
numalšinti. Pasinerti į vandenį tai pasinerti į Dievo reikalą,
pasilikti su Dievu.
|
|
Didžiausia tėvo ir sūnaus
dovana vienas kitam bendrystė
|
Bendrystės vakare Nuotykis su tėčiu
|
Šiuo intensyviu, dinamišku metu neretai pristinga
laiko vyriškai pabendrauti, ypač kartu susirinkusiems bendraminčiams
žaidžiant įvairius žaidimus, žiūrint filmus. Artėjant Tėvo dienai,
gegužės 31-osios vakarą, į Telšių dekanato šeimos centro suorganizuotą
bendrystės vakarą Nuotykis su tėčiu rinkosi tėčiai su sūnumis
nuo septynerių metų. Renginio idėja ėvo ir sūnaus buvimas kartu,
bendrystė, nuotykis žaidžiant žaidimus ir gyvai bendraujant (tai
pastaruoju metu jau tampa mažiau įprasta nei virtualus bendravimas)
su kitais tėčiais ir sūnumis.
|
|
Panevėžio vyskupijoje
Zarasų dekanate
Triguba šventė
|
Dusetų klebonas kanauninkas
Stanislovas Krumpliauskas
pasitinka vyskupą Joną Kaunecką
|
DUSETOS. Gegužės 26-osios sekmadienį
bažnyčioje buvo švenčiami tituliniai Švč. Trejybės atlaidai. Tikinčiuosius
aplankė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir teikė Sutvirtinimo
sakramentą. Gausus būrys dusetiškių ir Dusetų klebonas kanauninkas
Stanislovas Krumpliauskas, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys kartu
su Zarasų rajono vicemere Stase Goštautiene, būrelis tautiniais
rūbeliais apsirengusių vaikučių, Nepriklausomybės aikštėje laukė
atvykstant Panevėžio vyskupo J. Kaunecko. Paskui, grojant kapelos
muzikantams, nešini Lietuvos ir Vatikano vėliavomis, darnioje eisenoje
susirinkusieji drauge su vyskupu nužygiavo į bažnyčią. Šventoriuje
vyskupo laukė dar gausesnis tikinčiųjų būrys. Bažnyčios fasadas
buvo papuoštas parapijiečių moterų nupintu didžiuliu vainiku, o
virš durų iš dar žydinčių alyvų žiedų nupintas švietė dar vienas
vainikas, sveikinantis gerbiamą vyskupą J. Kaunecką, SVEIKAS,
GANYTOJAU. Į bažnyčią įžengusį vyskupą pagerbė Dusetų bažnyčios
choras. Jis sugiedojo tradicinę sutiktuvių giesmę Sveikas, Ganytojau.
Į atlaidų iškilmes atvyko ir Panevėžio vyskupo sekretorius kun.
Ernestas Želvys, kuris klausė išpažinčių ir suteikė kitus patarnavimus
parapijiečiams.
|
|
Panevėžio vyskupijoje
Panevėžio dekanate
Bažnyčioje eiliuota
kūryba
|
Kun. Antano Strazdo bareljefas
Karsakiškio bažnyčioje
|
KARSAKIŠKIS. Birželio 9-ąją čia
vyko ne vien Švč. Jėzaus Širdies atlaidai. Nukryžiuotojo Jėzaus
bažnyčioje tikintieji klausėsi ir iškilių Aukštaitijos sūnų poetų
Pauliaus Širvio bei kun. Antano Strazdo eiliuotų kūrinių. Juos
skaitė vilnietis aktorius Algirdas Latėnas. Renginys, remiamas Lietuvos
kultūros fondo, buvo skirtas 2013-iesiems Tarmių metams.
Šv. Mišias už bažnyčios geradarius, į Amžinybę
išėjusius parapijiečius ir gyvenvietės bendruomenę bei du kartus
Karsakiškyje dirbusį poetą kun. A. Strazdą aukojo Anykščių klebonas
ir dekanas kan. Petras Baniulis (jis sakė pamokslą) ir Pasvalio
vikaras kun. Miroslav Anuškevič. Jos prasidėjo kun. Antano Strazdo
giesme Pulkim ant kelių. Ją giedojo Panevėžio grigališkojo choralo
studija Vox leatitae, vadovaujama Jolantos Antanaitienės. Dalyvavusiems
mišiose dėkojo Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas. Jis prašė
nesiskirstyti ir aktyviai dalyvauti aktoriaus Algirdo Latėno aukštaitiškoje
literatūrinėje popietėje. Kadangi šv. Mišios truko ilgiau, aktorius
savo pasirodymą norėjo pradėti nuo kun. A. Strazdo kūrybos. Tačiau
buvusių bažnyčioje gražiai paprašytas, svečias iš Vilniaus į savo
kūrybinę programą įtraukė ir gražiai skambančias Pauliaus Širvio
eiles. Aktorius prisipažino, kad truputį jaudinosi, kadangi scena
jam tapo bažnyčia, kurioje pamokslus kadaise sakė pripažintas Lietuvos
dainius. Puiki garbingo svečio vaidyba, nuoširdus jo įsijautimas
į kun. A. Strazdo eilių esmę, žavėjo buvusius šventovėje. Daugybę
kartų jie aktoriui plojo. Literatūrinė popietė truko apie valandą.
|
|
Telšių vyskupijoje
Tauragės dekanate
Žemaičių krikšto jubiliejaus
iškilmės
|
Tikinčiųjų būrys eina per Tauragės miestą
|
TAURAGĖ. Praėjo 600 metų, kai Žemaitija, paskutinė
Europos teritorija, buvo pakrikštyta. Tai sugrąžino šiai žemei taiką,
vienybę ir dovanojo šventąjį katalikų tikėjimą. Daugeliui suspurda
krūtinėje širdis, suvokus, kokį didį laiką skelbia bažnyčių varpai,
todėl norisi šiuo džiaugsmu ir laiko didingumu pasidalinti su visais,
kad tikėjimo bendrystėje pabuvę, jį atnaujinę, nuo savęs pradėdami,
pasaulį kurtume vertybių ir tikėjimo pagrindu. Todėl birželio 12
dienomis Švč. Trejybės bažnyčioje vyko Tikėjimo metų ir Žemaičių
krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmės bei Eucharistinis kongresas.
|
|
Kas pavogė laisvę, teisingumą,
rinkimus?
Arvydas Akstinavičius
Neseniai vieno šalies dienraščio komentaruose radau
tokius pastebėjimus: Paprasti amerikiečiai labai jautriai reaguoja,
jei tik kas kėsinasi į jų laisves, teises ar privatumą. Toks jautrumas
išsivysčiusių, civilizuotų demokratinių valstybių bruožas... Tiesa,
Lietuvoje su slaptu pokalbių klausymusi daugelis, regis, jau susitaikę.
Posakis nenoriu apie tai kalbėti telefonu tarsi įaugęs į kraują,
nes spėjama, kad viską gali įrašinėti kaukėti dėdės iš A. Jakšto
gatvės Vilniuje. Ir niekada nežinai, kas bus panaudota prieš tave.
Bet dėl to Lietuvoje niekas, regis, nieko nedaro, netriukšmauja,
pilietiškai nusiteikusių žmonių irgi su žiburiu reikėtų ieškoti.
|
|
Matoma ir nematoma saugumiečių
bičiulystė su Rusijos FST
Gintaras Visockas
Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos
VSD (valstybės saugumo departdnentas) ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai,
tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją
tiesą. Taigi atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei
skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Žinoma,
visus labiausiai domina ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai
kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias
mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. Tiesa, senų
seniausiai visi mes suvokėme, jautėme arba bent nutuokėme, kad Kremlius
intensyviai domisi padėtimi Baltijos valstybėse ir dar ilgai nesiliaus
kūręs keršto planus, kaip būtų galima bent kai ką susigrąžinti.
Skirtumas tik toks: ankstesnėse VSD ataskaitose Rusijos vardas nebuvo
minimas. Konkrečiai kaip priešininkės VSD neminėdavo ir Baltarusijos.
Dabar įvardino. Tad kas pasikeitė? Kokiais sumetimais vedini dar
prieš keletą metų rinkosi tylėjimo taktiką? Vardan diplomatinių
subtilybių? Patys taip nusprendė ar tylėti patarė džeimsai bondai
iš NATO ir Europos Sąjungos? O kas pasikeitė šiandien, kad vis dėlto
rusiški bei baltarusiški pavojai jau minimi be užuolankų? Gal Maskvos
ir Minsko spaudimas tapo toks galingas, kad tylėjimas jau nebeįmanomas?
O gal kaip tik viskas klostosi kur kas proziškiau tarptautinėse
rinkose krinta rusiškos naftos ir rusiškų dujų poreikis bei kainos,
Rusija silpsta, todėl priekaištus jai reikšti įmanoma žymiai drąsiau
ir atviriau? O gal tai tik subtilus priminimas JAV, kad akyliau
domėtųsi ne tik musulmoniškais kraštais, bet nepamirštų ir Rytų
Europos bėdų?
|
|
|